Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš nuteistųjų I. G. ir R. G. priteista solidariai 78,49 eurų D. S. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista R. G., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jis, 2014 m. rugsėjo 21 d., nuo 21.30 iki 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. G., tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniaus r., Nemenčinėje prie upelio Nemenčia, bendrais veiksmais, I. G. suduodant D. S. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir kairę koją, pagrobė iš D. S. džinsų galinės kišenės 579,24 eurų (2 000 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, kuriame buvo 0,29 eurų (1 Lt) vertės SIM kortelė. Iš striukės vidinės kišenės pagrobė 20,28 eurų (70 Lt) vertės odinę rudos spalvos piniginę, kurioje buvo D. S. vardu išduota 2,90 eurų (10 Lt) vertės asmens tapatybės kortelė, 5,79 eurų (20 Lt) vertės „Danske“ banko mokėjimo kortelė, 5,79 eurų (20 Lt) vertės „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, 5,79 eurų (20 Lt) vertės „SEB“ banko mokėjimo kortelė, neturinti materialinės vertės „Nordea“ banko kortelė, neturinčios materialinės vertės nuolaidų kortelės: „Ačiū“, „Jums“, „Eurovaistinė“, „Medus“, „Senukai“, 28,97 eurų (100 Lt) vertės Cgates kortelė imtuviniam derintuvui prisijungti bei neturinti materialinės vertės, „SEB“ banko elektroninės bankininkystės kortelė. Taip pat nuo rankos piršto pagrobė 144,81 eurų (500 Lt) vertės auksinį vestuvinį žiedą bei 8,69 eurų (30 Lt) vertės su savimi turėtą žibintuvėlį. Taip bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam D. S. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose – dešiniame skruoste ir kairėje pėdoje ir nežymiai sutrikdydami pastarojo sveikatą, pagrobė D. S. priklausantį 802,54 eurų (2 771 Lt) vertės turtą.

Nuteistasis I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jos vykdymą atidėti. Nurodo, kad turi siuvėjo, plytelių klojėjo, neaustinių gamybos patirtį, deklaruotą gyvenamąją vietą. Pasižada neišvykti ir registruotis darbo biržoje.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis I. G. ir jo gynėjas prašė teismo jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis I. G. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę I. G., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas padarė apysunkį nusikaltimą, teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas. Teismas taip pat įvertino, kad apeliantas turi sveikatos problemų, nevedęs, nedirba, baustas administracine tvarka. Nors BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, tačiau teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kaltinamajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys. Tokia teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes I. G. nuteistas jau devintą kartą, buvo teistas aštuonis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už plėšimus, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Taip pat kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nustatė, kad apeliantas nusikaltimo padaryme vaidmuo buvo didesnis nei jo bendrininkės ir, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tas aplinkybes, kad nuteistasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui, bei nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), teisingai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Atkreiptinas dėmesys, kad I. G. paskirtos bausmės dydis yra artimas bausmės vidurkiui, ji nelaikytina aiškiai per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, todėl mažinti bausmės dydį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, taip pat ir į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, todėl konstatuotina, jog teismas atsižvelgė į aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo I. G. nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nurodė išsamius realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, argumentuodamas itin neigiama nuteistojo asmenybės charakteristika – ne kartą teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, jų kiekis rodo, kad apeliantas išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, o toliau daro analogiškus nusikaltimus, kas rodo, kad jis nekritiškai vertina savo elgesį ir nesiekia, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų, savo kaltės padarius nusikaltimą nepripažino, ją neigė, tuo vengė atsakomybės. Nors savo skunde jis nurodo, kad turi siuvėjo, plytelių klojėjo, neaustinių gamybos patirtį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, niekur neįsidarbino, į darbo biržą neužsiregistravo, o priešingai, kai buvo atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tuoj neužilgo įvykdė plėšimą tikslu neteisėtai pasipelnyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ankstesni teistumai nesulaikė nuteistojo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo jam būnant laisvėje, todėl ir šiuo atveju, laisvės atėmimo bausmės vykdymo kaltinamajam atidėjimas, neužtikrins jo sulaikymo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, tokiu būdu jis nebus pakankamai nubaustas, jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir tai nebus suderinta su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012 Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014,).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžio pakeisti ar panaikinti nėra teisėto pagrindo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.