- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- T-954-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00029-20214-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Nuteistasis
- D. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R. (D. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, iš dalies sudėtos, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis: nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 8 metų laisvė atėmimo bausmė. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. R. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 30 d., pabaiga – 2022 m. vasario 28 d.
Neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. – 6 mėnesiai 30 dienų (1/2 teismo paskirtos bausmės atliko 2018 m. sausio 15 d.).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-127 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nustatyta, kad nuteistasis D. R. Komisijai pristatomas trečią kartą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo intervencinėse agresijos ir autoagresijos valdymo programose, bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose atlieka daugiau kaip pusę metų, įsitraukia į resocializacijos procesą, Komisijos rekomendacijas įvykdė, nuteistojo elgesys disciplinuotas, bausmės atlikimo metu dirba, todėl Komisija, kurios sudėtyje dalyvavo 4 nariai, Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai (2 - už, 2 - prieš), vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 32 punktu, Komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas, todėl Komisijos posėdžio metu nutarė taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Prokuratūra pateikė skundą, kuriuo prašė netvirtinti Komisijos Nutarimo. Nurodė, kad neįžvelgiama tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nurodė, kad pritaria atskirajai motyvuotai Komisijos nario nuomonei, jog nėra akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėjo, jog Nuteistasis po 2021 m. liepos 29 d. įvykusio Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2021 m. rugpjūčio 1 d. galimai padarė drausmės pažeidimą, nors drausmės nuobaudos skyrimo nuteistajam klausimas nėra išspręstas, minėtas pažeidimas bausmės atlikimo metu anksčiau padarytų dar devynių drausmės pažeidimų kontekste rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Be to, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kartu minėtos aplinkybės parodo, kad nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas bausmės atlikimo metu. Minėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Be to, pritaria atskirajai motyvuotai Komisijos nario nuomonei, kad reikėtų daugiau laiko stebėti nuteistojo elgesį, kadangi nuteistasis neseniai perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta anksčiau, yra vidutinė, agresijos ir autoagresijos programose nuteistasis dalyvavo 2019 metais, tačiau Komisijos rekomendacijos dalyvauti tokio pobūdžio intervencinėse programose jam buvo pateiktos 2021 m. kovo 23 d. Anot prokuratūros, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Nuteistasis į prokuratūros skundą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prokurorės pateikta aplinkybė, kad teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti, yra nelogiška ir šis argumentas nepagrįstas, kadangi teisę pasinaudoti lygtiniu paleidimu turi visi nuteistieji. Be to nurodė, jog nė viena jo turėta nuobauda jau seniai nebegalioja, o praėjęs laikas nuo nuobaudų paskyrimo parodo jo pokyčius teigiama linkme, pastangas keistis, laikytis bendros tvarkos ir įstatymų. Prokurorė sumenkina teigiamus dabartinius siekius ir vertina tik nuteistojo neigiamą elgesį. Prokurorė vertina padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tai jau yra įvertinęs teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl mano, jog šis prokurorės argumentas yra nepriimtinas ir atmestinas. Jo nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo, tačiau prokurorė nemano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, o rėmimasis manymu, nepagrindžiant argumento teisiškai – atmestinas. Taip pat nurodė, jog po blaivumo patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas nepriklausomas tyrimas, kurio rezultatas buvo nuteistajam palankus. Prašė prokurorės skundą kaip nepagrįstą atmesti ir patvirtinti Komisijos Nutarimą.
Komisijos Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad nuteistasis praeityje buvo teistas keturis kartus, iš jų 2 kartus Vokietijoje (už mašinų vagystes), 2 kartus Lietuvoje (Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 5 MGL bauda ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį 50 MGL bauda. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi paskirta 50 MGL bauda pakeista į 2 paras arešto). Paskutiniu nuosprendžiu nuteistasis nuteistas už dviejų tyčinių labai sunkių nusikaltimų padarymą, vieno iš padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos – atimta žmogui gyvybė. Buvo nustatytas vienas nužudymą kvalifikuojantis požymis - dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taigi, nusikaltimai ir jų mastas ženkliai pasunkėjo.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka formalią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte: 2018 m. sausio 15 d. buvo atlikta 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje reglamentuotos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatytos.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2021 m. liepos 16 d. atlikto vertinimo metu pagal OASys vertinimo metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Fiksuojama nuteistojo pažanga srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ - 4.3. nuteistasis turi nuolatinį darbą, darbu ir darbo rezultatais patenkintas, stengiasi dirbti. Keisti darbą ketinimų neturi; „Mąstymas ir elgesys“ - 11.9 nuteistasis teisingai interpretuoja socialines situacijas, užmezga palankius santykius su bendraamžiais ir pataisos įstaigos administracija. Bendras balas mažėja. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebimas nuteistojo teigiamas elgesys, įsitraukimas į savęs realizavimą darbinėje veikloje bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinių intervencinių priemonių vykdymas, kas sudaro palankias prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poreikių valdymui.
