- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-466-198/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- A. M.
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas, civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 1 081,36 Eur skolos, 81,08 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 7 Eur žyminio mokesčio ir 72,60 Eur už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas priteisimo iš skolininko A. M..Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko A. M. 1 081,36 Eur skolą, 81,08 Eur nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Minibank” naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Minibank“ prašymo dėl 72,60 Eur pareiškimo parengimo išlaidų priteisimo.Teismas nurodė, jog pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Ekonomistas“ pavedė advokatui Gediminui Žliobai atstovauti UAB „Minibank“, tačiau kartu su pareiškimu nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių realų advokato suteiktų paslaugų dydį ir apmokėjimą jam už šias paslaugas.Teismas pažymėjo, kad bylos šaliai, juridiniam asmeniui atstovauti teisinių paslaugų įmonė negali, o byloje įrodymų, patvirtinančių advokato suteiktų teisinių paslaugų dydį ir apmokėjimą už jas nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Minibank“ skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teigia, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir aiškino teisės normas. Nors kreditorė teisinių paslaugų sutartį sudarė su UAB „Ekonomistas“, tačiau faktiškai, UAB „Ekonomistas“ pavedimu, pagal tarpusavio sutartį pareiškimą parengė advokatas G. Žlioba. Dėl to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos tarpininkei UAB „Ekonomistas“.Pažymi, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina advokato suteiktos teisinės paslaugos kreditorei faktą, leidžia nustatyti patirtas išlaidas dėl konkrečios teisinės paslaugos bei suteikia pagrindą priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas. Tokią praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, jos laikosi kiti teismai.Akcentuoja, kad kreditorei teisines paslaugas faktiškai suteikė advokatas tarpininkaujant UAB „Ekonomistas“ - parenkant tuo metu galintį atlikti konkretų darbą advokatą, todėl kreditorė patyrė realias ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.Teigia, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 3 dalį, kadangi ši norma neįpareigoja kreditorės pagrįsti savo reikalavimo priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą skolininkas A. M. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 27 d. pagal kreditorės pareiškimą išdavė teismo įsakymą ir nutartimi atsisakė tenkinti kreditorės prašymą iš skolininko priteisti 72,60 Eur pareiškimo parengimo išlaidas, nurodydamas jog kartu su pareiškimu nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių realų advokato suteiktų paslaugų dydį ir apmokėjimą jam už šias paslaugas.CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus.Kasacinis teismas naujausioje praktikoje nurodė būtinas nustatyti sąlygas, jog išlaidos už suteiktas teisines paslaugas būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu: pirma, advokato ar jo padėjėjo paslaugų suteikimas; antra, advokatui ar jo padėjėjui, kad ir per tarpininką, sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, jog nėra būtinas tiesioginis kliento atsiskaitymas su advokatu ar jo padėjėju, prievolė atsiskaityti gali būti nurodyta įvykdyti tarpininkui, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, kadangi mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, o tarpininkavimas surandant klientui advokatą ar advokato padėjėją nėra laikytinas atstovavimu byloje. Byloje nustatyta, kad kreditorė 2017 m. kovo 24 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. M., be kitą ko prašė priteisti iš skolininko 72,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašymui pagrįsti teismui pateikė su UAB „Ekonomistas“ sudarytos 2015 m. liepos 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, UAB „Ekonomistas“ ir advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytos teisinės pagalbos sutarties išrašą, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ ir UAB „Minibank“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytą atstovavimo sutartį, UAB „Ekonomistas“ ir advokato G. Žliobos pasirašytą 2017 m. kovo 23 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, UAB „Ekonomistas“ kreditorei išrašytą 2017 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija EK Nr. 17-409 (nurodyta, jog išrašoma už teisines paslaugas, pareiškimų, ieškininių pareiškimų parengimą) ir 2017 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį kreditorė apmokėjo UAB „Ekonomistas“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad kreditorės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog pagal aukščiau nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką kreditorės kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog kreditorės atliktas mokėjimas UAB „Ekonomistas“ laikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys kreditorės ar tarpininkės, kuriai atlikti mokėjimai, atsiskaitymą su advokatu (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepateikti advokato suteiktų paslaugų dydį ir realų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymą, jog UAB „Ekonomistas“ sumokėjo G. Žliobai už pareiškimo šioje byloje parengimą. Tačiau šis įrodymas nesudaro pagrindo klausimą dėl procesinio dokumento parengimo išlaidų priteisimo spręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, kadangi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis 1 dalis), o šiuo atveju 2017 m. kovo 27 d. teismui sprendžiant teismo įsakymo išdavimo klausimą mokėjimas buvo atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį.Nors apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 suformuotos praktikos, tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujamasi naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje išplėstas atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo, kuomet buvo sumokėta teisines paslaugas teikiančiai įmonei, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog Civilinio proceso kodekso normos neįpareigoja kreditorės pagrįsti savo reikalavimo. Iš tiesų, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau CPK 433 straipsnio 3 dalies ir 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, bet šios teisės normos neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino kreditorės pateiktų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, todėl apeliantės teiginiai, jog apylinkės teismas pažeidė supaprastintą procesą reglamentuojančias teisės normas, atmetami. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo esantį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, pagrįstai vertino šių išlaidų pagrįstumą ir, konstatavęs, jog kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realų advokato suteiktų paslaugų dydį ir apmokėjimą už jas, nutartimi kreditorės prašymo šias išlaidas priteisti netenkino. Todėl kreditorės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.