Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. R. (D. R.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. D. R. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis – nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 8 metų laisvė atėmimo bausmė. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 30 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 28 d. 1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2018 m. sausio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 11 d. – 4 mėnesiai ir 17 dienų.

4. Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. liepos 29 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-30 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką (nuteistojo D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė), nustatė, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus Vokietijoje, 2 kartus Lietuvoje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nusikaltimai sunkėja, nusikalstamam elgesiui būdingas modelis nenustatytas. Nurodoma, jog nuo 2021 m. sausio 22 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Per bausmės atlikimo laikotarpį 9 kartus baustas, 1 kartą skatintas. Vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, duonos kepėjo – konditerio profesinę kvalifikaciją, staliaus specialybę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2021 m. vasario 14 d. iki šiol nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) stogdengiu. Oficialių duomenų apie alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, komisijos rekomendacijas įvykdė, nuteistojo elgesys disciplinuotas. Atsižvelgiant į tai, jog komisijos sudėtyje dalyvavo 4 nariai, komisijų balsams pasiskirsčius po lygiai, rezultatą lėmė pirmininko balsas ir buvo nutrata taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūras skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Vilniaus pataiso namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..

5.1. Nurodoma, jog D. R. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.2. Nagrinėjamu atveju, prokuroro vertinimu, neįžvelgiama tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš pateiktos Komisijos medžiagos matyti, kad D. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ji nuo paskutinio vertinio nėra ženkliai pakitusi. Nors D. R. taikomos socialinės reabilitacijos programos, nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose buvo baustas devynis kartus drausmine tvarka ir tik vieną kartą skatintas. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

5.3. Akcentuotina, kad nuteistasis po 2021 m. liepos 29 d. įvykusio komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, 2021 m. rugpjūčio 1 d. galimai padarė drausmės pažeidimą, t.y. po suteiktos trumpalaikės išvykos namo, į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors drausmės nuobaudos skyrimo nuteistajam klausimas nėra išspręstas, minėtas pažeidimas bausmės atlikimo metu anksčiau padarytų dar devynių pažeidimų kontekste rodo, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Be to, toks elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

5.4. D. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir labai sunkūs nusikaltimai – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų veikiant organizuotoje grupėje, neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų turint tikslą šias medžiagas platinti. Be to, D. R. anksčiau teistas 4 kartus. Nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikaltimai sunkėja. Nors nuteistasis savo nusikaltimus pripažįsta, vertina kritiškai, tačiau kažkiek linkęs juo perkelti ir aplinkai.

5.5. Kartu pritartina atskirai motyvuotai Komisijos nario nuomonei, kad reikėtų daugiau laiko stebėti nuteistojo elgesį, kadangi nuteistasis neseniai perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra vidutinė, agresijos ir autoagresijos programose nuteistasis dalyvavo 2019 metais, tačiau komisijos rekomendacijos dalyvauti tokio pobūdžio intervencinėse programose jam buvo pateiktos 2021 m. kovo 23 d.

5.6. Nurodė, jog šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad D. R. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos taikymo nuteistajam D. R..

7.1. Teismas nurodė, jog nuteistasis atitinka formalius kriterijus nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymui, visgi, nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Teismas sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, nes parodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Dar daugiau, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

7.2. Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas, jis savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, dirba įmonėje, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas net devynis kartus ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau savo pobūdžiu, pataisos įstaigoje įvykdyti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, o atvirkščiai – parodantys jo priešišką nusistatymą į pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir nepagarbą administracijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, kas rodo, jog asmuo visgi nėra linkęs elgtis pavyzdingai ir nepriekaištingai, savo elgesiu rodyti, kad yra linkęs laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir būti dėl to paskatintas.

7.3. Nors pateiktoje išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko artimus ir teigiamus santykius su artimaisiais, bet visgi, šeimą nuteistasis turėjo ir su ja palaikė socialinius ryšius dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, kas rodo, jog net ir tvirti šeiminiai ryšiai nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Todėl gebėjimas palaikyti artimus santykius negali būti vertinamas kaip išskirtinė ar viena esminių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti patvirtintas nutarimas.

7.4. Teismas teigiamas įvertinto nuteistojo požiūrį į darbą, taip pat tai, kad jis perkeltas į Pusiaukelės namus savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, pradėjo dirbti, tačiau toks nuteistojo aktyvus užimtumas Pusiaukelės namuose nepatvirtina, kad jis būdamas laisvėje nebenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis darbinėje veikloje save realizuoja dar pakankamai neilgą laiko tarpą, vertinant visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, todėl nors ši aplinkybė, kad nuteistasis įsidarbino, vertinama teigiama, tačiau negali būti vertinama atsietai nuo to, jog visgi nuteistasis nei iki patekimo į pataisos įstaigą, nei daugiau nei septynerius metus būdamas pataisos įstaigose nedirbo. Teismas įvertino ir tai, jog iki padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, nuteistasis niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos, be to, nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų.

