Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 6 d. paduotu pareiškėjos D. Š. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kokios teisinės pasekmės ištinka ankstesnį testamentą (kuris nebuvo panaikintas tiesiogiai pačios testatorės valia), jeigu paskesnis testamentas panaikinamas testatorės valia. CK 5.17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu. Su tokia teismo išvada pareiškėja nesutinka. Teismas supainiojo testamento pripažinimo negaliojančiu ir testamento panaikinimo paties testatoriaus valia sąvokas, dėl ko nepagrįstai taikė CK 5.17 straipsnio 2 dalį ir neteisingai sprendė dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

2. Apeliacinės instancijos teismas taikė CK 5.35 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Pareiškėja nesutinka su CK 5.35 straipsnio 2 dalies taikymu, nes šioje normoje nėra numatyta tokia situacija, kokia susiklostė ginčo atveju, t. y. kai vėliau sudarytas testamentas buvo panaikintas pačios testatorės valia.

3. Esant panaikintam 2010 m. lapkričio 11 d. testamentui, turėtų būti vykdomas 2010 m. sausio 21 d. testamentas, todėl pareiškėja, kaip paveldėtoja pagal 2010 m. sausio 21 d. testamentą, turi aiškų teisinį materialinį suinteresuotumą byla, kurios procesą prašo atnaujinti. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas vienas iš civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindų – procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

4. Teismai konstatavo, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes apie civilinę bylą Nr. e2-253-277/2019 ir joje priimtą sprendimą pareiškėja turėjo žinoti ir žinojo dar 2020 m. gegužės mėnesį iš byloje esančio 2020 m. gegužės 7 d. notarinio įgaliojimo. Pareiškėja su tuo nesutinka. Įgaliojime nėra minima civilinė byla Nr. e2-253-277/2019, joje priimtas 2019 m. birželio 14 d. sprendimas ar kokios nors kitos su civilinės bylos procesu susijusios aplinkybės. Pareiškėja į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo, joje nedalyvavo ir apie ją (ar joje priimtą sprendimą) iki 2023 m. liepos 24 d. nežinojo. Aplinkybes dėl pareiškėjos sužinojimo apie bylą tik 2023 m. liepos 24 dieną pokalbio su notare metu teisme gali paliudyti pati Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Diana Šerėjienė, taip pat pareiškėjai padedanti teisininkė B. K., kuri kartu su pareiškėja vėliau nuvyko pas notarę ir padėjo pareiškėjai gauti teismo sprendimo kopiją.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. Š. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1842.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.