Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei V. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui J. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas V. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį negauta, neatvykim o priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad ieškovė V. J. yra atsakovo V. J. ir trečiojo asmens J. J. dukra (b.l. 4). Tėvų santuoka nutraukta (b.l. 4-5). Kadangi ieškovė dar mokosi vidurinėje mokykloje (b.l. 12), ja rūpinasi tik motina ir močiutė. Atsakovas su šeima jokių ryšių nepalaiko jau daugiau kaip pusė metų, ieškovės žiniomis dirba ir gyvena užsienyje – Švedijoje, dukros materialiai neremia.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas netapatūs, jie iš esmės skiriasi dėl skirtingų atitinkamų teisinių santykių subjektų. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės sąlygos CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-505/2007).

Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt..

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. J. yra pilnametė, tačiau ne vyresnė kaip 24 metų, mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, jokių pastovių savarankiškų pajamų neturi. Vaikui sulaukus pilnametystės jo ryšiai su tėvais nenutrūksta ir tiek tėvų, tiek visuomenės (valstybės) vienas iš tikslų turi būti siekti, kad asmuo įgytų kuo aukštesnį išsilavinimą. Tėvų pareiga remti paramos reikalingus vaikus nustatyta įstatymu – LR CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija). Teismas konstatuoja, kad V. J. parama jai mokantis bendrojo lavinimo mokykloje yra reikalinga. Teismo nuomone, ieškovei reikalinga abiejų tėvų materialinė parama; jos negavus, kiltų grėsmė ieškovo galimybei mokytis vidurinėje mokykloje bei stoti mokytis į aukštąją mokyklą. Atsakovas rašytinių įrodymų, liudijančių atsakovo negalėjimą teikti dukrai paramą nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos stovį ar kitas priežastis, trukdančias materialiai paremti dukrą. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui paramą, tenka atsakovui (CPK 178 str.).

Vieno asmens poreikiams tenkinti yra būtina minimali mėnesio alga (LR CK 6.461 str. 2 d.). Minimali mėnesio alga yra 800,00 Lt. Todėl vieno iš tėvų paramos dydis turėtų būti – 400 Lt. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio, šiuo atveju, tėvo padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui, teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio tenkinimo galimybę, atsižvelgia ir į ieškovės nurodytus argumentus. Ieškovė prašo priteisti 300 Lt kas mėnesį, kas užtikrins jos tik minimalius poreikius. Teismo nuomone, atsakovas gali tokia suma prisidėti prie sūnaus išlaikymo, be to ir sutinka, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo paramą dukrai po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2012-07-10 iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai.

Kiti posėdžio metu nurodyti šalių motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis ir teismo išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.), 100 SEK Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos karalystėje už procesinių dokumentų siuntimą (Tarybos Reglamento 11 str. 2 d. b p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinę paramą dukrai V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mokamą po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012-07-10 iki 2013-07-01, t.y. iki ieškovė mokinsis vidurinėje mokykloje.

Priteisti iš atsakovo V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 108 Lt žyminio mokesčio ir 22,10 Lt teismo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) teismo dokumentų siuntimo išlaidas - 100 SEK, Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje naudai, priteistą sumą pervedant į Ambasados banko sąskaitą banke Handelsbanken (LITAUENS AMBASSAD sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) BIC/IBAN HANDSESS/((duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.