- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-659-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01318-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimo, kuriuo R. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 4 d. 17.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,84 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. L. prašo objektyviai įvertinus jo skunde nurodytas aplinkybes bei pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimo dalį dėl papildomos nuobaudos paskyrimo – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams – sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 9 mėnesių. Mano, kad teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl papildomos nuobaudos skyrimo, nes jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pažeidimo vietoje buvo mandagus, taktiškas, sutiko pasitikrinti blaivumą ir patikrinimo rezultatų neginčijo; nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą nėra padaręs šiurkščių teisės pažeidimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas, jo padarytas teisės pažeidimas kitų neigiamų pasekmių niekam nesukėlė ir žalos nepadarė. Taip pat nurodo, kad jis teigiamai charakerizuojamas bendruomenės, seniūnijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos (duomenys neskelbtini) skyriaus, be to, jis ūkininkauja ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra šis darbas, tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, todėl netekus vairuotojo pažymėjimo 2 metams, iškils grėsmė netekti vykdomos veiklos, tai tolygu verslo, o tuo pačiu ir visų gaunamų pajamų pragyvenimui praradimui. Teigia, kad dirbti kitą darbą jis neturi kvalifikacijos bei šiuo sunkmečiu susirasti darbą neturint vairuotojo pažymėjimo yra praktiškai neįmanoma. Pastebi, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. ATP-316-64/2011 nurodė, jog ekonominio sunkmečio laikotarpiu pragyvenimo šaltinio netekimas ir jo sukeltos pasekmės būtų neadekvačios padarytam teisės pažeidimui ir bendriesiems administracinės nuobaudos tikslams. Tvirtina jaučiąs didelę kaltę prieš save, savo šeimą, kad ši situacija pakeitė jo požiūrį į žmogaus elgesį panašiose situacijose ir savo elgesį vertina kritiškai. Be to, nurodo, kad rūpinasi savo neįgalia motina, kurią dažnai veža į ligonines kituose miestuose. Mano, kad pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 9 mėnesių, bus užtikrintas ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo tikslų įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras prašo netenkinti R. L. skundo. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas byla, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės. Mano, kad R. L. padarytas teisės apžeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu R. L. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 2 000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 metų iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. L. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Kitų ypatingų sąlygų teismas nenustatė.
Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis prašo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, t. y. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad R. L. prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas ir atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Nors R. L. dirba, teigiamai charakterizuojamas seniūnijos, bažnyčios kunigo, Lietuvos ūkininkų sąjungos (duomenys neskelbtini) skyriaus (30–32 b. l.), neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nuo 2002 m. iki 2010 m. buvo baustas iš viso 6 kartus už teisės pažeidimus transporte (9 b. l.), šiuo atveju jis, būdamas neblaivus (nustatytas vidurinis girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, o tai, kad jo padarytas teisės pažeidimas kitų neigiamų pasekmių niekam nesukėlė ir žalos nepadarė, nepašalina jo atsakomybės.
R. L. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praras darbą, negalės tenkinti savo šeimos poreikių, vežioti pas gydytojus savo neįgalią motiną bei važiuoti pats, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pats apeliantas pažeidė KET reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,84 promilės), neatsižvelgdamas į tai, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu darbą. Pastebėtina, kad apelianto pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemonę R. L. yra būtina dėl jam nustatytų susirgimų. Be to, pats apeliantas apylinkės teisme pripažino, kad šeimoje automobilį vairuoja ir jo žmona (52–53 b. l.). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, jog, nušalinus R. L. nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis buvo perduotas V. L., turinčiai vairuotojo pažymėjimą (6, 7 b. l.). Taigi, neįgalią apelianto motiną bei patį apeliantą pas gydytojus gali nuvežti ir apelianto žmona. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde įvardinta Šiaulių apygardos teismo 2011-10-18 nutartis buvo priimta byloje Nr. ATP-31664/2011, kurioje asmuo nebuvo kaltinamas vairavęs transporto priemonę neblaivus, o nubaustas už teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliantas nepagrįstai šiuo atveju remiasi minėta teismo nutartimi, kaip teismo praktika taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo R. L. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto atsakomybę, ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai R. L. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.