- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-56-557-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00211-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- V. J., J. J.
- Nuteistasis
- A. V.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-557/2013
Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00211-2012-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2013 m. kovo 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. (A. V.) nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei sukeliant jiems fizinį skausmą) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei padarant jiems nesunkų sveikatos sužalojimą) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei padarant jiems nesunkų sveikatos sužalojimą) ir 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei sukeliant jiems fizinį skausmą), ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Nuosprendžiu iš nuteistojo A. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 1700,81 Lt. Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš nuteistojo A. V. priteista nukentėjusiajam J. J. 72,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš nuteistojo A. V. priteista nukentėjusiajam V. J. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kelionės išlaidos 319,53 Lt pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistas iš nuteistojo A. V. nukentėjusiojo J. J. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad sutrikdė viešąją tvarką: jis 2012-02-12 apie 03.30 val. viešoje vietoje, prie įėjimo į UAB „Nesė - Pramogų bankas“, adresu Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą J. J., o jam nukritus, sudavė vieną smūgį jį gynusiam V. J. į smakro kairę pusę ir vieną smūgį į dešinį skruostikaulį, kas sukėlė abiems nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. J. ir J. J..
A. V. nuteistas ir už tai, kad sutrikdė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą: jis 2012-02-12 apie 03.50 val. viešoje vietoje, prie UAB „Nesė - Pramogų bankas“, Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sudavė J. J. rankomis 3 smūgius į veido ir krūtinės sritį, nuo kurių J. J. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į kietą pagrindą, dėl ko padarė jam pakaušio poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenų dangalais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. J. gynusiam V. J. susikibus su A. V. rankomis ir besigrumiant, A. V. išnarino jam dešinės plaštakos V piršto antrą falangą bei dešinės plaštakos IV pirštą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius V. J. ir J. J..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir bylą prieš A. V. nutraukti. Nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė tikrovės neatitinkančias išvadas. Nors byloje iškviesti ir apklausti liudytojais U. S., V. S., P. R., V. Č., buvę kartu su A. V., patvirtino, kad nukentėjusieji broliai J. ir V. J. visą vakarą elgėsi nederamai, įžeidinėjo lankytojus, grasino jiems ir priekabiavo, dėl ko buvo įspėti apsaugos darbuotojų, teismas nepatikėjo šių liudytojų parodymais pažymėdamas, kad šie liudytojai yra artimi A. V., kaip nepatikėjo ir liudytojų V. P. ir M. K., dirbusių tą vakarą apsaugoje, parodymais. Anot teismo, šių liudytojų parodymai gali būti šališki ir buvo atmesti, nes neva tai A. V. yra jų pažįstamas, todėl jų duodami parodymai gali būti neobjektyvūs. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog A. V. su apsaugos darbuotojais sieja asmeninė pažintis. Atsakydamas į teismo klausimą apie tarpusavio santykius su V. P. ir M. K., A. V. paaiškino, kad su jais yra pažįstamas tik iš matymo, nes juos pažįsta tik kaip „Pramogų banko“ klientas. Jokių asmeninių pažinčių su aukščiau paminėtais asmenimis nėra ir nebuvo, todėl jie neturi intereso duoti jam palankius parodymus. Taip vienu brūkšniu užbraukęs aukščiau išvardintų liudytojų parodymus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, nes sakykim, J. J. būklę (sunkų girtumą - 3,5 prom.) incidento metu patvirtina objektyvūs medicinos įstaigoje nustatyti duomenys, teismas pažymi, kad „objektyvi įvykio situacija atsispindi iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kad pirmasis muštynes pradeda A. V. ....“. Nepaisant to, jog vaizdo įrašas, esantis byloje, pilnai nepatvirtina nukentėjusiųjų versijos, jame yra užfiksuota išimtinai tik trumpas incidento fragmentas, kuriame nėra jokių duomenų apie A. V. kontaktus su V. J., šio įrašo fragmentas nepatvirtina, jog J. J. buvo suduoti keli smūgiai į veido ir galvos sritis, taip pat nesimato, jog jis būtų atsitrenkęs pakaušiu į kažkokį tai kietą daiktą, ko pasekoje jis patyrė ekspertų nustatytus sužalojimus. J. J. veide taip pat nėra užfiksuoti smūgių, kuriuos nurodė J. J., pėdsakai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. J. tą vakarą buvo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Yra pagrindo manyti, jog ir antrasis nukentėjusysis V. J. buvo panašiame stovyje, nes jis su broliu atvyko į „Pramogų banką“ dar prieš 23.00 val. 2012-02-11, ir vartodami alkoholį „Pramogų banke,, išbuvo iki 2012-02-12 03.30 val., kol buvo apsaugos išprašyti iš klubo, kuriame, liudytojų parodymais, visą vakarą priekabiavo prie lankytojų. Turint omeny jų būseną, sunku patikėti jų paaiškinimais, kad jie tik linksminosi ir šokdino merginas, tokiu būdu megzdami pažintis, bei niekam nedemonstravo savo agresijos. Pažymi, kad pats sunkaus girtumo faktas, kurį patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, kad ir koks korektiškas būtų blaivas žmogus, neišvengiamai paveikia žmogaus elgseną, darydamas negatyvią įtaką jo reputacijai ir besąlygiškai diskredituoja jį kaip partnerį, tinkamą bendravimui.
Atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų pirminius parodymus. 2012-02-15 J. J. protokole - pareiškime nurodoma visiškai kita įvykių versija, neva tai jis kartu su broliu V. išėjo iš naktinio klubo ir prie namo, esančio Turgaus g. 3, Klaipėdoje, jam sudavė stiprų smūgį į galvą iš nugaros pribėgęs nepažįstamas vaikinas, nuo kurio smūgio jis parkrito ant grindinio ir prarado sąmonę. Nepaisant to, kad J. J. buvo jau be sąmonės, vėliau jis davė parodymus apie toliau sekusius įvykius, nurodydamas, kad brolis puolęs jį ginti, kad užpuolikas buvo maždaug 25 m., 183 cm ūgio (kitų požymių jis negalėjo nurodyti). 2012-03-02 apklausos protokole iš esmės jis pakartojo savo parodymus, duotus 2012-02-15, akcentuodamas, kad sąmonę jis atgavęs tik ligoninėje. Kyla klausimas, kaip galėjo sąmonę praradęs asmuo nustatyti užpuoliko amžių bei tikslų ūgį, kuris jį užpuolė iš nugaros. Iš pateiktų nukentėjusiojo apklausų fragmentų matyti, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir akivaizdžiai prieštaringi, o atskirais atvejais ir nelogiški. Analogiškai vertintini ir kito nukentėjusiojo V. J. parodymai. Jis teigia, kad A. V. kelis kartus sudavęs jam kumščiu į galvą, smakrą ir į veido sritį. Tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina med. eksperto išvada, nes jokių sužalojimo pėdsakų nebuvo užfiksuota. Taip pat nėra duomenų ir apie A. V. ir V. J. tarpusavio grumtynes, kurių metu V. J. buvo sužalota ranka.
