Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei G. Z. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2019-09-12 nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydamas, kad ieškinys turi būti teikiamas apygardos teismui, nes jo suma yra 154 939 Eur, o šalių bažnytinė santuoka nėra registruota (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ieškinyje nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe ir jį atidalinti po ½ dalį turto ieškovui ir atsakovei. Iš prie ieškinio teiktų duomenų matyti, kad 0,1420 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota G. Z., vidutinė rinkos vertė 49 500 Eur (juridiniai faktai: asmeninė nuosavybė; įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. 1-1524, įrašas galioja nuo 2018-06-20); 0,1076 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota G. Z., vidutinė rinkos vertė 40 400 Eur (juridiniai faktai: asmeninė nuosavybė; įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. 1-1524, įrašas galioja nuo 2018-06-20); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 49 744 Eur, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15 295 Eur, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Z. (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. 1-1084, 2000-12-15 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 100-913) (e. b. 1 t. 94-95, 96-97, 98-99 b. l.). Teikta (duomenys neskelbtini) parapijos klebono kun. R. R. (duomenys neskelbtini) pažyma Vilniaus civilinės metrikacijos skyriui, kad R. B. yra vedęs G. Z. Jungtuvės įvyko (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 124 b. l.).

9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą) (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti, kaip neteismingą tam teismui, kuriam jis buvo pateiktas (Vilniaus regiono apylinkės teismui) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. CPK 31 straipsnis numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas, dėl kurio yra pareikštas ieškinys, yra Vilniaus rajono savivaldybėje.

11. CPK 27 straipsnio 1 punktas taip pat numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju ieškovo prašomo nustatyti jam turto vertė viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 31 straipsnyje nurodyti ieškiniai, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip 43 500 Eur (teismo pastaba: tuo metu CPK numatė nurodytą dydį), yra teismingi apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1061-407/2015).

12. Šiuo atveju ieškovo reikalavimo taip pat nėra pagrindo priskirti šeimos teisių santykių bylai (CPK 27 straipsnio 1 punkto išimtis), nes: pirma, ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti, kad atsakovės G. Z. vardu registruotas turtas nurodytas ieškinyje yra ieškovo ir atsakovės bendra dalinė nuosavybė, pripažįstant šalims po ½ dalį šio turto, t. y. ieškinyje pareikštas reikalavimas tik dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo; antra, ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, kuri Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota nebuvo. Su atsakove G. Z. sukūrė šeimos teisinius santykius, nors jų įstatymo nustatyta tvarka ir neįregistravo, todėl teigia, jog galima konstatuoti, jog sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl turto (žemės sklypų, namo bei ūkinio pastato), siekiant atitinkamą turtą įrengti bei sutvarkyti taip, kad būtų galima kartu su G. Z. ir bendrais vaikais gyventi, taip įgyjant turtą bendra daline nuosavybe; trečia, Bažnytinės santuokos sudarymo teisinių pasekmių klausimai kasacinio teismo jurisprudencijoje išnagrinėti jau ne vienoje byloje ir jose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2005, civilinėje byloje Nr. 3K-7-563/2005 ir civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, suformuluotos pagrindinės nuostatos dėl teisinių pasekmių, kurios atsiranda bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir atitinkamai dėl teisinės situacijos, kai sudaryta bažnytinė santuoka lieka neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal šiose bylose kasacinio teismo nutartyse užfiksuotas principines išvadas, padarytas Konstitucijos, Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos vyskupų konferencijos laikinojo susitarimo bei atitinkamų poįstatyminių aktų aiškinimo ir taikymo pagrindu, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje tam, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, t. y. kad asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų civilines asmenines neturtines bei turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Oficialiai neįtraukta į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje bažnytinė santuoka nesukelia civilinių teisinių pasekmių, nes tokia santuoka civilines teisines pasekmes sukels tik nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas tinkamai ir teisingai aiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą) bei pagrįstai ieškovo R. B. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, išaiškindamas, kad ieškovas turi procesinę teisę aptariamą ieškinį teikti Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.