- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-886-108/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00211-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
- Nukentėjusysis
- J. J., V. J.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Arūnas Devėnas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Eglei Petravičiūtei - Verpečinskienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, gynėjui advokatui Arūnui Devėnui, nukentėjusiesiems J. J., V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. V. (A. V.), a/k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2010-05-27 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; neteistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. sutrikdė viešąją tvarką: jis 2012-02-12 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje, prie įėjimo į UAB „Nesė - Pramogų bankas", adresu Turgaus g. l/ Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent - sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą J. J., o jam nukritus, sudavė vieną smūgį jį gynusiam V. J. į smakro kairę pusę ir vieną smūgį į dešinį skruostikaulį, kas sukėlė abiems nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Tokiais veiksmais, A. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. J. ir J. J..
Po to, jis dar kartą sutrikdė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t.y. jis, 2012-02-12 d. apie 03.50 val. viešoje vietoje, prie UAB „Nesė - Pramogų bankas", Turgaus g. 1I Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sudavė J. J. rankomis 3 smūgius į veido ir krūtinės sritį, nuo kurių J. J. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į kietą pagrindą, dėl ko padarė jam pakaušio poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenų dangalais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. J. gynusiam V. J., susikibus su A. V. rankomis ir besigrumiant, kaltinamasis išnarino jam dešinės plaštakos V piršto antrą falangą bei dešinės plaštakos IV pirštą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius V. J. ir J. J..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad, norėdamas padaryti jo draugės mamai V. S. staigmeną, 2012-02-12 užsakė staliuką klube „Pramogų bankas“. Vakare, apie 23 val. į „Pramogų banką“ atvyko jis, draugės mama V. S. ir jos užsienietis draugas, jo draugė V. S., P. R., M., ir visi susėdo prie užsakyto staliuko, kur gėrė sultis ir mineralinį vandenį. Apie 24-1 val. visi nuėjo šokti. Bešokant, jis pamatė, kad V. S. su kažkuo konfliktuoja ir pamatė, kaip ją pastūmė nukentėjusysis J. J.. Vėliau šis nukentėjusysis lindo prie jo draugės V., kišo ranką jai prie krūtinės. Girdėjo, kaip V. liepė nukentėjusiajam J. J. ramintis, o šis gąsdino, kad Viktoriją išprievartaus ir įkiš į tualetą. Jis nuėjęs prie apsaugos darbuotojų jų prašė nuraminti nukentėjusiuosius. Iš baro išvykus M., V. su užsieniečiu, apie 2 val. jie (jis, v. ir P. R.) ėjo šokti. Pašokę, jis su V. išėjo į fojė, kur jis nuėjo į tualetą. Tik išėjęs iš tualeto, pajuto smūgį į pakaušį. Atsisukęs pamatė, kad jam smūgį sudavė nukentėjusysis J. J., o nukentėjusysis V. J. garsiai keikėsi. Jis ėmė bėgti, tačiau pasivijęs nukentėjusysis J. J. vėl jam sudavė. Apsaugos darbuotojas liepė jiems išeiti ir nukentėjusieji išėjo pirmesni. Išeidamas nukentėjusysis J. J. grasino jį sumušiąs. Išėjęs į kiemą, jis pamatė stovinčius dar keturis vyrus, o nukentėjusįjį J. J. pasiruošusį jam trenkti. Norėdamas apsiginti, jis pirmesnis trenkė nukentėjusiajam J., kuris nuo smūgio, ar nuo girtumo nuvirto. Priėjęs apsaugos darbuotojas liepė jam eiti į klubo vidų ir jis grįžo į klubą. Nuo suduoto smūgio kraujavo jo ausis, todėl jis išvyko į namus. Viską taip pat matė jo pažįstamas, buvęs klube, vardu V.. Tą vakarą nukentėjusieji įžūliai elgėsi su visais lankytojais. Nukentėjusysis J. J. tą vakarą taip pat buvo tyčia užkliuvęs už jų staliuko, išpylė jų gėrimus. Iš viso jis sudavė tik vieną kartą nukentėjusiajam J. J., o šis jam sudavė du kartus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. J. parodė, kad įvykio vakarą jis su broliu V. J. buvo klube „Pramogų bankas“. Jis