Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-849-559/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-26
Bylos Nr.
2-849-559/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-03040-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
B. D.
Trečiasis asmuo
Astai B
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Edvardas Bandariavičius
Civilinė byla Nr. 2-849-559/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03040-2010-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.4.10; 116.4
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 26 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei, Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant ieškovei B. D., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, tretiesiems asmenims Astai B. V., A. D., I. V., nedalyvaujant atsakovei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims Astai B. V., A. D., I. V., dėl testamento pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. D. ieškinį palaiko, prašo pripažinti galiojančiu mirusios B. D. 1997 m. vasario 25 d. sudarytą ir Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. patvirtintą testamentą (reg. Nr. 2-1223). Savo ieškinyje ji nurodė, kad buvo pareiškusi ieškinį dėl B. D. 2008-08-11 testamento nuginčijimo ir 1997-02-25 testamento pripažinimo galiojančiu. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-722/2011 ieškinį patenkino iš dalies, panaikino 2008-08-11 B. D. testamentą, o bylą dalyje dėl testamento pripažinimo galiojančiu nenagrinėjo. Kauno apygardos teismo 2012-02-22 nutartimi buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti galiojančiu 1997-02-25 testamentą ir šioje dalyje byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Jos močiutė B. D., sudarydama 1997-02-25 testamentą, buvo veiksni, suprato ir adekvačiai vertino savo veiksmus, siekė tam tikrų pasekmių. Tada buvo išreikšta tikroji testatorės valia. Atsakovė D. K. neginčijo šių faktų.

Teismo posėdyje ieškovė B. D. paaiškino, kad 1997 m. jos teta D. K. paklausė, ar ji nenorinti pirkti butą. Kadangi šeimoje buvo nenokia situacija, ji susitarė su močiute B. D. pirkti butą B. D. vardu. B. D. žinojo, kad butą pirko ieškovė ir pasakė, kad parašys jai testamentą, kad butas po to niekam neatitektų. Tais pačiais metais iš karto po pirkimo buvo parašytas testamentas. Po to močiutė B. D. persikėlė gyventi Jonavoje į šį butą. Ji pirmus 2-3 metus mokėjo už buto komunalinius mokesčius, pinigus perduodama D. K.. Iki to laiko kol B. D. ėmė progresuoti liga, ji niekada neužsimindavo, kad butą paliks D. K., iki B. D. mirties niekas nežinojo apie antrą testamentą. D. K. pasakojo B. D., kad ieškovė skriaudžia savo mamą A. B. V., o B. D., būdama tokios būklės, galėjo patikėti bet kuo. Kai nupirko butą, B. D., kilus problemoms, skambindavo jai, nes laikė, kad gyvena ieškovės bute. B. D. sveikata pradėjo blogėti po to , kai mirė B. D. vyras, t. y. ieškovės senelis, 2002 m. B. D. liko viena, jai buvo depresija. Ieškovės mama A. B. V. gyveno tame bute ir padėjo prižiūrėti močiutę B. D..

Atsakovė D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei buvo tinkamai pranešta. Gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, nes ji išvykusi į užsienio valstybę. Atsakovė palaiko savo paaiškinimus, duotus 2012-07-05 teismo posėdyje. Savo atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad nesutinka, kad šioje byloje ji patraukta vienintele atsakove, nes jos ir kitų palikėjos B. D. vaikų procesinė padėtis turi būti vienoda. Ieškovės prašymas pripažinti galiojančiu B. D. 1997-02-25 testamentą nėra susietas su jos asmeniu. Nesutinka ir su ieškovės išreikštu reikalavimu, jog B. D. 1997-02-25 testamentas turėtų būti pripažintas galiojančiu. Ieškovė reikalavimą grindžia tik subjektyvia savo teise kreiptis šiuo klausimu į teismą. Ji nepagrįstai ieškinį įrodinėja tik aplinkybėmis apie buto pirkimą, pinigų mokėjimą ir jai artimų žmonių parodymais. 2012 m. liepos 5 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji norėtų, kad tas butas liktų visiems vaikams lygiomis dalimis, kad A. V. tektų jai priklausanti dalis. Prašo ieškinio netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Asta B. V. su ieškiniu sutinka ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė pirko tą butą ir būtų didelė skriauda, jeigu testamento nepripažintų. Ieškovė su močiute B. D. taip buvo susitarusios, parašė testamentą, o po to persikėlė gyventi į tą butą. Ieškovė su močiute B. D. buvo labai artimos.

