Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-722/2011 pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims Jonavos rajono antrajam notarų biuro notarei G. P., A. D., A. B. V., I. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, anksčiau sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktų duomenų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankama konstatuoti, jog testatorė B. D. 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo nepajėgi suprasti savo veiksmų, jų valdyti, todėl jos sudarytas testamentas yra negaliojantis. Tačiau teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės B. D. reikalavimą dėl testatorės B. D. 2007 m. vasario 25 d. sudaryto testamento pripažinimo galiojančiu, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, o taip pat neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl paminėtos priežasties skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmestas šis ieškovės reikalavimas, yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

CK 5.17 str. 2 d. nurodyta, jog, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Šioje byloje priimtu sprendimu B. D. 2008 m. rugpjūčio 11 d. testamentas pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. konstatavus, kad jo sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Byloje nėra duomenų, kad 2007 m. vasario 25 d. testamento sudarymo metu testatorė buvo pripažinta neveiksnia. Taigi aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 str. 2 d. nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs vienodos ir nuoseklios CK 5.17 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau vėliausiai nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo analizuotas šis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje atsakovo A. R. skundą, bylos Nr. 3K-3-330/2011), išaiškinta, kad CK 5.17 str. 2 d. norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą, bylos Nr. 3K-3-368/2007). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. D. pirmiau sudarytas testamentas, pripažinus negaliojančiu vėlesnįjį, savaime netapo galiojančiu pagal CK 5.17 str. 2 d., yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo formuojamą šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką.

Kita vertus, kasacinis teismas (2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007) išaiškino ne tik tai, kad ankstesnis testamentas tampa galiojančiu automatiškai tik tada, kai yra CK 5.17 str. 2 d. išvardyti pagrindai, ir kad jų sąrašas baigtinis, neaiškintinas plečiamai, bet ir tai, jog, kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iš jų pripažįstamas negaliojančiu, asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 str. 2 d.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinio reikalavimas ne tik pripažinti negaliojančiu vėliau sudarytą B. D. testamentą, bet ir savarankiškas reikalavimas pripažinti galiojančiu pirmesnį testamentą.

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės B. D. apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį su dviem savarankiškais reikalavimais, nenustatęs termino trūkumams šalinti, iš esmės nenagrinėjo ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu klausimo, dėl šio reikalavimo priėmė sprendimą – atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti galiojančiu 2007 m. vasario 25 d. B. D. testamentą – neištyręs ir neįvertinęs bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų bei kitų įrodymų, ar testatorės būklė sudarant pirmesnį testamentą netrukdė jai laisvai suformuoti ir išreikšti savo valią, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pirmesnį testamentą pripažinti galiojančiu.

Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai paaiškinama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12 str., 13 str.). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t.y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Įstatymo ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 str.), nes, minėta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001, ir kt.). Ieškovė prašydama pripažinti 2007 m. vasario 25 d. nenurodė, kokiu įstatymuose nustatytu pagrindu reiškia šį reikalavimą.

Pirmiau nurodyti argumentai teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai – pripažįstant negaliojančiu 2008-08-11 testamentą, pripažinti galiojančiu 2007-02-25 sudarytą testamentą – negali sukelti teisėtų padarinių, nes, nėra aišku, kokiais kitais įstatymuose nustatytais pagrindais šis testamentas turėtų būti pripažintas galiojančiu. Tokia procesinė situacija, kai ydingai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, turėjo būti sprendžiama ieškinio priėmimo ar parengiamojo posėdžio metu, ir teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 230 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

Pagal CPK 296 str. 1 d. 11 p. teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinys negali būti paliekamas nenagrinėtas, prieš tai nesudarius procesinės galimybės ištaisyti ieškinio trūkumus, nes tai neatitiktų CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų, CPK 5 str. įtvirtintos teisės į teisminę gynybą, taip pat užkirstų galimybę apginti viešąjį interesą (CPK 49 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų ir iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nepagrįstai netaikė CPK 115 str. 2 d., 138 str. nuostatų, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to iš dalies priėmė neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti galiojančiu 2007 m. vasario 25 d. B. D. testamentą negali būti laikomas teisėtu. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1 d., 327 str. 2 d., 326 str. 1 d. 4 p.), suteikiant ieškovei, procesinę galimybę ištaisyti pareikšto ieškinio – dėl 2007 m. vasario 25 d. B. D. testamento pripažinimo galiojančiu trūkumus (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinių skundų argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti galiojančiu 2007 m. vasario 25 d. B. D. testamentą ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.