7.5. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis antstolių informacine sistema, nuteistojo bendra skolos suma sudaro 842,69 Eur. Tai, kad nuteistasis stengiasi ir savarankiškai moka turimas skolas, vertintina pozityviai, tačiau manytina, kad išėjus į laisvę nuteistajam bus ganėtinai sudėtinga pragyventi tik iš legaliai gaunamų pajamų, atsižvelgiant į tai, jog iki suėmimo jo pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nusikalstamų veikų gaunamos piniginės lėšos, asmuo neturi sukaupęs darbinės patirties. Tokie finansiniai įsipareigojimai, darbinės patirties stoka bei trumpas laiko tarpas, kai asmuo įsitraukė į savęs realizavimą darbinėje veikloje išėjus į laisvę gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas.

7.6. Taip pat teismas pritaria tiek Komisijos nutarime, tiek prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, jog nuteistasis nesenai perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, todėl būtų tikslinga daugiau laiko pastebėti jo elgesį. Be to agresijos ir autoagresijos programose nuteistasis dalyvavo 2019 metais, tačiau komisijos rekomendacijos dalyvauti tokio pobūdžio intervencinėse programose jam buvo pateiktos tik 2021 m. kovo 23 d.

7.7. Teismo vertinimu, nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įsipareigojimus, toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką ir laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galio jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

II. Nuteistojo skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jų elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Vertindamas nuteistojo elgesio atitikimą šiems pagrindams, aukštesnysis teismas pažymi, kad iš D. R. vertinimo pagal OASys sistemą matyti, jog jis priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei. 2020-04-27 nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir nustatyta vidutinė rizika (64 taškai), 2020-08-06 rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizikos grupe (56 taškai); 2021-07-16 rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizikos grupė. Nustatyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 21 d. dalyvavo „Agresijos ir auto-agresijos valdymo“ programos užsiėmimuose, dalyvavo nuteistųjų užimtumo programos „Sveiko gyvenimo būdas“ nuotoliniuose mokymuose ir išlaikė žinių įtvirtinimo testą, 2021 m. kovo 15 d. dalyvavo paskaitoje „Stresas ir jo valdymas“, 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. birželio 25 d. dalyvavo individualioje psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Nuteistasis atlikdamas bausmę įgijo staliaus specialybę, taip pat atliko aplinkotvarkos darbus, dalyvavo pataisos įstaigų organizuojamose varžybose, ekskursijose. Nuo 2021 m. vasario 14 d. nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) stogdengiu. Nuteistasis pateikė darbdavio charakteristiką, kurioje nurodoma, jog D. R. yra atsakingas, komunikabilus, atsakingai žiūri į savo pareigas, vykdo jam priskirtas užduotis, pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu, yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėms priimtinu būdu, yra kruopštus, pareigingas darbuotojas, imlus naujovėms ir pasiūlymams. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra.

12. Byloje esantys duomenys, patvirtina, jog D. R. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nustatyta nuteistojo pažanga išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei elgesio ir mąstymo srityse. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vertinamas teigiamai, konstatuojant, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti minėtas rizikas, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nuteistojo gyvenimo būdas, draugai, finansinis nestabilumas yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, teismas pažymi, jog anksčiau paminėtos aplinkybės, jog nuteistasis dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamose programose, nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų, neturi galiojančių nuobaudų ir kt., parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad D. R. bausmės atlikimo metu tik vienintelį kartą buvo skatintas – 2020 m. rugpjūčio 4 d. už nepriekaištingą elgesį bei gerbūvio darbus būryje, tačiau buvo 9 kartus baustas. Paskutinė nuobauda D. R. skirta 2020 m. vasario 4 d. dėl administracijos nurodymų nevykdymo. Matyti, kad visos nuobaudos iš esmės skirtos už administracijos reikalavimų nevykdymą bei vidaus taisyklių nesilaikymą.

14. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog D. R. anksčiau teistas 4 kartus, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, paskutinis labai sunkus nusikaltimas pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nes yra smurtinio pobūdžio (atimta kito žmogaus gyvybė dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuotoje grupėje), kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto.

15. Nuteistasis skunde teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vertinti dabartį, o ne praeitį (t.y. nuteistasis nurodo, jog teismas neturi vertinti anksčiau nuteistojo įvykdytų nusikaltimų, nebegaliojančių nuobaudų ir kt.). Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, o ne tik formalių kriterijų atitikimas.

16. Dėl kitų nuteistojo skundo argumentų, kad jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kad jo socialiniai ryšiai tvirti, užgrūdinti ir neleis jam keisti mąstymo neigiama linkme, pažymėtina, kad, iš tikrųjų, nuteistojo asmens bylos duomenimis D. R. palaiko socialinius ryšius su sūnumi, buvusia žmona, teta, sugyventine, skambina jiems iš taksofono, susitinka trumpalaikių išvykų metu, tačiau sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, jog šeimą nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė D. R. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys D. R. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.

17. Be to, svarbu pabrėžti ir tai, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai balsuojant dėl D. R. lygtinio paleidimo, balsų skaičius pasiskirstė lygiomis dalimis – du komisijos nariai balsavo „už“ ir du „prieš“, todėl galutinį rezultatą nulėmė komisijos pirmininko balsas. Teismo vertinimu, toks balsų pasiskirstymas parodo ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nevienareikšmišką nuomonę dėl to, ar nuteistasis D. R. laikysis įstatymų, nenusikals ir dėl to jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų.

18. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo D. R. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, integruotis į visuomenę, yra neabejotinai remtinas, tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad, pritaikius lygtinį paleidimą, D. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos taikymo nuteistajam D. R. yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.