Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 3K10/26 skirti UAB „Philip Morris Baltic“ 7 500 Lt baudą už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, jog atsakovas savo išvadas dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų grindė neva nustatytomis byloje aplinkybėmis: 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ Bendrovės pasamdyti veiklos asistentai prieidavo prie baro lankytojų ir pristatinėjo bei primygtinai siūlė pirkti „Marlboro“ cigaretes, o įsigijusiems cigarečių – nemokamai dovanojo žiebtuvėlį, nerūkantiems baro lankytojams siūlė pradėti rūkyti, lankytojams formavo nuomonę, kad rūkyti yra visuomeniška. Pabrėžė, jog Tarnyba jokių liudytojų neapklausė, D. K. ir R. P. elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija yra nepatvirtinta jokiais kitais byloje esančiais parodymais, yra arba netiksli, arba prieštaringa. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 276 straipsniu ir nurodė, kad Tarnyba nešaukė minėtų asmenų liudyti, todėl padarė išvadą, jog jie liudytojais apklausti nebuvo, o Tarnyba neturėjo pagrindo remtis liudytojų parodymais. Teigė, jog minėtų asmenų elektroniniais laiškais negalėjo būti remiamasi, kadangi D. K. laiške aprašyti ne faktai, o jo subjektyvi nuomonė, o R. P. laiške nurodytos aplinkybės nekonkrečios, nepatvirtina, kad ji rašo apie įvykius, nagrinėjamus Tarnybos. Be to, elektroniniai laiškai nepasirašyti, todėl turėjo būti vertinami kaip pirminė informacija, kurią reikia patikrinti ir įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jokių kitų įrodymų byloje nebuvo surinkta. Nurodė, jog Tarnybai 2010 m. vasario 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neužsakė ir nepirko nei iš UAB „Partizanas“, nei iš kitų asmenų tabako gaminių reklamos paslaugų bei nedavė nurodymų UAB „Partizanas“ personalui atlikti Tarnybos pranešime Nr. 3S-349 ir Protokole Nr. 04 nurodytus veiksmus. Tarnybai buvo pateikta pareiškėjo ir UAB „Partizanas“ sutartis bei papildomas dokumentas – „Pasyvi mechanika pardavimų asistentams“ – kuris nustato paslaugų, kurias turi teikti UAB „Partizanas“ personalas, apimtį bei pagrindines asistentų elgesio su klientais taisykles, teikiant paslaugas pareiškėjui. Tokiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog UAB „Partizanas“ ar šios bendrovės pasamdyti asmenys turi ar gali pareiškėjo interesais atlikti veiksmus, kuriuos Atsakovas įvertino kaip tabako gaminių reklamą ir įkyrų jų siūlymą. UAB „Partizanas“ asistentai buvo aiškiai instruktuoti dirbti bare kaip tabako pardavėjai ir buvo įgalioti tik pasyviai teikti faktinę informaciją apie parduodamą produktą, t. y. tik tuo atveju, jei vartotojas pats jos paklausdavo. Pabrėžė, jog iš jo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir dokumentų matyti, kad veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip tabako gaminių reklama ar įkyrus siūlymas juos įsigyti, 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ neturėjo būti ir negalėjo būti atliekami. Nutarime neteisingai nurodyti Bendrovės atstovės paaiškinimai dėl UAB „Partizanas“ asistentų funkcijų, nes tokie asistentai tik priimdavo ir įvykdydavo klientų užsakymus dėl tabako gaminių įsigijimo. Remiantis gairėmis, rūkantiems klientams asistentai galėjo dovanoti žiebtuvėlius bei, klientams paprašius, suteikti faktinę informaciją apie parduodamus produktus. Teigė, jog Tarnyba negalėjo remtis kaip įrodymu pareiškėjo atstovės tariamai teiktais paaiškinimais, kadangi pareiškėjo atstovė nebuvo supažindinta su jos apklausos/posėdžio protokolu ir nei žodžiu, nei raštu nepatvirtino, kad su tokia jos paaiškinimų interpretacija sutinka. Tarnyba po bylos nagrinėjimo nepateikė pareiškėjo atstovei susipažinti posėdžio protokolo. Susipažinus su Nutarimu, telefonu kreiptasi į atsakovą, klausiant, ar galima atvykti susipažinti su posėdžio protokolu, kad būtų galima pateikti pastabas ir patikslinti netikslumus dėl posėdžio metu užfiksuotų pareiškėjo atstovės paaiškinimų, tačiau pareiškėjui atsakyta, jog bylos nagrinėjimo metu protokolas nebuvo rašomas. Pareiškėjas 2010 