Iš nuteistojo asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones - dalyvavo „Agresijos ir auto-agresijos valdymo“ programos užsiėmimuose, tinklinio varžybose, nuteistųjų užimtumo programos „Sveiko gyvenimo būdas“ nuotoliniuose mokymuose ir išlaikė žinių įtvirtinimo testą. Įgijo staliaus specialybę. Nuteistasis perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus atliko aplinkotvarkos darbus. Bausmės atėmimo metu nuteistasis vykdė ir vykdo visas Individualiame socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, dirba įmonėje. Nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas.
Visgi, nors nuteistasis atitinka formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus, nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas šio instituto taikymą nuteistajam teismas sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, nes parodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Dar daugiau, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. sausio 22 d. Nuo 2021 m. gegužės 7 d. kiekvieną savaitę nuteistajam suteikiama trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus. Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas (prokurorės skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis 2021 m. rugpjūčio 1 d. į pataisos įstaigą grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, paneigta Vilniaus teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4032/2021(01), kurioje konstatuota, jog D. R. šlapime etilo alkoholio nerasta), savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, dirba įmonėje, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, numatytose Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose. Tačiau nepaisant anksčiau išdėstytų, teigiamai D. R. elgesį charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas atsietai nuo to, jog vis dėlto jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas net devynis kartus (drausminiai pažeidimai susiję su administracijos reikalavimų (nurodymų) nevykdymu ar nepagarba pareigūnams ir su pornografinio turinio medžiagos laikymu), ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau savo pobūdžiu D. R. pataisos įstaigose įvykdyti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, o atvirkščiai – parodantys jo priešišką nusistatymą į pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir nepagarbą administracijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, kas rodo, jog asmuo visgi nėra linkęs elgtis pavyzdingai ir nepriekaištingai, savo elgesiu rodyti, kad yra linkęs laikytis pataisos įstaigose nustatytos tvarkos ir būti dėl to paskatintas.
Taip pat teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko artimus ir teigiamus santykius su artimaisiais. Atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose nuteistasis nurodė, kad socialinius ryšius su buvusia žmona ir sūnumi palaiko skambindamas iš taksofono bei susitinka trumpalaikės išvykos metu, tačiau daug apie juos neatvirauja. Bendrauja su sugyventine, turi ketinimų sudaryti vedybinę sutartį. Teigia, kad turi jos moralinį palaikymą, kuris motyvuoja jį daugiau nenusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog dabartinė nuteistajam teikiama pagalba bei artimųjų palaikymas, gali būti vertinamas kaip svarbus tolesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą palengvinantis veiksnys. Tai, kad nuteistasis turi palaikančius socialinius ryšius su jam svarbiais žmonėmis, gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę.
Visgi, šeimą nuteistasis turėjo ir su ja palaikė socialinius ryšius dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, kas rodo, jog net ir tvirti šeiminiai ryšiai nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Nuteistojo ir jo artimųjų gebėjimas šiuo sunkiu šeimai metu išlaikyti artimus santykius yra jų pačių pasirinkimas, kurį teismas vertina teigiamai. Visgi, minėta, kad būtent dėl paties nuteistojo apsisprendimo padaryti minėtus nusikaltimus atsirado tokia sudėtinga jo šeimai situacija, kai nuteistasis buvo nuteistas griežta - laisvę suvaržančia bausme. Todėl gebėjimas palaikyti artimus santykius negali būti vertinamas kaip išskirtinė ar viena esminių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti patvirtinamas Nutarimas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki suėmimo niekur nedirbo, darbo stažo neturi. Anksčiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose dėl darbo kreipėsi į administraciją, bet dėl darbo trūkumo nebuvo įdarbintas, o Marijampolės pataisos namuose nuteistasis dėl darbo į administraciją nesikreipė. Nuteistasis nurodė, kad vidurinį išsilavinimą yra įgijęs (duomenys neskelbtini) mokykloje ir ten išklausęs tris kursus duonos kepėjo - konditerio profesijai įgyti. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo staliaus specialybę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2021 m. vasario 14 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra stebima nuteistojo nuostatų save realizuoti darbinėje veikloje teigiama dinamika. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išklausė Įmonių, įstaigų ir organizacijų priešgaisrinės saugos mokymus ir išlaikė baigiamąjį egzaminą. Taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ baigė Krautuvų vairuotojų mokymo programą, statybininko (žirklinio) keltuvo ir judamosios pakeliamosios platformos operatoriaus mokymo programą, darbininko, dirbančio aukštalipio darbus ir naudojančio apraišus mokymo programą. Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir supranta teigiamą darbo naudą.