šokių aikštelėje nieko nestumdė, nebent buvo netyčia ką užkliudęs. Jis nieko nekoliojo, jokiai merginai išprievartauti negrasino. Tą vakarą gėrė tik alų. Išeinant iš klubo, jis pajuto smūgį, po kurio jį išvežė į ligoninę. Jis suprato, kad jam buvo suduota už tai, kad užkalbino merginą, nes prieš tai klube jokio konflikto nebuvo, prie merginų jis nepriekabiavo, neįžeidinėjo jų. Smūgio sudavimo metu brolis V. buvo šalia jo, tačiau su kaltinamuoju jis nesimušė. Nuo suduotų smūgių jis tris dienas gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam buvo išsiliejęs kraujas ant smegenų. Taip pat buvo nepataisomai sugadinta jo striukė, ji įplyšo jo sumušimo metu. Jis kaltinamajam smūgių nesudavė. Analogiškai šis nukentėjusysis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. ).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad įvykio vakarą jis su broliu nuvyko į „Pramogų banką“, kur jie prie baro šoko, susipažindavo su merginomis. Pabuvę klube apie 3 val., ėjo namo, kai brolis J. užkalbino merginą – liudytoją V. S.. Netrukus prie brolio priėjo kaltinamasis V., kuris jiems išeinant, prie durų, smogė broliui J. J. iš nugaros pusės į galvą. Jis su kaltinamuoju apsistumdė. Pamatęs, kad kraujuoja brolio galva, iškvietė medikus. Kol atvyko medikai, jis su broliu laukė kieme. Belaukiant, prie jų vėl buvo priėjęs kaltinamasis, kuris jų paklausė, ar norim į galvą. Jie nieko neatsakė. Kaltinamasis dar sudavė jiems po kelis smūgius iš priekio, po to apsaugos darbuotojai kaltinamąjį nusivedė. Nuo suduotų smūgių jis brolio nebeatkėlė. Atvykę medikai juos išsivežė, o kaltinamasis su mergina išvažiavo taksi automobiliu. Viso kaltinamasis priėjęs prie jų pirmą kartą jam sudavė 2-3 smūgius į veidą ir smakrą, broliui – 2-3 smūgius; o priėjęs antrą kartą sudavė broliui 2-3 smūgius, o jam nuo gynimosi turbūt išniro pirštai. Įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai. Analogiškai šis nukentėjusysis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. ).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamąjį jis pažįsta iš matymo. Įvykio dieną jis dirbo klube apsaugos darbuotoju. Jis matė, kad nukentėjusysis įvykio vakarą kabinėjosi prie žmonių, merginų. Kai nukentėjusysis Justas ėjo į tualetą, jis jam pasakė, kad daugiau jo į klubą nebeįleis. Nukentėjusysis Justas lindo prie kaltinamojo panelės, matė, kaip nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį, vieną kartą jam sudavė smūgį kumščiu į krūtinės sritį, būnant prie rūbinės. Vaikinamams išėjus į kiemą, jis jų konflikto nematė. Per raciją išgirdęs apie muštynes kieme, jis išėjęs į kiemą, pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį J. J..
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba klube „Pramogų bankas“ apsaugos darbuotoju. Jis gerai įvykio nepamena, tik pamena, kad tą vakarą nukentėjusieji išgėrinėjo, jiems grasino, todėl jie buvo jiems pasakę, kad daugiau į klubą jų nebeįleis. Matė, kaip nukentėjusysis prie rūbinės sudavė kaltinamajam V. į krūtinės sritį. Po to, nukentėjusieji ir kaltinamasis išėjo į kiemą. Per racija jis išgirdo, kad kieme vyksta muštynės ir išėjęs į kiemą, pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį J. J..
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Č. (V. Č.) parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta senai. Įvykio vakarą jis, išėjęs į kiemą parūkyti, pamatė ant žemės gulintį vyrą be sąmonės. Kitą kartą išėjęs parūkyti, pamatė nukentėjusįjį, kuris jam pasakė, kad susidoros su jo draugu.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. parodė, kad jis su žmona V. ir dukra V. bei keliais žmonos pažįstamais atėjo apie 23 val. į klubą. Užsisakę sulčių, jie nuėjo šokti. Šokio metu nukentėjusieji rodė nepadorius žestus, pastūmė V.. Jie nuėjo atsisėst. Pro šalį ėjęs nukentėjusysis užkliuvo už jų staliuko, išsiliejo jų gėrimai. Valentina išvažiavo namo, o jis nuėjo ieškoti dukros V. su A.. Fojė jis pamatė konfliktą, matė, kaip nukentėjusysis J. smogė A., girdėjo, kaip nukentėjusieji grasino ir keikėsi. Po kurio laiko, nuėjęs į lauką, jis matė ant žemės gulintį nukentėjusįjį J..
