Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotajam asmeniui byloje esant A. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., priėmė palikimą po jos motinos O. P., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. V. P. Po jo mirties Šakiu rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Palikimą po B. V. P. mirties priėmė jo sutuoktinė O. P.. Ji mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes palikimo atsiradimo metu O. P. neturėjo registruoto turto, tačiau pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad po B. V. P. mirties ir po O. P. mirties, Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 570ŽŠ bei Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 84-16259, dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui B. V. P., pareiškėjos tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi po B. V. P. mirties, palikimą priėmė O. P., išduoti paveldėjimo teises liudijimo jai nebūtų kliūčių, tačiau kadangi po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, būtina nustatyti palikimo priėmimo faktą, kas po O. P. mirties priėmė palikimą. Nors nuosavybės teisės B. V. P. į žemes sklypą buvo atkurtos po jo mirties, tuo žemės sklypu naudojosi tiek B. V. P., tiek ir O. P.. Minėtame sklype yra pastatytas vasarnamis, kuriame pareiškėjos tėvai gyveno iki mirties, kur buvo jų deklaruota gyvenamoji vieta, nors šis vasarnamis teises aktų nustatyta tvarka neįteisintas. Tik gavus pažymą apie palikimo priėmimą bus galimybė nustatyta tvarka atlikti ir statinio įteisinimo darbus. Pažymėjo, kad pareiškėja po jos motinos mirties priėmė jos palikimą - namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus ir toliau naudojasi vasarnamiu bei žemės sklypu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, tiektą į vasarnamį. Kadangi pareiškėja nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, todėl akivaizdu, kad pareiškėja kitokia tvarka negali gauti prašomų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu yra sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Liudytoja L. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad ją su mirusiuoju B. V. P. siejo kaimynystės ryšiai. Po jo mirties, tame name liko gyventi jo sutuoktinė O. P., o L. V. rūpinosi visu ūkiu. Po O. P. mirties, L. V. grįžta savaitgaliais į tėvų namus ir juos prižiūri. Nurodė, kad A. P. į namus grįžta retai.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su P. juos siejo kaimynystės ryšiai. Po B. V. P. mirties, ten liko gyventi O. P. Po jos mirties pastatus ir ūkį prižiūri L. V. Ji turi ten darželį ir grįžta savaitgaliais prižiūrėti namus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymu ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą - šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja A. O.) v G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužes 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimta civilinėje byloje V. M v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013).

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, pažymi, kad mirusiosios namų apyvokos reikmenų, asmeninių daiktų paėmimas, jų bei nekilnojamojo turto pradėjimas valdyti bei rūpintis jais yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja po savo motinos mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iš palikimo, tai yra priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Teismas motyvuodamas tuo, kad pareiškėja L. V. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos motinos O. P. mirties, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisės paveldėti bei įvertinęs nurodytas aplinkybes, suinteresuotajam asmeniui neprieštaraujant, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo interesais priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po jos motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr.11).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.