Teismas vertina teigiamai nuteistojo požiūrį į darbą, taip pat tai, kad jis perkeltas į Pusiaukelės namus savanoriškai atlieka aplinkotvarkos darbus, pradėjo dirbti, tačiau toks nuteistojo aktyvus užimtumas Pusiaukelės namuose nepatvirtina, kad jis būdamas laisvėje nebenusikals. Be to, kaip minėta, nuteistasis privalo tinkamai elgtis bausmės atlikimo vietoje ir už tai jam suteikta ženkliai didesnė laisvė, o taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis darbinėje veikloje save realizuoja dar pakankamai neilgą laiko tarpą, vertinant visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, todėl nors ši aplinkybė, kad nuteistasis įsidarbino, vertintina teigiamai, tačiau negali būti vertinama atsietai nuo to, jog visgi nuteistasis nei iki patekimo į pataisos įstaigą, nei daugiau nei septynerius metus būdamas pataisos įstaigose nedirbo. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo teigiamas elgesys ir dabartinis gyvenimo būdas yra pakankamai įvertintas, tačiau visgi, to nepakanka, kad jam būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas. Teismas įvertina ir tai, kad iki padarytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą D. R. yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, jis niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos, be to nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant gauti turtinės naudos.
Be to, Lietuvos antstolių rūmų rašte Nr. S-28037-38564 pateikiama informacija, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis du antstoliai administruoja dvi vykdomąsias bylas, kurių bendra skolos suma - 842,69 Eur. Pagal vieną vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo likusi išieškoti suma viso 250,95 Eur, o pagal kitą vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo likusi 8,69 Eur skola pilna išieškota. Nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka ir pagal galimybę savanoriškai mokėjo ir moka civilinius ieškinius, šiuo metu turi pastovų pajamų šaltinį - gauna darbo užmokestį, kurio užtenka tiek išlaikyti save, tiek mokėti priteistas sumas. Tai, kad nuteistasis stengiasi ir savarankiškai moka turimas skolas, vertintina pozityviai, tačiau manytina, kad išėjus į laisvę nuteistajam bus ganėtinai sudėtinga pragyventi tik iš legaliai gaunamų pajamų, atsižvelgiant į tai, jog iki suėmimo jo pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nusikalstamų veikų gaunamos piniginės lėšos, asmuo neturi sukaupęs darbinės patirties. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis pradėjo dirbti tik perkeltas į Pusiaukelės namus. Tokie finansiniai įsipareigojimai, darbinės patirties stoka bei trumpas laiko tarpas, kai asmuo įsitraukė į savęs realizavimą darbinėje veikloje, išėjus į laisvę gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas.
Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Bausmės paskirtį sudaro penki jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadinasi, bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio. Kaip jau minėta, nuteistasis nors ir buvo anksčiau teistas, tačiau ir vėl padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, kurios abi yra labai sunkūs nusikaltimai. Vadinasi, anksčiau jo atžvilgiu taikytos baudžiamosios priemonės jo nesulaikė nuo tokio elgesio, o priešingai, nuteistasis toliau vykdė vis pavojingesnes nusikalstamas veikas.
Taip pat teismas pritaria tiek Komisijos Nutarime, tiek prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, jog nuteistasis nesenai perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, todėl būtų tikslinga daugiau laiko pastebėti jo elgesį. Be to, agresijos ir autoagresijos programose nuteistasis dalyvavo 2019 metais, tačiau komisijos rekomendacijos dalyvauti tokio pobūdžio intervencinėse programose jam buvo pateiktos tik 2021 m. kovo 23 d.
Teismo vertinimu, nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką ir laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.
Dėl nustatyto reglamentavimo ir aptartų aplinkybių, šioje bausmės atlikimo stadijoje nepritartina Komisijos Nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 59-127, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtintinas.
Teismas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.