Trečiasis asmuo A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jam žinoma, kad ieškovei jo mama B. D., būdama sveika, testamentu paliko ieškovės pirktą butą. Jis prašo ieškinį tenkinti. Apie buto pirkimo aplinkybes jis sužinojo iš giminių tarpusavio pokalbių.

Trečiasis asmuo I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji iš atsakovės D. K. sužinojo, jog ieškovė perka butą mamos B. D. vardu, nes jos su ieškove buvo geros draugės. Tėvai apsigyveno tame bute, jos tėvas 2002 m. numirė ir mama B. D. liko viena ten gyventi. Atsakovė D. K. iš ligoninės B. D. parvežė pas save, nes jai pradėjo labai progresuoti liga, ji verkė, išgyveno. Mama B. D. jai sakė apie testamento surašymą, prieštaravimų dėl to nebuvo, apie tai žinojo visi ir D. K..

Liudytoja R. P. parodė, kad ji yra ieškovės dukra. Apie antrą testamentą ji sužinojo po prosenelės B. D. mirties. Apie pirmą testamentą ji žinojo seniai, kai proseneliai persikėlė gyventi į Jonavą. Prosenelė buvo ypatingai geras, rūpestingas, sveikas, judrus ir sąmoningas žmogus. Ji lankėsi pas juos ne kartą. Prosenelė gyveno savarankiškai, priimdavo juos, praruošdavo vaišes, domėjosi jos gyvenimu. Kai iš tekėjo ir gimė sūnus, taip pat klausinėdavo apie jos šeimą, žinojo jos vyro ir vaiko vardus gimimo datas, rašydavo jai laiškus. Per prosenelio laidotuves ji atrodė labai sugniuždyta, tačiau protas dar buvo šviesus. Jos daug kalbėjo apie gyvenimą, santykius. Paskutinį kartą ji prosenelę matė likus metams iki jos mirties. Ją prižiūrėjo D. K., mama B. D. ir A. B. V.. Apie mamos naudai sudarytą testamentą ji žinojo iš tėvų, tėvas pasakojo, kad jis asmeniškai perdavė pinigus žmogui, iš kurio tą butą pirko. Jos tėvai rėmė pinigais močiutę ir visą giminę.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad ji šalims yra giminaitė, B. D. marti. Ji žino, kad ieškovė pirko butą B. D. iš G. K.. Buvo kalba, kad jie leis močiutei gyventi tame bute. B. D. pardavė savo pusę namelio ir išvyko gyventi į butą Jonavoje. G. K. pats gyrėsi apie buto pardavimą. B. D. sakė, kad ji parašys testamentą, kuriuo butą paliks savo anūkei B. D.. Apie testamentą žinojo jie visi. Mirus seneliui D, jokių pretenzijų dėl turto giminėje nebuvo. Ji nustebo, kai sužinojo, kad B. D. perrašė testamentą. Paskutinį kartą ji B. D. matė prieš metus iki jos mirties, ji buvo silpna, jų nepažino, gulėjo lovoje. Jos sveikata pablogėjo po vyro mirties. Perkant butą, B. D. jautėsi gerai, ji nenorėjo išvažiuoti ir palikti savo sodybos.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis yra I. V. sutuoktinis. Santykiai su visais buvo geri, tik su K santykiai pablogėjo, kai šie norėjo pasisavinti butą po močiutės B. D. mirties. B. D. paskutiniu laiku jautėsi blogai, neatpažindavo jų, vadino ne tuo vardu. Jos sveikata pablogėjo prieš trejus metus iki mirties. Pirmasis testamentas buvo surašytas B. D., apie tai žinojo visi. Apie antrą testamentą D. K. nesakė iki paskutinių dienų. Butas pirktas iš G. K.. Pati B. D. buto negalėjo nupirkti, nes neturėjo tam lėšų. Apie 2-3 metus iki mirties močiutė B. D. butą siūlė keliems ir jiems taip pat. Bet ji kalbėjo nesąmoningai, neprotavo. Ieškovė gydė ir senelį ir B. D., vežė juo pas gydytojus.