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad įvykio vakarą buvo jos vardadienis, todėl ji užsisakė staliuką „Pramogų banke“, kur jie buvo šešiese, ji, jos vyras R., jos dukra, draugė M. ir svečias iš užsienio. Į klubą jie atvyko 23 val. Užsisakę gėrimų, jie nuėjo šokti. Bešokant pajuto, kad ją stumdo. Atsisukusi šalia pamatė abu nukentėjusiuosius. Nukentėjusiajam J. ją ėmus grabinėti, ji pasakė, kad išsikvies apsaugą, tai šis ją iškeikė ir su klubu pastūmė, nuo ko jis vos nenugriuvo. Šalia šokusi jos dukrai pamačiusi ėmė su nukentėjusiuoju Justu aiškintis. Tą vakarą nukentėjusieji prie daugelio žmonių kabinėjosi. Nukentėjusieji praeidami pro jų staliuką užkliuvo ir išpylė jų gėrimus. Ji netrukus išvažiavo namo. Ji muštynių nematė. Tik vėliau, į namus grįžus dukros draugės A., matė, kad šis yra apdraskytas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad 2012-02-12 šventė mamos vardadienį. Į klubą jie atėjo 23 val., kur užsisakė gėrimus, ratuku sustoję šoko. Ji pastebėjo, kad prie mamos ėmė lįsti nukentėjusysis Justas. Girdėjo, kaip mama jam pasakė šiam jai netrukdyti, o šis ją pastūmė. Jai įsikišus, nukentėjusysis Justas griebė jai už krūtinės, ji liepė jam atstoti. Tą vakarą nukentėjusieji pro šalį eidami užkliuvo jų staliuką, išpylė jų gėrimus. Vėliau ji su draugu – kaltinamuoju V. nuėjo į tualetą. Iš tualeto grįžęs V. jai pasakė, kad jam trenkė. Netrukus priėjo nukentėjusieji, kurie ėmė jai grasinti, sakydami, kad ją išprievartaus ir užmuš. Nukentėjusysis J. sudavė V. į ausį, tuomet apsaugos darbuotojai išvarė juos iš klubo. Kieme nukentėjusysis J. žestais parodė, kad tuoj puls ant V., tai šis sudavė pirmesnis jam. Grįžę į klubą pamatė, kad V. kraujuoja ausis, todėl ji, P. R. ir V. išvyko namo. Nukentėjusysis Justas nukrito ir susižalojo ne nuo suduoto smūgio, o nuo girtumo.
Specialisto išvadoje Nr. G 555/12 (03) konstatuota, kad J. J. buvo padaryti šie sužalojimai: pakaušio poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais. J. J. patirtas galvos sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, sužalojimas būdingas galvos sumušimui, atsitrenkus pakaušiui į kietą pagrindą. Tokie sužalojimai J. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą (t. 1, b.l. 31-32).
Specialisto išvadoje Nr. G 556/12 (03) konstatuota, kad V. J. buvo padarytas dešinės plaštakos V piršto antos falangos išnirimas. Šis sužalojimas atitinka įvykio laiką, galėjo gautis grumiantis, ginantis. Toks sužalojimas V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą (t. 1, b.l. 34-35).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas teismo medicinos ekspertas D. V. susipažinęsa su nukentėjusiojo V. J. pateiktais medicininiais dokumentais apie gydymosi eigą, teismo medekspertas partvirtino, kad nukentėjusiajam V. J. buvo sužalotas ir IV tos pačios rankos pirštas (t.2.b.l. 8).
Iš 2012-03-05 daiktų, doklumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Nesė“ sekretorė – administratorė V. Č. pateikė kompaktinį diską su įvykio įrašu (t. 1, b.l. 46), kuris prijungtas prie bylos (t. 1, b.l. 47), apžiūrėtas 2012-03-05 apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 48-49). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, apie įvykį kuris užfiksuotas lauke prie pramogų banko, matyti kaip kaltinamasis A. V. išėjęs iš patalpų, užpuola nukentėjusįjį J. J. ir jam į veido sritį suduoda smūgius rankomis, dėl ko nukentėjusysis nugriūva.
