Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. P., jos įgaliotam atstovui R. J., Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. P. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimo administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 79/2016 ir Nr. 80/2016 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2016-05-12 nutarimu R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 209² str. 2 d., ir, taikant ATPK 30¹ str., 33 str., nubausta 50 Eur bauda. Nutarimas 2016-05-17 sankcionuotas Kauno apylinkės teismo. Administracinė nuobauda R. P. paskirta už tai, kad ji, veikdama kaip muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą elektroninėje importo deklaracijoje, 2015-06-18 pateikė išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje neteisingu TARIC kodu deklaravo lakštus iš silikono (plastiko), kurių muitinė vertė 1093,59 Eur, šią prekę deklaruodama kartu su kitais lakštais iš neakytosios gumos preke Nr. 1 TARIC kodu 4008 21 90 00; be to, ji 2015-03-26 pateikė išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai elektroninę importo deklaraciją Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje viena preke Nr. 2, nurodant deklaruotų prekių vertę 1682,21 Eur ir nurodant vieną 8431 10 00 00 TARIC kodą, kaip stacionarių keltuvų autotransporto priemonėms pakelti sargines dalis, kartu su kėlimo atramomis, neteisingai deklaravo dar aštuonias skirtingas prekes, klasifikuojamas aštuoniais skirtingais TARIC kodais: guminius kėlimo atramos padus, gumines žarnas su jungiamosiomis detalėmis, guminius tarpiklius, plastikinius vamzdelius, vamzdžių jungtis su sriegiais iš geležies, hidraulinius siurblius ir jų dalis bei hidraulinių jėgos pavarų valdymo vožtuvus; tokiais veiksmais R. P. pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d., kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 209² str. 2 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. ir jos atstovas R. J. palaikė skundą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė teismo panaikinti muitinės 2016-05-12 nutarimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke nuo 2013 m., ji yra atsakinga už prekių deklaravimą. Muitinės tarpininko pareiga pateikti tikslias deklaracijas, tačiau klientai, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat turi pareigą tinkamai pateikti muitinės tarpininkui duomenis, reikalingus deklaracijai užpildyti, nurodyti tikslius prekių kodus. Pareiškėjai buvo pateikti būtent tokie prekių kodai, kokius ji nurodė deklaracijose. Jų patikrinti pareiškėja neturėjo galimybės, nes nustatyti iš kokios medžiagos – silikono ar kaučiuko – pagaminta tokia prekė kaip lakštai, be laboratorinių tyrimų nėra galimybės. Pareiškėja neturėjo tikslo pateikti deklaracijose netikslius prekių kodus kad išvengti muito mokesčio, todėl nėra jos kaltės. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ji asmeniškai nereiškė pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši įmonė sutiko su muitinės sprendimu ir sumokėjo visus muito mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad tokie pažeidimai buvo pareiškėjos padaryti pirmą kartą, muitinė galėjo nubausti pareiškėją įspėjimu.