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis yra atsakovės D. K. sūnus. B. D. visada buvo sveika, o testamentą ji perrašė, nes buvo savo dukros ir anūkės sumušta, gal apstumdyta, dėl to ji supyko. Tai buvo 3-4 metai iki testamento pakeitimo. Močiutė B. D. butą pirko iš jo, ji atvažiavo, sumokėjo jam pinigus, nuvyko kartu pas notarą. Po to butą testamentu paliko anūkei B. D., kai kažkas tarp jų įvyko, persigalvojo ir perrašė. Butą jis pardavė už 7000 Lt, pinigus gavo iš močiutės B. D., kurios sveikata iki mirties buvo normali, tik sunkiai vaikščiojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-722/2011 nustatyta, kad B. D. 1997 m. vasario 25 d. sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr.5, esantį Jonavoje, Girelės g. namo Nr. 1, paliko anūkei B. D. (1 t. b. l. 11). Butas buvo įgytas tą pačią dieną 1997 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš G. K. (1 t. b. l. 12). Praėjus vienuolikai metų 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamentu (1 t. b. l. 18) B. D. paliko visą jai priklausantį turtą dukrai D. K.. Ieškovė B. D. 2010-11-18 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu B. D. 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamentą, o vėliau papildė savo reikalavimą ir prašė pripažinti galiojančiu B. D. 1997 m. vasario 25 d. sudarytą testamentą ieškovės naudai. Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-110-722/2011 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (2 t. b. l. 55-61) ieškinį patenkino iš dalies, CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažino negaliojančiu 2008 m. rugpjūčio 11 d. B. D. testamentą (registro Nr.GP-3913), patvirtintą Jonavos rajono antrojo notarų biuro notarės G. P., o ieškinio dalį dėl pripažindinimo galiojančiu B. D. 1997 m. vasario 25 d. Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. tvirtinto testamento (registro Nr. 2-1223) atmetė. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (byla Nr. 2A-392-657/2012) išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti galiojančiu 1997 m. vasario 25 d. B. D. testamentą, buvo panaikinta ir byla perduota šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Likusioje dalyje sprendimas liko nepakeistas.

LR CK 5.17 straipsnio 2 dalis nustato, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinti neveiksniu, ar asmens kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

CK 5.17 straipsnio 2 dalyje yra išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu. Kaip jau buvo minėta, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimu B. D. 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamentas buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. konstatavus, kad jo sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamento sudarymo metu B. D. nebuvo pripažinta neveiksnia. Taigi aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs vienodos ir nuoseklios CK 5.17 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau vėliausiai nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo analizuotas šis klausimas, išaiškinta, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007 ir 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011).

Kasacinio teismo formuojama praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių testamentų galiojimą, kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iš jų pripažįstamas negaliojančiu, formuojama ta linkme, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Tokia teise ir pasinaudojo ieškovė B. D..

Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrų ekspertų komisijos 2011 m. liepos 26 d. akto Nr. 84TPK-105 (1 t. b. l. 177-181), ši komisija remdamasi bylos medžiagoje, tai yra šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, kita bylos medžiaga, o taip pat B. D. medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, padarė išvadą, kad B. D. 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamento sudarymo metu dėl savo sveikatos būklės (sirgo psichikos sutrikimu – Demencija, sergant netipiška ar mišria Alzheimerio liga) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo numatyti veiksmų pasekmes.