Trumpame prie bylos pridėtame vaizdo įraše matyti viso labo tik tiek, kad V. J. kartu su keliais vyriškiais išeina iš „Pramogų banko“ pastato, kartu su jais matyti išeinantis ir J. J., kuris ką tik, pagal apsaugos darbuotojų parodymus, įžeidė A. V. draugę V. S., į ką A. V. galų gale sureagavo smūgio sudavimu įžeidėjui. Jokie kiti fiziniai kontaktai tarp A. V. ir V. J. vaizdo įraše neužfiksuoti ir apie juos parodymų neduoda jokie byloje apklausti incidento dalyviai.
Nepilną bylos tyrimą patvirtina ir ta aplinkybė, jog nagrinėjant bylą teisme prokuroras paprašė teismo suteikti galimybę pakeisti kaltinimą, nes bylos tyrimo metu A. V. nebuvo inkriminuotas epizodas, susijęs su tariamai jo padarytais nukentėjusiajam V. J. dešinės plaštakos 5 ir 4 pirštų sužalojimais. Pažymi, kad laikantis BPK nuostatų kaltinamasis aktas turėtų būti įteiktas įtariamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžių pradžios. Šiuo atveju šio reikalavimo nebuvo laikomasi, o teismas, perdavęs bylą Klaipėdos apygardos prokurorui tikslu pakeisti kaltinimą, nesilaikė šio reikalavimo, todėl įtariamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės pasiruošti atsikirsti į naujai pakeistą kaltinimą. Mano, kad tai yra esminis procesinis pažeidimas.
Teismas nuosprendyje pažymi, kad A. V. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nuosprendyje taip pat kalbama, kad vertindamas kaltinamojo kaltę teismas atsižvelgė į tai, kad įvykio vakarą nukentėjusieji galimai elgėsi su kitais žmonėmis nepadoriai, buvo neblaivūs, ir tokiu būdu išprovokavo kaltinamąjį su jais konfliktuoti. Tokiu atveju teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad A. V. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus esant kaltę lengvinančiai aplinkybei, kurią numato BK 59 str. 1 d. 6 p. - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, BK 59 str. l d. 10 p. - veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Iš aukščiau pasakyto seka išvada, kad teismas be pagrindo nepripažino, kad A. V. veiksmai padaryti esant lengvinančioms aplinkybėms. Nekonstatavus, jog A. V. įvykdyti veiksmai padaryti esant lengvinančiai (-ioms) aplinkybei (-ėms), teismas pažeidė BK 61 str. nuostatas, neteisingai skyrė bausmę bei nuosprendyje nurodytose apimtyse nustatė turtinės ir neturtinės žalos dydį, bei neįvertino pačių nukentėjusių kaltės. Aukščiau išdėstytų įrodymų, tariamai pagrindžiančių A. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus, analizė, pačių nukentėjusiųjų veiksmai, sąlygoję jiems nepalankias pasekmes, leidžia suabejoti teismo nuosprendžio pagrįstumu, paskirtos kriminalinės bausmės pagrįstumu, o taip pat tariamai jų patirtos priteistos žalos dydžiu.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis V. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2012-02-12 apie 03.30 val. viešoje vietoje, prie įėjimo į UAB „Nesė - Pramogų bankas“, adresu Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą J. J., o jam nukritus, sudavė vieną smūgį jį gynusiam V. J. į smakro kairę pusę ir vieną smūgį į dešinį skruostikaulį. Be to, A. V. nuteistas ir už tai, kad 2012-02-12 apie 03.50 val. viešoje vietoje, prie UAB „Nesė - Pramogų bankas“, Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, dėl chuliganiškų paskatų sudavė J. J. rankomis 3 smūgius į veido ir krūtinės sritį, nuo kurių J. J. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į kietą pagrindą, dėl ko padarė jam pakaušio poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenų dangalais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. J. gynusiam V. J. susikibus su A. V. rankomis ir besigrumiant, A. V. išnarino jam dešinės plaštakos V piršto antrą falangą bei dešinės plaštakos IV pirštą.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, pripažindamas A. V. kaltu, rėmėsi baudžiamojoje byloje esančiu vaizdo įrašu, specialisto išvadomis, nukentėjusiųjų parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu nuteistojo A. V. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų V. S., U. S., P. R., V. P., M. K. bei V. Č. parodymus atmetė kaip neobjektyvius, suinteresuotų asmenų parodymus.
Nuteistojo A. V. gynėjas nesutinka su teismo sprendimu A. V. nuteisti, anot jo, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, atsižvelgiant į tai prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir bylą prieš A. V. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei sukeliant jiems fizinį skausmą) padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir to pasekoje šioje dalyje netinkamai išsprendė A. V. kaltės klausimą. Be to, apylinkės teismas pripažindamas, kad nuteistasis A. V. nukentėjusiųjų sveikatą nesunkiai sutrikdė dėl chuliganiškų paskatų, taip pat padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, ko pasekoje neteisingai buvo kvalifikuoti nuteistojo A. V. veiksmai.
Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. pagrįstumo
Nuteistasis A. V. savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepripažino, teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 142-143) parodė, jog vasario 12 d. prieš 23 val. jis su U. S., V. S., P. R., M. ir V. draugu užsieniečiu atvyko į „Pramogų banką“. Apie 00.00 – 01.00 val. su V. ir V. jis nuėjo šokti. Staiga pamatė, kad V. su kažkuo konfliktuoja, ją pastūmė J. J.. Po to jis pradėjo lįsti prie V., pradėjo jai už krūtinės kišti ranką, ji tą ranką atmušė, pasipiktino, rėkė: „raminkis!”. Jis taip pat J. pasakė: „raminkis”, bet jis įžūliai nusišypsojo. Kadangi jie nenorėjo konfliktuoti, nebekreipė dėmesio ir atsisėdo prie staliuko. J. po to dar tyčia užkliuvo už jų staliuko ir jų gėrimai apvirto. Po to M. išvyko, liko jis, P., V., V. ir užsienietis. Jis paprašė apsaugos darbuotojų, kad nuramintų nukentėjusiuosius. V. buvo ramesnis, o J. – įžūlesnis. Vėliau V. jis pasiūlė išeiti į fojė. Ji pasiliko prie tualeto, o jis nuėjo į tualetą ir pajuto smūgį į pakaušį. Tada jis pamatė nukentėjusiuosius, jam sudavė J., o V. tik keikėsi. Tada jis išbėgo iš tualeto, o nukentėjusieji atėjo iš paskos ir pradėjo jam grasinti. J. jam ir vėl sudavė. Apsaugos darbuotojai jiems pasakė išeiti lauk. Nukentėjusieji išėjo pirmi, J. jam pasakė, kad jį sumuš ir niekas nepadės. J. atėjo priešais jį ir pasiruošė jam trenkti, tačiau jis jam vieną smūgį trenkė pirmesnis, po ko šis nuvirto. Po to pribėgo apsaugos darbuotojai ir pasakė jam eiti į klubą. Jis grįžo į klubą, pasėdėjo, po to išėjo iš klubo, kadangi nusprendė važiuoti namo. J. trenkė tik vieną kartą, o su V. jokio kontakto nebuvo. J. jam ir V. grasino, elgėsi įžūliai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 70-71) nuteistasis A. V. taip pat kaltu neprisipažino, parodė, jog praeidamas į lauką pro jį juodais plaukais vaikinas norėjo jam spjauti į veidą ir suduoti smūgį, tačiau jis, blokuodamas smūgį, atstūmė jį nuo savęs abiem rankom, o kadangi vaikinas buvo labai girtas, nesugebėjo išlaikyti pusiausvyros ir nukrito ant žemės. Anot jo, V. J. galėjo pats sau išsinarinti pirštą, kai sudavė jam į pakaušį.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 147) patvirtino, kad A. V. J. J. trenkė pirmesnis, tačiau taip pat nurodė, kad A. V. sudavė tik po to, kai J. gestais parodė, jog puls ant A.. Liudytoja patvirtino, jog nukentėjusysis J. J. šokių aikštelėje elgėsi įžūliai. Taip pat nurodė, jog A. V. išėjus iš tualeto išėjo ir nukentėjusieji, pradėjo grasinti, pasakė, kad ją išprievartaus ir užmuš. Po to J. sudavė A. į ausį. Tada apsauginiai juos išvarė, pasakė nekelti triukšmo. Tada J. gestais parodė, kad puls ant A., bet jis pirmiau trenkė J..
Nukentėjusysis J. J. savo pirminiame 2012-02-15 pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriui (1 t., b.l. 1) buvo nurodęs, kad 2012-02-12 apie 03.30 val. jis su broliu V. J. išėjo iš naktinio klubo „Pramogų bankas“. Einant link Tiltų g., netoli Turgaus g. namo Nr. 3 jam iš nugaros pusės pribėgo nepažįstamas vaikinas ir trenkė jam per galvą. Jis nuo stipraus smūgio nukrito ant gatvės ir prarado sąmonę. Tuo metu jo brolis V. J. puolė jį ginti ir užpuolikas pabėgo. Apklausiamas 2012-03-02 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 7-8) nukentėjusysis J. J. parodė, kad jį sumušė iš karto išėjus iš „Pramogų banko“ prie pat įėjimo. Šalia buvo jo brolis. Jis pajuto smūgį iš nugaros ir nukrito ant žemės veidu žemyn bei prarado sąmonę. Kaip po to jam papasakojo jo brolis, jis puolė jį ginti, dėl ko tas užpuolikas ir pabėgo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 143-144) nukentėjusysis J. J. parodė, kad smūgius gavo išeidamas iš klubo, nes užkalbino merginą. A. V. jam sudavė išeinant, iš viso vieną kartą. Jis atsimena smūgį tik išeinant iš klubo, o po to pateko į ligoninę. Brolis su juo buvo smūgio metu, nes jie jau ėjo namo. Kad jo brolis grumtųsi su A. V., jis nematė.
Tuo tarpu nukentėjusysis V. J. apklausiamas 2012-03-09 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 12) parodė, kad 2012-02-12 apie 03.30 val. su broliu J. J. išeidinėjo iš naktinio klubo „Pramogų bankas“. Tarpduryje jo brolis užkalbino klubo hole stovėjusią mergaitę. Tada prie brolio priėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo jo broliui grasinti, paklausė, ar nori į galvą. Suprato, kad vaikinas taip elgėsi dėl jo brolio užkalbintos merginos. Tai supratęs, jo brolis nusisuko, numojo ranka ir pro duris išėjo į lauką. Paskui jo brolį nusekė grasinęs jaunuolis. Jis ėjo iš paskos jų. Tarpduryje nepažįstamas jaunuolis smogė jo broliui ranka į galvos sritį. Brolis atsisuko, tada nepažįstamasis dar 2-3 kartus ranka smogė broliui į veido sritį, ko pasekoje pastarasis nukrito į lauką už durų ant akmeninio grindinio. Tuomet jis pribėgo prie nepažįstamojo ir rankomis stumtelėjo jį į priekį, stengdamas atitraukti nuo brolio. Tada nepažįstamasis rankų smūgiais puolė jį. Tarp jų kilo grumtynės. Jis patyrė smūgį kumščiu į smakrą, veido sritį prie dešinės akies. Netrukus pasirodė apsaugos darbuotojai, kurie juos išskyrė. Tada jis surinko pagalbos telefono numerį 112. Brolis atsikėlė nuo grindinio ir jie abu laukė atvykstančios pagalbos. Praėjus 20 min. į lauką išėjo nepažįstamasis, sumušęs jo brolį ir užpuolęs jį. Jis vėl pradėjo kabinėtis prie brolio sakydamas: „ar nori dar?”. Brolis jam nieko neatsakė. Tada tas pats jaunuolis vėl smogė rankos kumsčiu broliui į veidą. Jo brolis vėl nukrito ant akmeninio grindinio. Jis puolė ginti brolį ir rankomis stūmė nepažįstamąjį į šoną. Tarp jų kilo grumtynės. Nuo smūgio jis nukrito ant akmeninio grindinio, pajuto stiprų skausmą dešinės rankos plaštakoje, skaudėjo kairį šoną nugaros srityje ties juosmeniu. Atėjo apsaugos darbuotojai, sugriebė nepažįstamąjį vaikiną ir išvedė jį į pastato vidų. Jis mėgino pakelti brolį, tačiau jis nesikėlė. Praeiviai padėjo pakelti brolį, pasodino ant laiptų ir atrėmė į sieną. Neužilgo atvažiavo greitoji pagalba. Apklausiamas 2012-05-21 (1 t., b.l. 13-15) nukentėjusysis V. J. parodė, kad apie 03.30 val. su broliu norėjo eiti namo iš klubo. Jie apsirengė ir jau ėjo link išėjimo durų. Klubo foje prieš laiptus prie pat išėjimo durų jo brolis užkalbino ten stovėjusią merginą. Staiga atsirado vaikinas, kuris labai greitai priėjo prie jo brolio, atsistojo tarp merginos ir jo brolio bei pradėjo iš karto jam grasinti, kad duos į galvą. Jis suprato, kad jis taip pasakė todėl, kad jo brolis užkalbino jo merginą. Brolis numojo ranka ir nusisuko nuo jo bei nuėjo lik išėjimo. Vaikinas pasivijo jį ir broliui sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą iš priekio. Brolis nuo tų smūgių nukrito ant akmeninio grindinio. Jis pribėgo prie jų ir atitraukė vaikiną nuo brolio. Tada tas vaikinas puolė jį mušti. Jis kumščiu jam sudavė į smakro kairę pusę, dešinį skruostikaulį. Apsaugos darbuotojai juos išskyrė. Vaikinas ir apsaugos darbuotojai iš karto nuėjo atgal į klubą, o jis paskambino 112. Brolis pats atsistojo ir jie užėjo į klubo foje, ten laukė medikų. Praėjo apie 20-25 min. Per tą laiką jis su broliu dar buvo kelis kartus išėję į lauką parūkyti. Dar neatvykus medikams, kai jie išėjo parūkyti ir stovėjo lauke prie pat durų, į lauką išėjo tas pats vaikinas ir pamatęs jo brolį jam pasakė: „Tu dar čia, dar nori gauti?“. Jo brolis atsitraukė ir ėjo link jo, tačiau vaikinas kumščiu vėl sudavė porą kartų broliui į galvą, jis vėl puolė jį ginti. Brolis nuo tų smūgių nukrito ant akmeninio grindinio ir taip gulėjo, nebesikėlė. Jis rankomis susikibo su tuo vaikinu. Atbėgo apsaugos darbuotojas, kuris atitraukė tą vaikiną nuo jo. Po to momento jis pajuto, kad jam tas vaikinas sužalojo du dešinės rankos pirštus. Brolį jam padėjo pakelti pašaliniai asmenys. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 144) nukentėjusysis V. J. parodė, jog su broliu nuvyko į „Pramogų banką“. Po 3 val. ėjo namo ir išeinant pamatė merginą, kurią jo brolis norėjo užkalbinti. Mergina buvo viena, bet staiga priėjo A. V. ir jo broliui pasiūlė į galvą. Jam su broliu išeinant A. V. tarpduryje jo broliui smogė į galvą iš nugaros, jis spėjo A. V. suimti už rankų ir jie apsistumdė. Pamatęs, kad broliui sumušta galva, iškvietė greitąją. Jis paprašė apsaugos, kad leistų prieangyje pastovėti, tačiau apsauga pasakė, kad jie nepageidaujami. Paskui vėl išėjo kaltinamasis ir paklausė, ar jie dar nori į galvą, jo brolis nieko neatsakė, A. V. sudavė pora smūgių iš priekio ir apsauginiai nuvedė jį į vidų. Po smūgio brolio jis nebegalėjo pakelti, praeiviai padėjo jam jį pasodinti. Po to atvažiavo greitoji, jam buvo išniręs pirštas. Jo broliui buvo suduoti 2-3 smūgiai, o jam buvo suduota į veidą ir smakrą 2-3 smūgiai. Antruoju epizodu jo broliui buvo suduoti dar 2-3 smūgiai, o jam tada tikriausiai išniro pirštai.
Iš aukščiau aptartų nuteistojo A. V. bei nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, jog jų parodymai tarpusavyje nesutampa, o nukentėjusiųjų J. J. bei V. J. parodymai yra gana nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuteistojo A. V. parodymus, kad jis nukentėjusiajam J. J. sudavė tik vieną smūgį, o su nukentėjusiuoju V. J. neturėjo jokio kontakto, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas (1 t., b.l. 47) bei jo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 48-49). Nukentėjusiojo J. J. parodymų nenuoseklumui ir prieštaringumui įtakos, apeliacinio teismo vertinimu, turėjo jo girtumo laipsnis įvykio metu (specialisto išvadoje konstatuota, jog J. J. 2012-02-12 04.14 val. paimtame kraujyje rasta 3,5 ‰ etilo alkoholio, 1 t., b.l. 31-32). Tuo tarpu duomenų apie nukentėjusiojo V. J. neblaivumo laipsnį įvykio metu byloje nėra, kas eliminuoja prielaidą, kad jo parodymų nenuoseklumui taip pat įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Tačiau apeliacinis teismas, priešingai negu apylinkės teismas, laiko, jog nukentėjusiojo V. J. parodymais besąlygiškai tikėti negalima, kadangi jie yra prieštaringi, nenuoseklūs, o be to, kai kurių V. J. nurodytų įvykio aplinkybių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, netgi priešingai, kai kurios jo nurodytos įvykio aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, t.y. vaizdo įrašu (1 t., b.l. 47), vaizdo įrašo apžiūros protokolu (1 t., b.l. 48-49), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (1 t., b.l. 23).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole (1 t., b.l. 48-49) užfiksuota, jog 2012-02-12 03.49 val. lauke prie „Pramogų banko“ durų stovi 5 vyrai, vienas iš jų su akiniais. Iš „Pramogų banko“ išeina kitas vaikinas, tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke, jis prieina prie vaikino su akiniais, tačiau po to pasisuka veidu į įėjimo duris ir kažką pasako ten stovinčiai kompanijai žmonių. Iš tos kompanijos išeina vienas vaikinas su baltos spalvos megztiniu. Vaikinas su baltu megztiniu suduoda kumščiais du smūgius dešine ranka ir vieną smūgį kaire ranka vaikinui su juodais plaukais į veidą. Pastarasis krenta ant žemės, o vaikinas su akiniais griebė rankomis vaikiną su baltos spalvos megztiniu už rankų, pakėlė jas virš galvos, matosi, kad nori išvengti muštynių. Prie jų iš karto pribėga du apsaugos darbuotojai, vienas iš jų griebė rankomis vaikiną su baltu megztiniu iš nugaros, bando jį atitraukti nuo vaikino su akiniais. Vaikinas su baltu megztiniu laiko tą vaikiną už rankų pirštų, nepaleidžia jo, tačiau apsaugos darbuotojas atitraukia vaikiną su baltu megztiniu ir nukreipia jį link įėjimo į „Pramogų banką“. Kitas vyras bando kelti nuo žemės nukritusį vaikiną su juodais plaukais, tačiau jis nesikelia, guli nejudėdamas. Tada jį bando kelti vaikinas su akiniais. Tačiau nukentėjusysis guli nejudėdamas. Vaikinas su akiniais renka telefono numerį ir pradeda kalbėti telefonu. Vaikiną nuo žemės pakelia du vyrai, jiems padeda ir vaikinas su akiniais. Pakėlę vaikiną tie du vyrai išeina link gatvės, paskui juos išeina ir vaikinas su akiniais, vesdamas nukentėjusįjį.