Kauno teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nurodė, kad pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga, 2016-05-12 nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimu, sankcionuotu 2016-05-17 Kauno apylinkės teismo, R. P. nubausta pagal ATPK 209² str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str., 33 str., 50 Eur bauda už tai, kad ji, veikdama kaip muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą elektroninėse importo deklaracijose, 2015-06-18 pateikė išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje neteisingu TARIC kodu deklaravo lakštus iš silikono (plastiko), kurių muitinė vertė 1093,59 Eur, šią prekę deklaruodama kartu su kitais lakštais iš neakytosios gumos preke Nr. 1 TARIC kodu 4008 21 90 00, bei 2015-03-26 pateikė išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai elektroninę importo deklaraciją Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje viena preke Nr. 2, nurodant deklaruotų prekių vertę 1682,21 Eur ir nurodant vieną 8431 10 00 00 TARIC kodą, kaip stacionarių keltuvų autotransporto priemonėms pakelti sargines dalis, kartu su kėlimo atramomis, neteisingai deklaravo dar 8 (aštuonias) skirtingas prekes, klasifikuojamas 8 (aštuoniais) skirtingais TARIC kodais: guminius kėlimo atramos padus, gumines žarnas su jungiamosiomis detalėmis, guminius tarpiklius, plastikinius vamzdelius, vamzdžių jungtis su sriegiais iš geležies, hidraulinius siurblius ir jų dalis bei hidraulinių jėgos pavarų valdymo vožtuvus; tokiais veiksmais ji pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d. Pažeidėja sutinka, kad ji nurodė elektroninėse importo deklaracijose neteisingus prekių kodus ir deklaracijas su neteisingai deklaruotomis prekėmis pateikė išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūrai, tačiau nesutinka, kad dėl to yra kalta, nes tokius prekių kodus jai kaip muitinės tarpininko atstovei pateikė klientai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi, ji neturėjo tyčios suklaidinti muitinę ir jos veiksmai turėjo būti vertinami sudarytose su minėtais klientais sutartyse apibrėžtos atsakomybės ribose.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 209² str. 2 d. užtraukia deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju tiek pačios R. P. paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad R. P., atlikdama muitinės tarpininko atstovo pareigas, būdama atsakinga už faktinių duomenų atitikimą duomenims, nurodytiems deklaracijoje, nurodė neteisingus duomenis ir suklaidino muitinę. Tokie jos veiksmai, įvertinus neteisingai deklaruotų prekių vertę, atitinka ATPK 209² str. 2 d. dispozicijoje pateiktą pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį, aprašymą. Nors minėto straipsnio dispozicijoje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. N502-2725/2009, nuosekliai plėtojant ankstesnę šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką, pabrėžė, kad ATPK 209² str. nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (pagal analogiją su baudžiamąja atsakomybe – esant nusikalstamam nerūpestingumui). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir vėlesnėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-16. nutartis administracinėje byloje Nr. N 62 -947/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-335-557/2013). Sistemiškai analizuojant ATPK įtvirtintą reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo konkrečiu klausimu daroma išvada, jog ta aplinkybė, jog neteisingi duomenys deklaracijoje buvo nurodyti neturint tyčios suklaidinti, R. P. administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį nešalina. Vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str., būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. R. P. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga ir atsakomybė, kylanti dėl šios pareigos nevykdymo. Tačiau R. P. šios pareigos nevykdė, neįsitikinusi, kad elektroninėse importo deklaracijose deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tiek jas pasirašė ir pateikė muitinės įstaigai ir tokiais veiksmais padarė pažeidimus, dėl kurių pagrįstai pripažinta kalta. Pažymėtina ir tai, kad administracinių bylų nagrinėjimo metu R. P. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir prašė taikyti atsakomybę švelninantį įstatymą (b. l. 83-84).

Pareiškėja R. P. taip pat nesutinka su jai paskirta administracine nuobauda – 50 Eur bauda, mano, kad nuobauda yra per griežta, jai nuobauda turėjo būti visiškai neskirta arba skirtas įspėjimas. Pagal ATPK 30 str. 1 d. nuostatas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad neskiriant nuobaudos ar skiriant mažesnę ar švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, kyla pareiga vadovautis ATPK 30¹ str., kuris įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Kokios būtent aplinkybės laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, nedetalizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pažymėtina ir tai, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad R. P. paskirta nuobauda nėra per griežta. Kauno teritorinė muitinė atsižvelgė į R. P. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir skaičių (du pažeidimai), į tai, kad pažeidėja nuoširdžiai gailėjosi, pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat atsižvelgė į jos gaunamas pajamas, šeiminę padėtį, į įstatymo (ATPK 209² str. 2 d.) sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį (289 Eur), ir, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. 50 Eur. Šiuo atveju paskirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Pareiškėja R. P. skunde kelia ir nuobaudos skyrimo terminų, numatytų ATPK 35 str., klausimą, nurodo, kad nuobauda paskirta suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam nuobaudos skyrimo senaties terminui, o Kauno teritorinės muitinės 2016-04-21 nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą yra nemotyvuotas ir priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta pratęsti terminą, neatitinka įstatymo reikalavimų.

Pagal ATPK 35 str. 1 d. nuostatas administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 209² str., gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 250 str. 7 p. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 2015-06-18 muitinei pateiktos elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5KM19/30-0864S, kurios pagrindu muitinė gavo pakankamai duomenų, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. kad pateikti neteisingi duomenys deklaracijoje, buvo patvirtinta 2015-10-30 (b. l. 73-77), taigi, nuo pažeidimo padarymo dienos (2015-06-18) iki jo nustatymo dienos (2015-10-30) nėra praėję vieneri metai ir nuobauda galėjo būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, t. y. iki 2016-04-30; dėl 2015-03-26 pateiktos elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5KM19/42-0857S buvo patvirtinta 2015-10-29, taigi, nuobauda galėjo būti skiriama nuo 2015-10-30 iki 2016-04-29. 2016-04-21 nutarimu, t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminams, Kauno teritorinė muitinė pratęsė administracinių bylų Nr. 79/2016 ir Nr. 80/2016 nagrinėjimo terminą iki 2016-06-30 (b. l. 50).

ATPK 35 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Šis straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas. Svarbu, kad pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2014, 2AT-6-976/2016).

Iš Kauno teritorinės muitinės 2016-04-21 nutarimo matyti, kad įvardijamos tokios administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys: 1) R. P. liga, 2) R. P. prašymai dėl papildomos informacijos gavimo iš Kauno teritorinės muitinės laboratorijos ir kitų įstaigų, 3) R. P. prašymas atidėti bylų nagrinėjimą, siekiant įgyvendinti teisę turėti procese atstovą. Byloje esantys R. P. prašymai atidėti bylų nagrinėjimą patvirtina nutarime nurodytas termino skirti nuobaudą pratęsimo priežastis, o būtent 2016-03-03 gautas R. P. prašymas atidėti bylų nagrinėjimą dėl duomenų iš Lietuvos Respublikos laboratorijos Maisto, plastikų ir kitų medžiagų tyrimo skyriaus išreikalavimo (b. l. 26-27), 2016-04-21 gautas pareiškėjos prašymas atidėti bylų nagrinėjimą dėl ligos, nurodant, kad tikslinga bylos nagrinėjimą atidėti iki 2016-04-31 (pastebėtina, kad nuobaudos skyrimo terminai baigiasi 2016-04-29 ir 2016-04-30) (b. l. 35), 2016-04-06 gautas prašymas atidėti bylų nagrinėjimą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinę teisę toliau bylas vesti, naudojantis profesionalaus advokato pagalba (b. l. 39-40). Visos šios aplinkybės nutarime dėl termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo vertinamos kaip priežastys, susijusios su pažeidimo tyrimu, dėl kurių negalima buvo spręsti administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad pačios R. P. veiksmai, jos daugkartinis prašymų atidėti bylų nagrinėjimą pateikimas (be minėtų prašymų, 2016-04-29 buvo gautas R. P. prašymas paskirti bylų nagrinėjimą po 2016-05-04, atsižvelgiant į pažeidėjos nedarbingumo laikotarpį ir būtinumą pasiruošti bylų nagrinėjimui (b. l. 46), šiuo atveju lėmė užsitęsusį tyrimą. Pareiškėja teigia, jog ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nebuvo ilgam išvykusi į užsienį, kas galėjo būti pagrindu nuobaudos skyrimo termino pratęsimui, tačiau teismas pažymi, kad muitinės 2016-04-21 nutarime termino pratęsimo priežastimis nebuvo nurodytos aplinkybės, kad asmuo neturi gyvenamosios vietos ar yra išvykęs į užsienį. Termino pratęsimo priežastys buvo aplinkybės, kurios neleido veiksmingai vykdyti tyrimo, t. y. kad administracinių bylų nagrinėjimas buvo atidedamas tenkinant pareiškėjos prašymus dėl jos ligos, dėl teisės turėti atstovą, pateikti papildomus duomenis įgyvendinimo. Teismas daro išvadą, kad 2016-04-21 muitinės nutarime pratęsti nuobaudos skyrimo terminus įvardytos aplinkybės atitinka ATPK 35 str. 3 d. nurodytą administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastį – kai dėl pažeidimo tyrimo negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo. Taigi, pratęsiant nuobaudos paskyrimo terminą ATPK nuostatos pažeistos nebuvo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad R. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 209² str. 2 d., yra įrodyta administracinių teisės pažeidimų bylose surinktais duomenimis, muitinės nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 35 str. numatytų terminų, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kauno teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 286 str.,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno teritorinės muitinės 2016-05-12 nutarimą, kuriuo R. P. nubausta pagal ATPK 209² str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, 50 Eur bauda, ir pareiškėjos skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.