Kaltinamasis A. V. neigia padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodo, kad jis nukentėjusiajam J. J. sudavė gindamasis ir matydamas, kad šis tuoj jį puls. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, vertindamas liudytojų V. S., V. S., P. R. parodymus, atsižvelgia į tai, kad šie asmenys labai artimi kaltinamajam ir suinteresuoti duoti kaltinamąjį ginančius parodymus, todėl šie parodymai atmestini. Vertinant liudytojų apsaugos darbuotojų V. P. ir M. K. bei liudytojo V. Č. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad šie asmenys yra kaltinamojo pažįstami, todėl duodami parodymus gali būti neobjektyvūs, todėl šie parodymai taip pat turi būti atmesti.. Objektyvi įvykio situacija atsispindi iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, iš kurio matyti, jog pirmasis muštynes pradeda kaltinamasis A. V. ir be atsako smugiuoja nukentėjusiajam J. J.. Kaltinamojo A. V. kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Kad nukentėjusiajam J. J. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, patvirtina ir byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada. Esant šioms aplinkybėms, teismas privalo vadovautis nukentėjusiųjų parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Vertindamas kaltinamojo kaltę, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vakarą nukentėjusieji galimai elgėsi su kitais žmonėmis nepadoriai, buvo neblaivūs ir tokiu būdu išprovokavo kaltinamąjį su jais konfliktuoti. Kito asmens mušimas, žalojimas bei viešosios tvarkos trikdymas draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamasis, nors ir galimai išprovokuotas nusikalsti, turi atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas ir dėl to kilusias pasekmes..
A. V. pirmoji nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1d., kadangi jis, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė smūgių nukentėjusiesiems sudavimu, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. V. antroji nusikalstama veika kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 d. ir 8 d., kadangi jis, būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčiniais veiksmais, pavartodamas smurtą dviejų asmenų atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų, nesunkiai juos sužalojo. Prmoji ir antroji nusikalstamos veikos, nors jos vyko tarp tų pačių šalių, kvalifikuotinos atskirai, kadangi jos vyko atskirais laiko tarpais skirtingose vietose ir galėjo skirtingai būti užbaigtos..
A. V. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė bendrą 1700,81 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. gydymo išlaidų atlyginimo. Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad J. J. gydymas kainavo 1596,41 Lt., o V. J. – 104,40 Lt (t. 1, b.l. 40, 41). Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas A. V. kaltės įrodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo kaltės yra priežastinis ryšys, todėl tenkintinas pilnai.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji J. J. ir V. J. pareiškė civilinius ieškinius dėl jiems kaltinamojo nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusysis J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 992,06 Lt turtinės žalos, kurią sudaro sugadinta striukė – 600 Lt., gydymo išlaidos 72,53 Lt bei kelionės išlaidos į teismo posėdžius – 319,53 Lt (t.2, b.l. 1-2) bei prašo teismo priteisti 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis teismui pateikė UAB „Sendvario vaistinės“ kvito kopiją, iš kurios matyti, kad už vaistus 2012-02-15 sumokėti 72,53 Lt (t. 2, b.l. 3) bei pateikė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės dviejų receptų kopijas, iš kurių matyti, kad jam 2012-02-15 gydymuisi prirašyti vaistai (t. 2, b.l. 3). Taip pat jis teismui pateikė UAB „Lietuva Statoil“ čekius, iš kurių matyti, kad 2012-09-19 už dyzelinį kurą mokėjo 124,37 Lt ir 2012-10-05 už dyzelinį kurą mokėjo 195,16 Lt (t. 2, b.l. 4).
Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. J. minėta striukė nebuvo išimta, aprašyta kaip daiktinis įrodymas ir teismas negalėjo nustatyti, kad striukė sugadinta būtent kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos dalies – sugadintos striukės, netenkintina. Civilinio ieškinio dalį dėl J. J. gydymo išlaidų teismas tenkina pilnai, nes šios išlaidos įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais ir kaltinamojo kalte, todėl iš kaltinamojo priteistini nukentėjusiojo J. J. naudai 72,53 Lt. Nukentėjusiojo J. J. prašymą atlyginti kelionės išlaidas, teismas, vadovaujantis LR BPK 103 str. 1p., ir atsižvelgiant į teismo posėdžių datas, į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą bei atstumą iki teismo, atlygintina pilnai. Pažymėtina, kad kelionės išlaidos, vadovaujantis LR BPK 103 str. 1d. laikomos ne turtine žala, o proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. V. priteistinos 319,53 Lt kelionės išlaidos.
Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1200 Lt turtinės žalos, kurią sudaro balto – geltono aukso žiedas – 400 Lt., sugadinti akiniai – 800 Lt bei prašo teismo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl pamesto žiedo netenkintina, kadangi žiedo praradimas nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo kalte. Civilinio ieškinio dalis, dėl žalos atsiradusios dėl sugadintų akinių, netenkintina, nes minėti akiniai nebuvo pateikti kaip įrodymai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui bylos nagrinėjimo metu, nepateikti nei jų vertę įrodantys įsigimo ar kainą patvirtinantys dokumentai.
Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., kur numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.
Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pažeidžiamas objektas – sveikata. Nukentėjęs J. J. teismo prašo priteisti 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad dėl sumušimo jis patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, turėjo išsikraustyti iš mėgstamo miesto, sutriko jo atmintis, bloga jo emocinė būklė. Gydytojai jį informavo, kad dėl galvos smegenų sutrenkimo jis ateityje gali patirti neigiamų pasekmių sveikatai. Priteisiant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, į gydymosi laikotarpį. Teismas neabejoja, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad patirti sužalojimai gali turėti įtakos jo sveikatai ir savijautai ateityje, todėl neturtinė žala turėtų būti priteisiama. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog prie nusikalstamo įvykio kilimo prisidėjo pats nukentėjusysis, kuris savo elgesiu provokavo kaltinamąjį nusikalsti. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įstatymo reglamentuojamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 30 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo A. V. priteistina 5000 litų suma neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjęs V. J. teismo prašo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 134-135) ir nurodo, kad dėl sumušimo jis patiria neigiamus padarinius, jam buvo operuotas pirštas, kuris visam gyvenimui liko deformuotas. Dėl besitęsiančio gydymo jis negalėjo tinkamai atlikti pavedimų darbe ir dėl to, 2012-05-03 neteko darbo ir darbo neturėjo iki 2012-09-04. Iš baudžiamojoje byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad V. J. 2012-08-03 atlikta operacija – tendoplastica (t. 1, b.l. 136). Priteisiant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, į gydymosi laikotarpį. Nukentėjusysis V. J. teismui nepateikė duomenų apie jo gydymosi ir nedarbingumo laikotarpį, apie atleidimo iš darbo priežastis, todėl teismas jo darbo netekimo nelaiko susijusio priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika. Teismas neabejoja, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad dėl patirtų sužalojimų patiria neigiamus padarinius, todėl neturtinė žala turėtų būti priteisiama. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog prie nusikalstamo įvykio kilimo prisidėjo pats nukentėjusysis, kuris savo nepadoriu elgesiu provokavo kaltinamąjį nusikalsti. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įstatymo reglamentuojamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas mano, kad prašoma priteisti 50 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo A. V. priteistina 6000 litų suma neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.). Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. A. V. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą. A. V. kaltės nepripažino, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tik 2010-05-27 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalto, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarytos turtinės žalos neatlygino. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nes yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Bausmės dydį kaltinamajam apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo jauną amžių, kaltinamajam tikslinga taikyti LR BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kas gali paskatinti šį asmenį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga panaikinti.
Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, kuriame yra įvykio vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas
nusprendė:
A. V. (A. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. jį nuteisti:
-dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J., sukeliant jiems fizinį skausmą pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
-dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J., padarant jiems nesunkų sveikatos sužalojimą pagal LR BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
-pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. - laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. V. (A. V.) atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. V. (A. V.) 1700,81 litų Valstybinės ligonių kasos naudai už išlaidas susijusias su nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. gydymu.
Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. (A. V.) 72,53 litus turtinės žalos atlyginimą ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą J. J. naudai, likusios ieškinio dalies dėl 25000 litų neturtinės žalos ir 600 litų turtinės žalos atlyginimo, netenkinti.
Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. (A. V.) 6000 litų neturtinės žalos atlyginimą V. J. naudai, likusios ieškinio dalies dėl 1200 litų turtinės ir 44000 litų neturtinės žalos atlyginimo, netenkinti.
Kelionės išlaidas, kurios sudaro 319,53 litai, pripažinti proceso išlaidomis ir jų atlyginimą priteisti iš A. V. (A. V.) J. J. naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.