Nors iš liudytojų apsaugos darbuotojų V. P. ir M. K. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 145-146) duotų parodymų matyti, jog jie paties smūgių sudavimo nukentėjusiajam J. J. momento nematė, jų duoti parodymai, kad išgirdus per raciją apie muštynes ir išbėgus į lauką pamatė, jog nukentėjusysis guli ant žemės, atitinka vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 52-53, 54-56) abu šie liudytojai taip pat nurodė, jog jokių muštynių tą vakarą daugiau nematė, nematė, kad J. J. tą vakarą būtų buvęs dar kartą sumuštas, liudytojas V. P. taip pat nurodė, jog išėjęs į lauką išskyrė besimušančius du vaikinus. Liudytojai V. Č. bei P. R. taip pat paties smūgių sudavimo momento nematė, teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 146) parodė, jog, kai išėjo į lauką, konfliktas jau buvo įvykęs, J. J. gulėjo ant žemės be sąmonės, o kitas vaikinas buvo šalia. Tuo tarpu liudytoja U. S. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 146) parodė, jog muštynių iš viso nematė, kadangi apie 02 val. išvažiavo namo.
Taigi, nagrinėjamu atveju objektyvus ir abejonių A. V. kaltės klausimu nekeliantis įrodymas yra vaizdo įrašas (1 t., b.l. 47), kuriame aiškiai matyti, kad A. V. nukentėjusiajam J. J. 2012-02-12 apie 03.50 val. prie „Pramogų banko“ iš priekio rankomis sudavė tris smūgius, nuo kurių J. J. aukštielninkas nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į grindinį, po to V. J. susikibo rankomis su A. V. ir grūmėsi, po ko juos išskyrė apsaugos darbuotojas. Vaizdo įrašas paneigia nuteistojo A. V. parodymus, kad jis nukentėjusiajam J. J. sudavė tik vieną smūgį, o su nukentėjusiuoju V. J. neturėjo jokio fizinio kontakto.
Specialisto išvadoje Nr. G 555/12(03) ( 1 t., b.l. 31-32) konstatuota, kad J. J. buvo padaryti šie sužalojimai: pakaušio poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais. J. J. patirtas galvos sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, sužalojimas būdingas galvos sumušimui, atsitrenkus pakaušiui į kietą pagrindą. J. J. galvos trauma paaiškinama vienu poveikiu, griūnant ant pakaušio. Daugiau kitų kūno sužalojimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. J. J. patirta galvos trauma su smegenų kairiosios smegeninės skilties sumušimu vertinama kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Specialisto išvadoje Nr. G 556/12(03) (1 t., b.l. 34-35) konstatuota, kad V. J. buvo padarytas dešinės plaštakos V piršto antos falangos išnirimas. Šis sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo gautis grumiantis, ginantis. V. J. padarytas dešinės plaštakos V piršto antos falangos išnirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 144) nukentėjusysis V. J. parodė, jog jam buvo išnirę du pirštai – ketvirtas ir penktas. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 8-9) specialistas D. V. paaiškino, jog specialisto išvada buvo duota pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti. Pagal juos matėsi, kad nukentėjusiajam V. J. padarytas dešinės plaštakos penkto piršto falangos išnirimas. Iš papildomai pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad ir ketvirto piršto, tačiau naujai išaiškėję sužalojimai sveikatos sutrikdymo masto nekeičia, sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Tiek vieno, tiek dviejų falangų išnirimas paaiškinimas sukimu, lenkimu. Tai smūgiui nebūdingas sužalojimas. Aptarta specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai taip pat paneigia nuteistojo A. V. parodymus, kad nukentėjusysis V. J. pirštus galėjo susižaloti smūgiuodamas jam į pakaušį, kadangi, kaip paaiškino specialistas, sužalojimas padarytas grumiantis, ginantis, sukimo, lenkimo metu, kas atitinka vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, jog po to, kai J. J. nukrito ant žemės, A. V. ir V. J. susikibo rankomis ir grūmėsi.
A. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius V. J. ir J. J., Tačiau sutikti su tokia veikos kvalifikacija, kad nuteistojo A. V. veiksmai buvo sąlygoti chuliganiškų paskatų, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.
Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo A. V. veikų, kuriomis buvo sužaloti nukentėjusieji, motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos. Nuteistasis A. V. tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 142-143), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 70-71) nurodė, kad tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusysis J. J., kuris iš pradžių šokių aikštelėje pradėjo konfliktuoti su jo draugės mama U. S. ir ją pastūmė, po to pradėjo lįsti prie jo draugės V. S., vėliau tyčia užkliuvo už jų staliuko ir išpylė gėrimus, po to J. J. jam sudavė tualete, o išėjus iš tualeto J. J. jam vėl sudavė, nukentėjusieji jam ėmė grasinti, J. J. jam pasakė, kad jį sumuš, ir kai pastarasis pasiruošė jam trenkti, jis J. J. trenkė pirmas. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 144-146) apklausti liudytojai apsaugos darbuotojai V. P. bei M. K. patvirtino, kad nukentėjusysis J. J. kabinėjosi prie žmonių, prie panelių, lindo prie A. V. panelės, elgėsi įžūliai, pastūmė A. V. ir jam prie rūbinės trenkė. Kartu su nuteistuoju A. V. įvykio vakarą „Parmogų banke“ buvę liudytojai P. R., U. S. bei V. S. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 146-147) taip pat patvirtino, kad šokio metu U. S. buvo pastumta, eidamas pro juos nukentėjusysis J. J. užkliudė staliuką ir išpylė jų gėrimus, J. J. fojė smogė A. V., nukentėjusieji grasino ir keikė, kabinėjosi prie V. S.. Netikėti ar abejoti šiais nuteistojo A. V. bei liudytojų duotais parodymais apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Nors liudytojai P. R., U. S. bei V. S. yra geri nuteistojo A. V. pažįstami ir jie gali būti suinteresuoti duoti A. V. palankius parodymus, tačiau tokius jų parodymus patvirtina apsaugos darbuotojų parodymai, kurie, kaip nurodė posėdžio metu (1 t., b.l. 144-146), su A. V. nėra draugai, žino jį tik iš matymo. Nukentėjusieji nenurodė aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarimams, kad minėti liudytojai galėtų juos apkalbėti.
