Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, patenkinus ieškovo S. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“, pripažintas negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimas (patvirtintas Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 1735), kuriuo J. B. panaikino (duomenys neskelbtini) testamentą.

Teisme gautas pareiškėjos D. Š. prašymas atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. liepos 24 d. atsitiktinio pokalbio su notare D. Š. metu sužinojo, kad į notarę kreipėsi S. B., prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. B. palikimo, įskaitant ir 6 ha ploto žemės sklypo, kuris pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą turėjo atitekti pareiškėjai. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad teismas panaikino 2012 m. liepos 3 d. J. B. pareiškimą dėl 2010 m. lapkričio 11 d. testamento panaikinimo ir S. B. buvo atnaujintas terminas J. B. palikimui priimti. Pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, dėl to civilinėje byloje galėjo būti: a) neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės dėl J. B. veiksnumo ir būsenos 2012-07-03 pareiškimo sudarymo metu ir J. B. galėjimo suprasti šio sandorio reikšmę ir teisines pasekmes; 2) neteisingai išspręstas teisinis klausimas dėl ieškovo teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį buvimo. Neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą, tai yra teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą (nepriėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą). Tokiu būdu iš esmės buvo apribotos pareiškėjos procesinės teisės, pažeista jos teisė į teisinę gynybą ir tinkamą teismo procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėja prašo teismo:

- priteisti iš ieškovo S. B. pareiškėjos D. Š. naudai visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo S. B. interesai yra priešingi pareiškėjos D. Š. interesams.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respubliką atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas gavęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma D. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Taip pat atsiliepime pabrėžiama, jog proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos, t.y. asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

D. Š. prašymas atnaujinti procesą netenkinamas. (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Todėl spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos, t.y. asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi kelis testamentus:

- 2010 m. sausio 21 d. notariškai patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. DP-175), jai priklausantį 6.000 ha žemės sklypą, kuris iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6.00 ha (pagrindas: Utenos apskrities 2009 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-2989), ir į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu sklypu/ais, palieka D. Š..

- 2010 m. lapkričio 11 d. testamentu (registro Nr. 60), J. B. visą savo turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko S. B..

2012 m. liepos 3 d. pareiškimu (notarinio registro Nr. 1735) J. B. panaikino vėlesnį, tai yra 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą (registro Nr. 60) , patvirtintą 2010 m. lapkričio 11 d. Ignalinos rajono Linkmenų seniūno J. A. ir 2010 m. lapkričio 12 d. priimtą saugoti Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A..

(duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė.

2018 m. spalio 21 d. ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu J. B., mirusios 2017 m. birželio 29 d., 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, esant pagrindo manyti, jog J. B. šio pareiškimo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, patenkino ieškovo S. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“ ir pripažino negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 1735, kuriuo panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą.

2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu ((notarinio registro Nr. 881) ieškovas S. B. įgaliojo pareiškėją D. Š. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko J. J. valdą 1,58 ha žemę, viso valdė 6 ha, buvusią (duomenys neskelbtini) (pagrindas Utenos apskrities 2009 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-2989), turto perėmėja J. B. (mirusi (duomenys neskelbtini), paveldi S. B.). Vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus S. B. testatorei J. B., tuo tikslu atstovauti jo interesams notaro biure, gauti iš visų įstaigų pažymas, dokumentus, dublikatus, reikalingus pateikti notarui, tuo tikslu rašyti jo vardu įvairius pareiškimus, prašymus, susitarimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą(-us), įregistruoti jį (-uos) VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, mokėti nustatytus mokesčius, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. D. Š. veikia neatlygintinai.

2023 m. liepos 24 d. notariškai patvirtintas 2020 m. gegužės 7 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 881) panaikintas (notarinio registro Nr. 3269).

CPK 370 straipsnyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai.

Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindu, tai yra tuo, jog teismui, neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą (pripažino negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 1735, kuriuo panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą) pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą, tai yra teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą (nepriėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą).