Komisija rėmėsi ne tik 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamento sudarymo metu buvusiais medicininiais duomenimis, charakterizuojančiais testatorės psichinę būklę. Akte yra analizuojami duomenys iš pateiktos medicininės dokumentacijos nuo 1998 m., kai B. D. buvo dispanserizuota (pradėta asmens sveikatos istorija). Tuo metu jai buvo diagnozuota Išeminė širdies liga, Antrinė hipertenzija, glaukoma bei lėtinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. 1998-2003 m. m. užeidavo skausmai širdies plote, galvos svaigimas, skausmas. Būdavo epizodiškai pakilęs kraujo spaudimas, eisena ataksinė, sąnarių skausmai, dėl jų deformacijos būdavo apsunkinta eisena. Iki sutuoktinio mirties (2002 m.) jokie psichiniai sutrikimai nepastebimi.

Remiantis medicininių dokumentų ir civilinės bylos duomenimis, komisija konstatavo, kad dar penkerius metus po vyro mirties B. D. gyveno viena ir pati tvarkėsi. Pastoviai sekama ir gydoma šeimos gydytojo dėl aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, apsunkinto vaikščiojimo dėl stuburo osteochondrozės ir sąnarių skausmo. Kartais rašoma diagnozė Vaskulinė encefalopatija, bet gydytojo rašomuose dienynuose ryškesnių psichinės būklės aprašymų nėra. 2003 m. yra įrašas, kad dėl skausmų nenori gyventi ir skirtas vaistas Lorafenas. 2007 m. nustatomi spec. poreikiai nuolatinei priežiūrai. Bartelio indeksas 47. 2007 m. pabaigoje (2007-11-17 – 2007-12-08) ji gydoma Vilniaus psichikos sveikatos centre, kur pirmą kartą nustatoma demencijos diagnozė. Po šio gydymo keliuose dienynuose yra aprašoma tiriamosios dezorientacija, o 2007 m. pabaigoje nustatomas nuolatinės slaugos poreikis.

Tretieji asmenys ir liudytojai (išskyrus G. K.) teismo posėdyje paaiškino, kad B. D. 1997 metais aiškiai suvokė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už ieškovės B. D. lėšas, todėl tą pačią dieną, kai buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, B. D. šį butą testamentu paliko B. D. ir šios savo valios ji nepakeitė iki 2008 m. kai palikėjai jau buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Tiek byloje dalyvaujantys asmenys – palikėjos vaikai A B. V., A. D. ir I. V., tiek liudytojai parodė, kad B. D. sveikatos būklė pradėjo blogėti po sutuoktinio mirties 2002 metais, t. y. praėjus penkeriems metams po testamento sudarymo, nors ir tuo metu ryškesnių psichikos sutrikimų nebuvo pastebima. Tik 2007 m. testatorei yra nustatoma demencijos diagnozė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvadomis, teismo posėdyje dalyvavusių trečiųjų asmenų A B. V., A. D., I. V. paaiškinimais, liudytojų R. P., E. D. ir J. V. parodymais, teismas konstatuoja, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, jog B. D. iki 1997 m. vasario 25 d. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar kitu susirgimu, kuris turėjo esminės įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti testamento sudarymo metu, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir pripažintinas galiojančiu B. D. 1997 m. vasario 25 d. sudarytas testamentas.

Ieškinį patenkinus, sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. iš atsakovės priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti galiojančiu testatorės B. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2010 m. rugpjūčio 23 d., testamentą, sudarytą 1997 m. vasario 25 d. Jonavos rajono notarų biure (registro Nr. 2-1223).

Priteisti iš atsakovės D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 Lt (vieną šimtą litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė