Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Jis nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 6 d. apie 19.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 238 str. reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,83 % promilės girtumas). Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta jo paties paaiškinimu, asmens blaivumo testu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažymomis iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro, Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės ir kita bylos medžiaga. Skirdamas Pažeidėjui administracines nuobaudas teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į nustatytą girtumo laipsnį, į jo asmenybę. Apylinkės teismas nustatė dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir pažeidimus padarė būdamas pirmos grupės invalidas. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjui buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d. ir 129 str. ATPK 129 str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <...>, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant draustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta. Apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo Pažeidėjo padarytas veikas ir už jas skyrė nuobaudas, atsižvelgęs į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas Pažeidėjui galutinę nuobaudą apylinkės teismas ATPK 33 str. nuostatų nepažeidė.

Pažeidėjas savo apeliaciniu skundu kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų jo atsakomybei įtakos turinčių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų ir už ATPK 123 str. 5 d. bei 129 str. numatytų pažeidimų padarymą paskyrė galutinę subendrintą 4600 Lt baudą, kuri, apelianto nuomone, yra aiškiai per didelė, ir prašo, taikant ATPK 30¹ str., ją sumažinti iki 1000 Lt.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Patikrinęs šios bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Pažeidėjui už padarytus pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės – kad jis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo nedidelį atstumą, tik kaimo teritorijoje, esant vakarui ir minimaliam eismui gatvėse, kad jam nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo sunkaus neblaivumo ribą, kad jis niekada nebuvo baustas ar teistas už eismo įvykio padarymą bei tai, kad daugiau nei prieš metus laiko jam jau buvo pasibaigęs paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jis, pažeidimų padarymo metu, tik dėl to, kad neįvykdė visų formalių ATPK 330 str. numatytų reikalavimų, neturėjo teisės vairuoti transporto priemones patvirtinančio dokumento, priešingai nei mano apeliantas, nerodo mažesnio nei jo asmenybės, nei jo padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei ir nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės bei tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, kad pažeidimus padarė būdamas pirmos grupės invalidas ir kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas nuobaudą individualizuoti sankcijų ribose, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Šiuo atveju Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę būdamas labai girtas bei neturėdamas teisės jos vairuoti (teisę vairuoti transporto priemones praradęs taip pat dėl vairavimo neblaiviam), padarė vieną šiukščiausių bei pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, realų pavojingą šios veikos pobūdį įrodo tai, kad jis transporto priemonę vairavo kaimo teritorijoje tokiu metu, kai, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, paprastai dar vyksta pakankamai intensyvus eismas, būdamas sunkios girtumo būklės (2,83 % promilės girtumas). Jo argumentas, kad jam nustatytas girtumas „tik nežymiai viršijo“ sunkaus girtumo minimalią ribą, yra ne tik kad nesuprantamas, bet netgi savaip ciniškas. Tai rodo ypatingai neatsakingą apelianto požiūrį tiek į eismo saugumą, tiek ir į kitų eismo dalyvių sveikatą ar gyvybę.

Negalima sutikti su Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, skirdamas jam nuobaudas už aptariamus padarytus pažeidimus, nepagrįstai akcentavo jo ankstesnius baustumus. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 30 str. 2 d., nuobauda administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriama atsižvelgiant ne tik į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir pažeidėjo asmenybę, kuri įvertinama atsižvelgiant ir į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2003 m. gruodžio 2 d. iki aptariamo vieno iš šiurkščiausių bei pavojingiausių ATPK 129 str. numatytų pažeidimų padarymo už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam Pažeidėjas baustas net šešis kartus, iš jų 4 kartus – neturint teisės vairuoti transporto priemones. Matyti ir tai, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtų baudų jis nemoka, kas neigiamai charakterizuoja apeliantą bei akivaizdžiai patvirtina, kad Pažeidėjui paskirtos baudos kaip administracinės nuobaudos jokios realios įtakos jo elgesiui nedaro, jomis administracinių nuobaudų tikslai apelianto atžvilgiu pasiekti nebuvo. Pažeidėjas ir toliau nesiliauja vairuoti transporto priemonės, neturėdamas teisės jos vairuoti bei būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pažeidėjas yra pirmos grupės invalidas, todėl vadovaujantis ATPK 29 str. 3 d., jam negali būti skiriamas administracinis areštas. Atsižvelgus į Pažeidėjo sistemingai daromus analogiškus pažeidimus darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja šia teise. Todėl vien tik simbolinės ir apelianto pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Taigi tinkamai atsižvelgęs į visas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas pagrįstai Pažeidėjui už ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė baudą, atitinkančią sankcijoje numatytą vidurkį, o už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė baudą, nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas šios rūšies nuobaudos vidurkis. Tokios Pažeidėjui paskirtos nuobaudos bei nustatyta galutinė nuobauda - 4600 Lt bauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. Todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.