Pažymėtina, kad po to, kai nuteistasis A. V. sudavė tris smūgius nukentėjusiajam J. J. bei susikibo su V. J. ir buvo apsaugos darbuotojo išskirti, konfliktas tuo ir pasibaigė, A. V. atsitraukė nuo nukentėjusiųjų ir nuėjo į naktinio klubo vidų. Nors aplinkui buvo nemažai žmonių, į juos jis nesikėsino. Iš viso išdėstyto seka, kad nuteistojo A. V. atliktų veiksmų priežastimi buvo pyktis, kad nukentėjusieji, pagrinde J. J., visą vakarą kibo prie A. V. ir kartu su juo buvusių asmenų. Be abejo, nuteistojo A. V. atlikti veiksmai – trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam J. J. aplinkinių akivaizdoje (stebint jo broliui bei pašaliniams naktinio klubo lankytojams), smūgių sudavimas į vieną gyvybiškai svarbiausių kūno vietų – galvą, grumtynės su J. J. ginti mėginusiu nukentėjusiuoju V. J. – buvo įžūlūs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau šių veiksmų motyvu taip pat nebuvo chuliganiškos paskatos. Nuteistojo A. V. veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl netinkamų nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. veiksmų ir buvo atsakas į netinkamus jų veiksmus, santykių aiškinimasis. Viešosios tvarkos pažeidimo metu tyčia buvo sužaloti J. J. ir V. J., tačiau tai nereiškia, kad jie buvo sužaloti iš chuliganiškų paskatų. Minėta, kad vidinė paskata, lėmusi nuteistojo A. V. pasiryžimą nusikalsti, buvo pyktis, tarpusavio santykių aiškinimasis, o ne chuliganiškos paskatos. Todėl nuteistojo A. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p.
Analizuojant veikų kvalifikavimo klausimus pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad nuteistasis A. V. asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir aukščiau jau aptartą būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 str. 1 d. numatytą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad A. V. 2012-02-12 apie 03.50 val. viešoje vietoje, prie UAB „Nesė - Pramogų bankas“, Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, sudavė J. J. rankomis 3 smūgius į veido ir krūtinės sritį, nuo kurių J. J. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į kietą pagrindą, dėl ko padarė jam pakaušio poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenų dangalais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. J. gynusiam V. J. susikibus su A. V. rankomis ir besigrumiant, A. V. išnarino jam dešinės plaštakos V piršto antrą falangą bei dešinės plaštakos IV pirštą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo du žmones – nukentėjusiuosius V. J. ir J. J..
A. V. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir už tai, kad 2012-02-12 apie 03.30 val. viešoje vietoje, prie įėjimo į UAB „Nesė - Pramogų bankas“, adresu Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą J. J., o jam nukritus, sudavė vieną smūgį jį gynusiam V. J. į smakro kairę pusę ir vieną smūgį į dešinį skruostikaulį, kas sukėlė abiems nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Tačiau apeliacinis teismas patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog byloje nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. V. padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nuteistasis A. V. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t., b.l. 142-143), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 70-71) nurodė, kad nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu smurtą naudojo tik vieną kartą. Nukentėjusysis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 7-8), tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 143-144) taip pat nurodė, kad A. V. jo atžvilgiu smurtą naudojo tik vieną kartą jam išeinant iš naktinio klubo. Apsaugos darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 52-53, 54-56) taip pat nurodė, jog jokių muštynių tą vakarą daugiau jie nematė, nematė, kad J. J. tą vakarą būtų buvęs dar kartą sumuštas. Vaizdo įraše (1 t., b.l. 47) taip pat užfiksuotas tik antrasis A. V. inkriminuotas kaltinimas, t.y. jo veiksmai, atlikti apie 03.50 val., kad A. V. smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu būtų naudojęs ir 03.30 val., vaizdo įrašo nėra.
Kad nuteistasis A. V. smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo ne tik 2012-02-12 03.50 val., bet ir 03.30 val., nurodė tik nukentėjusysis V. J.. Jis apklausiamas 2012-03-09 ikiteisminio tyrimo metu (1 t.,b.l. 12) parodė, kad 2012-02-12 apie 03.30 val. su broliu J. J. išeidinėjo iš naktinio klubo „Pramogų bankas“. Tarpduryje nepažįstamas jaunuolis smogė jo broliui ranka į galvos sritį. Brolis atsisuko, tada nepažįstamasis dar 2-3 kartus ranka smogė broliui į veido sritį, ko pasekoje pastarasis nukrito į lauką už durų ant akmeninio grindinio. Visų pirma pastebėtina, kad, anot nukentėjusiojo V. J., ir 03.30 val. smurtą A. V. panaudojo naktinio klubo „Pramogų bankas“ tarpduryje, tačiau, kaip jau minėta, tai patvirtinančio vaizdo įrašo byloje nėra. Toliau V. J. nurodė, kad nepažįstamasis rankų smūgiais puolė jį, tarp jų kilo grumtynės, jis patyrė smūgį kumščiu į smakrą, veido sritį prie dešinės akies. Netrukus pasirodė apsaugos darbuotojai, kurie juos išskyrė. Tada jis surinko pagalbos telefono numerį 112. Atkreiptinas dėmesys, jog V. J. nurodo, kad po to, kai patyrė smūgį kumščiu į smakrą, veido sritį prie dešinės akies, jis surinko pagalbos telefoną. Tačiau greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b.l. 23) iškvietimo priežastis nurodyta rankos trauma, tuo tarpu apie sužalojimus smakro, veido srityje nenurodyta. Toliau V. J. nurodė, kad praėjus 20 min. į lauką išėjo nepažįstamasis, vėl pradėjo kabinėtis prie brolio, vėl smogė rankos kumsčiu broliui į veidą, po ko jo brolis vėl nukrito ant akmeninio grindinio. Jis puolė ginti brolį ir rankomis stūmė nepažįstamąjį į šoną. Nuo smūgio jis nukrito ant akmeninio grindinio, pajuto stiprų skausmą dešinės rankos plaštakoje, skaudėjo kairį šoną nugaros srityje ties juosmeniu. Iš minėtoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., b.l. 23) užfiksuoto greitosios medicinos pagalbos išvykimo ir nuvykimo laiko matyti, kad greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą nuvyko per 11 min., kas paneigia nukentėjusiojo V. J. parodymus, kad laukė apie 20 min. Be to, byloje nėra jokių duomenų, net ir pats nukentėjusysis V. J. vėlesnėse apklausose nebenurodė, kad ne tik jo brolis, bet ir jis būtų nukritęs ant akmeninio grindinio. Jei tikėti tokiais V. J. parodymais, tai visa tai turėjo būti užfiksuota vaizdo įraše, tačiau 03.50 val. darytame vaizdo įraše (1 t., b.l. 47) aiškiai matyti, kad V. J. grumdamasis su A. V. nukritęs ant žemės nebuvo. Tęsdamas savo parodymus V. J. parodė, jog praeiviai padėjo pakelti brolį, pasodino ant laiptų ir atrėmė į sieną. Tačiau vaizdo įraše (1 t., b.l. 47) matyti, kad J. J. nebuvo pasodintas ant laiptų ir atremtas į sieną, užfiksuota, jog pakėlę vaikiną du vyrai išeina link gatvės, paskui juos išeina ir V. J., vesdamas J. J.. Apklausiamas 2012-05-21 (1 t., b.l. 13-15) nukentėjusysis V. J. nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau nebeteigė, kad ir jis buvo nukritęs ant grindinio, o taip pat, kad pašaliniai asmenys J. J. pasodino ant laiptų ir atrėmė į sieną. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 144) nukentėjusysis V. J. parodė, kad išeinant A. V. tarpduryje jo broliui smogė į galvą, jis spėjo A. V. suimti už rankų ir jie apsistumdė. Pamatęs, kad broliui sumušta galva, iškvietė greitąją. Paskui vėl išėjo kaltinamasis ir sudavė pora smūgių jo broliui. Po smūgio brolio jis nebegalėjo pakelti, praeiviai padėjo jam jį pasodinti. Tačiau, kaip minėta, vaizdo įraše (1 t., b.l. 47) užfiksuotas tik vienas epizodas, kai A. V. nukentėjusiųjų atžvilgiu prie „Pramogų banko“ naudoja fizinį smurtą. Taip pat užfiksuota, kad V. J. skambina jau po to, kai J. J. nebesikelia nuo žemės. Kad po skambučio vėl būtų išėjęs į lauką A. V., vaizdo įraše užfiksuota nėra. Kartu pažymėtina, jog nors nukentėjusysis V. J. teigia, kad jo brolis J. J. po A. V. suduotų smūgių ant akmeninio grindinio buvo nukritęs du kartus, tačiau specialisto išvadoje Nr. G 555/12(03) (1 t., b.l. 31-32) konstatuota, kad J. J. galvos trauma paaiškinama vienu poveikiu, griūnant ant pakaušio. Daugiau kitų kūno sužalojimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Specialisto išvadoje Nr. G 556/12(03) (1 t., b.l. 34-35) apie jokius kitus, išskyrus V. J. nustatytą piršto sužalojimą, jam padarytus sužalojimus (pavyzdžiui, smarke, skruostikaulyje) neužsimenama.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Remdamasis aukščiau išdėstytu apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. V. 2012-02-12 apie 03.30 val. viešoje vietoje, prie įėjimo į UAB „Nesė - Pramogų bankas“, adresu Turgaus g. 1/Teatro g. 9, Klaipėda, sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą J. J., o jam nukritus, sudavė vieną smūgį jį gynusiam V. J. į smakro kairę pusę ir vieną smūgį į dešinį skruostikaulį. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiamas vien tik nukentėjusiojo V. J. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, o be to, jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog A. V. kaltė padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiesiems V. J. ir J. J.) neįrodyta, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir A. V. šioje dalyje išteisinamas neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Apeliantas prašo A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) bei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. l d. 10 p.).
Remdamiesi BK 59 str. 1 d. 6 p. teismai ir spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės bylos Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).
Aukščiau aptarta, jog nukentėjusysis J. J. įvykio vakarą kabinėjosi prie kartu su A. V. buvusių asmenų, taip pat prie paties A. V., kaip pastarasis bei kiti liudytojai nurodė, J. J. tyčia užkliuvo jų staliuką, išvertė gėrimus, sudavė A. V. tualete bei fojė, išeidamas į lauką grasino ir gąsdino, kad sumuš A. V., anot A. V. ir liudytojos V. S., nukentėjusysis J. J. buvo pasiruošęs trenkti A. V., tačiau pastarasis trenkė pirmas. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog toks nukentėjusiojo J. J. elgesys prieštarauja moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms. J. J., įžūliais veiksmais kibdamas prie A. V. bei jo pažįstamų, vartodamas smurtą, grasindamas, sąmoningai skatino A. V. pradėti neteisėtus veiksmus prieš jį, todėl toks nukentėjusiojo elgesys laikytinas provokuojančiu, t.y. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.), todėl nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizode apeliacinis teismas pripažįsta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Pagal BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan.
Nustatyta, kad nuteistojo A. V. nusikalstami veiksmai buvo atsakas į nukentėjusiojo J. J. neteisėtus, provokuojančius veiksmus, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju BK 59 str. 1 d. 10 p. nurodyta aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – A. V. atžvilgiu negali būti taikoma, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. V. buvo labai susijaudinęs. Apeliacinio teismo vertinimu, A. V. nusikalsti paskatino pyktis dėl nukentėjusiojo J. J. neteisėtų veiksmų, o ne didelis susijaudinimas.
Nuteistasis A. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. A. V. anksčiau neteistas. BK 55 str. nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 55 str. vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau BK 55 str. nuostatos nedraudžia už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą pirmą kartą teisiamam asmeniui paskirti laisvės atėmimo bausmę. Šioje normoje tik suformuluota sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti.
A. V. teisiamas pirmą kartą, o jo padarytos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 5 p. numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. BK 284 str. 1 d. sankcijoje nustatomos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 138 str. 2 d. sankcijoje – tik laisvės atėmimas iki penkerių metų. Apylinkės teismas A. V. už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą (dėl viešosios tvarkos pažeidimo suduodant smūgius nukentėjusiesiems ir padarant jiems nesunkaus sveikatos sutrikdymą) skyrė laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Tuo tarpu pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai skyrė bausmę, kadangi pažeidė BK 61 str. nuostatas. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nuteistajam A. V. apylinkės teismo paskirtos bausmės, net iš pašalinus aplinkybę, kad veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų ir nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra per griežtos. Skirtos bausmės ženkliai mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Bausmės buvo subendrintos palankiausiu nuteistajam bausmių bendrinimo būdu – bausmes apimant, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. V. asmenybę, jo jauną amžių, padarė išvadą, jog tikslinga taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. V. dirbti ar registruotis darbo biržoje, tokiu būdu skatinti jį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinis teismas visiškai sutinka. A. V. sudaryta galimybė išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirta bausmė negali būti vertinama kaip pernelyg griežta ar neteisinga.
Dėl civilinių ieškinių
Apylinkės teismas iš nuteistojo A. V. priteisė 1700,81 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai už išlaidas, susijusias su nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. gydymu. Tuo tarpu nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš A. V. 72,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį taip pat tenkino iš dalies ir priteisė iš A. V. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinių ieškinių teismas netenkino. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu nukentėjusieji ir civilinis ieškovas sutiko, tačiau apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė turtinės ir neturtinės žalos dydį.