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti susipažinti su posėdžio protokolu ir pateikti protokolo kopiją, tačiau jokio atsakymo į tokį prašymą negavo, nors prašė atsakovą informaciją pateikti operatyviai, ją siųsti faksu arba elektroniniu paštu. Padarė išvadą, kad atsakovas nevedė bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo, iš kurio būtų galima spręsti apie pareiškėjo atstovės paaiškinimus posėdžio metu, o pareiškėjui nesutinkant su atsakovo teiginiais apie pareiškėjo atstovės paaiškinimus posėdžio metu, jais negali būti vadovaujamasi. Teigė, jog naujai surinkti rašytiniai įrodymai (nagrinėjant UAB „Partizanas“ Įstatymo pažeidimo bylą), paneigė liudytojais atsakovo įvardintų asmenų elektroniniuose laiškuose nurodytas aplinkybes, kuriomis atsakovas grindė savo Nutarimą. Todėl Nutarime aplinkybės, susijusios su UAB „Partizanas“ ir šios bendrovės pasamdytų asistentų veikla bare „Pop Star Bar“, nurodytos neteisingai. Tarnyba netyrė ir visapusiškai nevertino byloje surinktos informacijos, nesiekė objektyviai nustatyti faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai, bet aklai kaip neginčijamu įrodymu vadovavosi dviejų fizinių asmenų vardu siųstuose, bet nepasirašytuose elektroniniuose laiškuose aprašyta informacija, kurią paneigia tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek po bylos nagrinėjimo atsakovo surinkta informacija, todėl atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A261-1175/2009) ir pažymėjo, jog buvo pažeistas ir objektyvumo principas, kurio turėjo laikytis Tarnyba. Pažymėjo, jog Tarnyba Nutarime pripažino, kad ne pareiškėjo darbuotojai, bet UAB „Partizanas“ pasamdyti asistentai 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ skleidė tabako gaminių reklamą bei įkyriai siūlė įsigyti šiuos gaminius. Todėl byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir jo darbuotojai nedalyvavo 2009 m. lapkričio 27 d. vykusiame renginyje bare „Pop Star Bar“ ir jokių atsakovo nurodytų veiksmų neatliko. Teigė, jog Tarnyba jį galėtų traukti atsakomybėn už UAB „Partizanas“ pasamdytų asistentų veiksmus tik tuo atveju, jei įrodytų, kad šie asmenys atliko neteisėtus veiksmus Pareiškėjo nurodymų/užsakymų pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų atsakovas nesurinko, todėl nepagrįstai atsakingu už neteisėtus veiksmus asmeniu nurodė pareiškėją. Be to, Tarnyba 2010 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 3K10/34 (Priedas Nr. 5), kuriuo paskyrė UAB „Partizanas“ 5 000 Lt baudą už Įstatymo pažeidimus. Nutarime atsakovas nurodė, kad UAB „Partizanas“ samdyti asistentai 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ reklamavo cigaretes „Marlboro“, skatino rūkymą, įkyriai siūlė baro lankytojams jas pirkti. Tokį nutarimą dėl įstatymo pažeidimo atsakovas grindė identiškomis, kaip ir šioje byloje, faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais. 2009 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 3K10/33 Tarnyba už tuos pačius UAB „Partizanas“ asistentų atliktus veiksmus taip pat paskyrė 5 000 Lt baudą UAB „Pop Test“. Tokiu nutarimu atsakovas nustatė, kad 2009 m. balandžio 17 d. tarp UAB „Pop Test“ ir UAB „Partizanas“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią 2009 m. lapkričio 27 d. parduodant tabako gaminius bare „Pop Star Bar“ asistentų paslaugas teikė UAB „Partizanas“ asistentai. Tokį savo nutarimą dėl įstatymo pažeidimo atsakovas taip pat grindė identiškomis kaip ir šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais. Padarė išvadą, jog už tuos pačius veiksmus atsakingais pripažinti trys juridiniai asmenys, o toks trigubos administracinės atsakomybės taikymas už tuos pačius veiksmus yra neteisėtas. Pabrėžė, jog už Įstatymo 17, 18 straipsniuose nurodytus veiksmus atsako ne tabako gaminių gamintojai ir ne tabako gaminius tiekiantys ar platinantys asmenys, o asmenys, kurie atlieka konkrečius veiksmus, nurodytus minėtuose įstatymo straipsniuose. Todėl atsakovas, nustatęs, kad UAB „Partizanas“ ir/ar UAB „Pop Test“ pasamdė ir apmokėjo už paslaugas asistentams, atlikusiems tam tikrus atsakovo