Pareiškėja nurodo, jog apie 2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 ji sužinojo atsitiktinai 2023 m. liepos 24 d. pokalbio su notare D. Š. metu. Pokalbio metu ji sužinojo, kad S. B. kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. B. palikimo, įskaitant ir 6 ha ploto žemės sklypo, kuris, pasak pareiškėjos, pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą turėjo atitekti jai.

CPK 368 straipsnyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nors pareiškėja teigia, jog apie tai, kad apie 2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, kuriuo S. B. įgijo teisę paveldėti J. B. palikimą pagal vėliau sudarytą tetsamentą, ji sužinojo atsitiktinai 2023 m. liepos 24 d. pokalbio su notare D. Š. metu, kuomet notarė ją informavo, kad S. B. kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. B. palikimo (įskaitant ir 6 ha ploto žemės sklypo, kuris, pasak pareiškėjos, pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą turėjo atitekti jai), tačiau iš teismui notarės D. Š. pateikto 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtinto įgaliojimo ((notarinio registro Nr. 881) turinio akivaizdu, jog apie 2019 m. birželio 14 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019, kuriuo J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 3 d. pareiškimas (kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą) pripažintas negaliojančiu ir kurio pasekoje S. B. įgijo teisę kreiptis dėl J. B. palikimo priėmimo, pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo jau 2020 m. gegužės mėnesį.

Notarės D. Š. pateiktame 2020 m. gegužės 7 d. notariškai patvirtintame įgaliojime (notarinio registro Nr. 881) užfiksuota, jog ieškovas S. B. įgaliojo pareiškėją D. Š. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko J. J. valdą 1,58 ha žemę, viso valdė 6 ha, buvusią (duomenys neskelbtini) (pagrindas Utenos apskrities 2009 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. 18-2989), turto perėmėja J. B. (mirusi 2017-06-29, paveldi S. B.). Vesti paveldėjimo bylą 2017 m. birželio 29 d. mirus S. B. testatorei J. B., tuo tikslu atstovauti jo interesams notaro biure, gauti iš visų įstaigų pažymas, dokumentus, dublikatus, reikalingus pateikti notarui, tuo tikslu rašyti jo vardu įvairius pareiškimus, prašymus, susitarimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą(-us), įregistruoti jį (-uos) VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus, mokėti nustatytus mokesčius, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. D. Š. veikia neatlygintinai. Tai yra pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą daugiau nei prieš trejus metus, todėl konstatuotina, jog pareiškėja D. Š. praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Kaip minėta, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindu, tai yra tuo, jog teismui, neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą (pripažino negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 1735, kuriuo panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą) pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą, tai yra teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą (nepriėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjos naudai 2010 m. sausio 21 d. sudarytas testamentas galėtų būti pripažintas galiojančiu tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad 2010 m. lapkričio 11 d. testamentas yra negaliojantis, nes buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės dėl J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 3 d. pareiškimo, kuriuo ji panaikino savo 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą, pripažinimo negaliojančiu, esant pagrindo manyti, jog J. B. šio pareiškimo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vėliau sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Daroma pagrįsta išvada, jog pareiškėjos teiginys, kad teismui, neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą ir priėmus sprendimą (pripažinus negaliojančiu J. B. 2012 m. liepos 3 d. pareiškimą, kuriuo ji panaikino 2010 m. lapkričio 11 d. testamentą) pareiškėja neteko teisės ir galimybės priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą, tai yra teismas iš esmės nusprendė dėl pareiškėjos teisės į palikimą (nepriėmus ieškovui palankaus teismo sprendimo, pareiškėja vis dar turėtų teisę priimti J. B. palikimą pagal 2010 m. sausio 21 testamentą), nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjos įtraukimas į civilinės bylos Nr. e2-253-277/2019 nagrinėjimą, pagal šioje byloje pateikto ieškinio pagrindą, nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo (tenkinti ieškinį ar jį atmesti) pareiškėjai nesukurs materialinių teisinių pasekmių (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 netenkintinas, praleidus trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nesant pareiškime nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 370 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-253-277/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. A. dėl pareiškimo panaikinti testamentą pripažinimo negaliojančiu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.