BPK 109 str. inter alia nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Valstybinė ligonių kasa, pateikdama civilinį ieškinį (1 t., b.l. 38-39), kartu pateikė ir turtinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, t.y. gydymo paslaugų apskaitos išrašus (1 t., b.l. 40, 41), kurie patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa dėl nukentėjusiųjų J. J. ir V. J. gydymo patyrė 1700,81 Lt išlaidų (1596,41 Lt + 104,40 Lt). Tarp nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų ir A. V. nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidas turi padengi nuteistasis A. V.. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą priteisti iš nuteistojo A. V. 1700,81 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.
Apylinkės teismas nukentėjusiojo J. J. naudai priteisė iš A. V. 72,53 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šį savo sprendimą motyvavo tuo, jog J. J. teismui pateikė UAB „Sendvario vaistinė“ kvito kopiją, iš kurios matyti, kad už vaistus 2012-02-15 sumokėti 72,53 Lt, taip pat pateikė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės dviejų receptų kopijas, iš kurių matyti, kad jam 2012-02-15 gydymuisi išrašyti vaistai (2 t., b.l. 3). Apeliacinis teismas sutinka, jog šios nukentėjusiojo J. J. turėtos išlaidos gydymuisi visiškai įrodytos, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai 72,53 Lt, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisė ir nuteistojo A. V..
Apylinkės teismas priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam J. J. atsižvelgė į jam padarytus sužalojimus, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, į gydymosi laikotarpį. Teismas konstatavo, jog neabejoja, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad patirti sužalojimai gali turėti įtakos jo sveikatai ir savijautai ateityje. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog prie nusikalstamo įvykio kilimo prisidėjo pats nukentėjusysis, kuris savo elgesiu provokavo kaltinamąjį nusikalsti. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes ir įstatymo reglamentuojamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad sąžininga, teisinga ir protinga būtų 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą V. J., atsižvelgė į byloje esantį išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad V. J. 2012-08-03 atlikta operacija – tendoplastica (1 t., b.l. 136). Teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, į gydymosi laikotarpį. Teismas neabejojo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, kad dėl patirtų sužalojimų patiria neigiamus padarinius. Teismas, atsižvelgęs ir į tai, jog prie nusikalstamo įvykio kilimo prisidėjo pats nukentėjusysis, kuris savo nepadoriu elgesiu provokavo kaltinamąjį nusikalsti, pripažino, jog sąžininga, teisinga ir protinga būtų 6000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
BPK 109 str. inter alia nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.
Nustatyta, jog A. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta tiek nukentėjusiojo J. J., tiek nukentėjusiojo V. J. sveikata. Nukentėjusiajam J. J. buvo suduota į vieną gyvybiškai svarbiausių ir pažeidžiamiausių kūno vietų – galvą, po ko nukentėjusysis galva trenkėsi į akmeninį grindinį. Nukentėjusiajam J. J. buvo suduota intensyviai smūgiuojant tris kartus. Iš byloje esančios J. J. gydymo stacionare istorijos (1 t., b.l. 131) matyti, jog J. J. hospitalizuotas buvo tris dienas, išrašymo metu jo būklė buvo patenkinama, rekomenduotas tausojantis režimas, vaistai. Tuo tarpu nukentėjusiajam V. J. įvykio metu buvo išnarinti du dešinės plaštakos pirštai ir tokiu būdu taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados (1 t., b.l. 34-35) matyti, jog V. J. nuo 2012-02-12 dėl dešinės plaštakos V piršto išnirimo 3 sav. buvo imobilizuota gipso longetė. Iš byloje esančio išrašo iš medicininių dokumentų (1 t., b.l. 136) taip pat matyti, jog V. J. 2012-08-03 buvo atlikta dešiniosios plaštakos V piršto operacija, rekomenduoti perrišimai kas 2-3 dienas, siūlus ištraukti po 2 sav., imobilizacija longete iki 4 sav., 3 mėn. riboti krūvį.
Kaip matyti, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo priversti gydytis, praėjus 6 mėnesiams po įvykio V. J. teko daryti operaciją. J. J. sužalojimus patyrė vienoje gyvybiškai svarbiausių kūno vietų – galvoje. Tuo tarpu V. J. buvo sužaloti dešinės plaštakos pirštai, kas neabejotinai apriboja žmogaus galimybes atlikti kai kuriuos veiksmus, sukelia nepatogumų. A. V. savo kaltės nepripažino, neigė V. J. atžvilgiu vartojęs smurtą, o J. J. teigė sudavęs tik vieną smūgį, kas rodo, jog jis nevertina savo veiksmų kritiškai, nesigaili, nesuvokia savo veiksmų pavojingumo.
Apeliacinis teismas pripažįsta, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į A. V. turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Tačiau kartu pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. V. niekur nedirba, tačiau jis yra jaunas, darbingas, 2012 m. pavasarį įgijo inžinieriaus kvalifikaciją, todėl gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą neturinę žalą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes laiko, jog apylinkės teismo nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra teisingi ir protingi, keisti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo
Apelianto nuomone, teismas perdavęs bylą Klaipėdos apygardos prokurorui tikslu pakeisti kaltinimą nesilaikė reikalavimo, kad kaltinamasis aktas turėtų būti įteiktas įtariamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžių pradžios, todėl įtariamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės pasiruošti atsikirsti į naujai pakeistą kaltinimą. Tačiau su tokiu apelianto argumentu sutikti negalima.
Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju naujas kaltinamasis aktas nebuvo surašomas, teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 9) prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str., teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą (b.l. 5-6), papildomai inkriminuojant, kad V. J. buvo išnarintas ir dešinės plaštakos IV pirštas. Gynėjas tokiam prokuroro prašymui neprieštaravo (2 t., b.l. 9), prašė atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, jog reikalinga geriau pasiruošti (2 t., b.l. 11), tačiau teismas tokio jo prašymo netenkino, kadangi faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė.
BPK 256 str. 1 d. numatyta prokuroro teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. BPK 256 str. 3 d. nustatyta, jog tokiu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kaip matyti, BPK 256 str. nenumato, jog teismas gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą privalėtų bylos nagrinėjime daryti pertrauką, tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad papildomai kaltinime inkriminavus dešinės plaštakos IV piršto išnirimą faktinės bylos aplinkybės nepasikeitė. Teismas, paminėtų aplinkybių kontekste netenkindamas gynėjo prašymo bylos nagrinėjime daryti pertrauką, baudžiamojo proceso normų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei sukeliant jiems fizinį skausmą) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. V. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei sukeliant jiems fizinį skausmą) išteisinti neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. J. elgesys. A. V. veiką iš BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 2 d. 5 p., ir paskirti už šį nusikaltimą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti bausmių bendrinimą taikant BK 63 str. 1 d. ir 4 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, suduodant smūgius nukentėjusiesiems V. J. ir J. J. bei padarant jiems nesunkų sveikatos sužalojimą) ir 138 str. 2 d. 5 p. subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti A. V. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.