manymu neteisėtus veiksmus, nebeturi pagrindo atsakingu už šiuos veiksmus įvardinti ir pareiškėją. Be to, atsakomybė už Įstatymo pažeidimus savo esme yra administracinė atsakomybė, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jei yra nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, t. y. teisės pažeidimo subjektas, jo kaltė bei jo veiksmų, pažeidžiančių Įstatymą, faktas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neįrodė veiksmų, pažeidžiančių Įstatymą, fakto, todėl Nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Atsakovas taip pat neįrodė, jog pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuris turi atsakyti už neteisėtais atsakovo įvardijamus asistentų veiksmus, taip pat neįrodė pareiškėjo kaltės.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 192–197), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog jis pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, ir atsisakyta panaikinti Nutarimą, kuriuo už tokį Įstatymo pažeidimą paskirta bauda, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriais atsakovas grindė Nutarimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo neteisėta veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota kaip tabako gaminių reklama, kuria siekiama skatinti vartoti tabako gaminius, taip pat nepasisakė dėl kitų pareiškėjo argumentų, išdėstytų pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pabrėžia, jog visi be išimties byloje esantys įrodymai paneigia visas Nutarimo išvadas apie pareiškėjo veiksmų neteisėtumą ir nepatvirtina to fakto, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 17 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas Sprendimu nepagrįstai konstatavo tam tikrų faktų egzistavimą, byloje nesant jokių šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų.

2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17-174/2007, A5-990/2007, A5-964/2007, A261-1175/2009), pažymi, jog atsakovas, priimdamas Nutarimą, veikė pažeisdamas objektyvumo principą. Taip pat Nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

3. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, rėmėsi elektroniniuose laiškuose nurodyta informacija, kuri yra nepatikima, nepasirašyta, nepatvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl iš viso negalėjo būti tinkamu ir priimtinu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo veiksmų neteisėtumą. Taip pat neįvertinta ta aplinkybė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio realias 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ vykusio renginio faktines aplinkybes, t. y. nei priimant Nutarimą, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo gautas nei vienas įrodymas, patvirtinantis Nutarime konstatuotus faktus, susijusius su tariamai pareiškėjo įvykdytais Įstatymo pažeidimais.

4. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo grindė ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais. Byloje nesant nei vieno leistino įrodymo (tiesioginių įrodymų apie renginio eigą, pavyzdžiui, nuotraukų, vaizdo įrašų, tiesiogiai jame dalyvavusių asmenų parodymų, dalyvavusių renginyje atsakovo atstovų paaiškinimų ir pan.), patvirtinančio tą faktą, kad UAB „Partizanas“ asistentai bet kokiu būdu ir priemonėmis vykdė tabako gaminių reklamą, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo iniciatyva buvo atliekami tabako gaminių reklamos veiksmai. Teigia, jog teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nesant įrodymų, patvirtinančių neteisėtus UAB „Partizanas“ asistentų veiksmus, savo iniciatyva jų negalėjo konstatuoti, analizuodamas juridinių asmenų rašytinius sandorius, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti 2009 m. lapkričio 27 d. bare „Pop Star Bar“ vykusio renginio aplinkybių. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A525-2208/2010) ir pažymi, jog tam, kad asmens veiksmai būtų pripažinti tabako gaminių reklama, informacijos, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, skleidimą būtina nustatyti ir patvirtinti įrodymais, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.