- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-343-453/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- E. V., D. A.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. D. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš S. B., R. M., J. K., D. K. sandėliukų) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš M. V., G. K., L. S., V. J. G., V. Z., R. K., M. J. sandėliukų) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš N. D., A. P. sandėliukų) septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. D. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. P. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. B. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, taip pat Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme – bauda ir E. V. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 16 MGL (602,56 eurų) bauda. Laivės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
E. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B. turto pagrobimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
E. V. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. D. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš S. B., R. M., J. K., D. K. sandėliukų) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš M. V., G. K., L. S., V. J. G., V. Z., R. K., M. J. sandėliukų) devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš N. D., A. P. sandėliukų) septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. D. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. P. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. B. sandėliuko) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir D. A. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
D. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl I. S. turto pagrobimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
D. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl D. B. turto pagrobimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
Iš E. V. L. K. priteista 440 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš E. V. ir D. A. A. P. solidariai priteista 1294 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš E. V. ir D. A. R. D. solidariai priteista 40 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
I. S. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. kovo 9 d. apie 1.00 – 1.55 val., (duomenys neskelbtini), išlaužę sandėliuko durų spyną, įsibrovė į nukentėjusiajam R. D. priklausantį sandėliuką ir pagrobė akumuliatorių „Tudor“ – 60 eurų vertės, prekybinį skėtį – 20 eurų vertės, sportinį krepšį – 20 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. D. 100 eurų turtinę žalą.
2. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. kovo 9 d. apie 2.05 – 3.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, išlaužę, sandėliuko Nr. 13, priklausančio S. B., spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pavogti jame esančius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo;
2.1. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, atrakinę sandėliuko Nr. 14, priklausančio R. M., duris, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė: elektrinę masažinę kojų vonelę ,,Detoks“ – 30 eurų vertės, trijų sekcijų įrankių dėžę su įvairiais įrankiais – 100 eurų vertės, sulčių spaudimo aparatą, metalo spalvos plastikiniu viršumi – 10 eurų vertės, du karštųjų patiekalų termosus – 50 eurų vertės, siuvimo mašiną „Zinger“ – 50 eurų vertės, 5 stiklainius su namų gamybos marinuotais agurkais – 10 eurų vertės, 15 stiklainių su namine uogiene – 10 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai R. M. 260 eurų turtinę žalą;
2.2. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, išlaužę sandėliuko Nr. 15, priklausančio J. K., durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė 3 indelius su lydytu sviestu – 10 eurų vertės, 10 kg įvairios mėsos, supakuotos į 5 – 6 maišelius – 90 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. K. 100 eurų turtinę žalą;
2.3. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę sandėliuko Nr. 22, priklausančio D. K., durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pavogti jame esančius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo.
3. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017 sausio mėnesio iki 2017 m. kovo 9 d., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę sandėliuko Nr. 13, priklausančio M. V., durų pakabinamos spynos ąselę, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė 4 lengvojo lydinio ratlankius „Chrysler“ su padangomis „Uniroyal“ – 1 000 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam M. V. 1 000 eurų turtinę žalą;
3.1. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę po laiptais esančio sandėliuko, priklausančio G. K. duris, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė 4 lengvojo lydinio ratlankius „Opel“ R16 su padangomis – 150 eurų vertės, lengvojo lydinio ratlankius „Renault“ R16 – 80 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam G. K. 230 eurų turtinę žalą;
3.2. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sugadinę sandėliuko durų užraktą, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė baltos ir mėlynos spalvos dviratį „Giant Revel“ – 250 eurų vertės, stogo bagažinę su dviem dviračių laikikliais – 28 eurų vertės, automobilinį akumuliatorių – 20 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam M. J. 550 eurų turtinę žalą;
3.3. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę sandėliuko durų pakabinamos spynos ąselę, įsibrovė į L. S. priklausantį sandėliuką ir pagrobė mėlynos ir violetinės spalvos slides „HEAD“ ir slidžių lazdas – 200 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai L. S. 200 eurų turtinę žalą;
3.4. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę sandėliuko durų spyną, įsibrovė į sandėliuką, priklausantį V. J. G. ir pagrobė maišą su veržliarakčiais, vandens skaitiklį, laužtuvą – 50 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. J. G. 50 eurų turtinę žalą;
3.5. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nupjovę sandėliuko Nr. 48, priklausančio V. Z., pakabinamą durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė kalnų dviratį „Conway“ – 250 eurų vertės, elektrinį valties varikliuką „Minkota 30LB“ – 200 eurų vertės, elektrinio valties varikliuko akumuliatorių „Jenox Hobby“ – 100 eurų vertės, echolotą „Humminbird piranhamax 215“ – 100 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. Z. 650 eurų turtinę žalą;
3.6. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nukirpę sandėliuko Nr. 47, priklausančio R. K., pakabinamą durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė dviračio sėdynę – 40 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai R. K. 40 eurų turtinę žalą;
3.7. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nukirpę sandėliuko durų pakabinamą spyną, įsibrovė į sandėliuką, priklausantį R. K., esantį, name trečios laiptinės rūsyje ir pasikėsino pagrobti jame buvusius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo.
4. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. apie 9.00 val. iki 2017 m. kovo 5 d. apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, įsibrovė į sandėliuką, priklausantį N. D. ir pagrobė elektrinį dulkių siurblį „Nilfisk“ – 150 eurų vertės, elektrines plytelių pjaustymo stakles „Kinpow“ su deimantiniu disku – 100 eurų vertės, dviračių laikiklius su stogo bagažine – 150 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai N. D. 400 eurų turtinę žalą;
4.1. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nukirpę sandėliuko Nr. 7 durų spynos laikiklį, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė teleskopinę meškerę su rite – 200 eurų vertės, dviejų dalių anglies pluošto meškerę, kamštine rankena, su pintu valu – 200 eurų vertės, 4 pilkos spalvos lengvojo lydinio ratlankius VW su padangomis – 240 eurų vertės, keturias 5 litrų sulčių pakuotes – 10 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 650 eurų turtinę žalą.
5. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 21 d. apie 12.00 val. iki 2017 m. sausio 30 d. 18.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nukirpdami sandėliuko Nr. 8, priklausančio R. D., pakabinamos durų spynos ąselę, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė motociklininko šalmą „Uvex“ – 150 eurų vertės, 6 „Lego Duplo“ žaislų rinkinius – 268 eurų vertės, dėžę plastikinių kaladėlių „Lego“ – 30 eurų vertės, oro drėkintuvą „Boneco“ U7138 – 120 eurų vertės, oro sausintuvą „Boneco“ – 80 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. D. 648 eurų turtinę žalą;
5.1. Kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes buvo nurodyta, kad tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, nukirpdami sandėliuko Nr. 7, priklausančio R. S., pakabinamos durų spynos ąselę, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė 6 mėsos konservus – 12 eurų bendros vertės, grindų ploviklius – 15 eurų bendros vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. S. 27 eurų turtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad dėl šios veikos E. V. ir D. A. nėra pripažinti kaltais. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išnagrinėjus baudžiamąją bylą sprendimas nebuvo priimtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimo, draudžiančio pabloginti nuteistųjų padėtį nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, šio klausimo nesprendžia.
6. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. apie 10.00 val. iki 2017 m. kovo 2 d. 6.30 val., (duomenys neskelbtini), sugadinę Nr. 13 sandėliuko, priklausančio A. P., durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė pjaustymo stakles „Kaufman“ – 249 eurų vertės, 2 maišytuvus „Einkhel“ – 140 eurų vertės, 2 suktukus „Einkhel“ – 90 eurų vertės, apie 400 metrų instaliacinio kabelio – 300 eurų vertės, vamzdžio lituoklį – 45 eurų vertės, oro ventiliatorių šildytuvą – 25 eurų vertės, šlifuoklį „Kipof“ – 30 eurų vertės, kastuvą „Vagner“ – 14 eurų vertės, 14 statybinių striukių „Roberto“ – 490 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 1 383 eurų turtinę žalą.
7. E. V. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu iki 2017 m. vasario 15 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini), išlaužę sandėliuko, priklausančio E. B., pakabinamą durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pagrobė dviratį „Giant Talon“, tuo padarydami nukentėjusiajam E. B. 400 eurų turtinę žalą.
8. Kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes buvo nurodyta, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu iki 2016 m. lapkričio 25 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į sandėliuką, esantį namo rūsyje ir pagrobė keturis R18 lengvojo lydinio ratlankius su R18 245/50 vasarinėmis padangomis – 300 eurų vertės, laistymo žarną, susuktą į ritę – 20 eurų vertės, automobilio akumuliatorių 95ah – 100 eurų vertės, elektrinį paspirtuką su įkrovikliu – 200 eurų vertės, kirvį – 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 640 eurų turtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad dėl šios veikos E. V. nėra pripažintas kaltu. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išnagrinėjus baudžiamąją bylą sprendimas nebuvo priimtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimo, draudžiančio pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, šio klausimo nesprendžia.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
9. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam E. V. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam mažesnę bausmę; nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti; grąžinti kratų metu paimtus daiktus.
9.1. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padarė tą pačią naktį, vieną po kitos, tarp jų buvo tik dešimties minučių laiko tarpas, todėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
9.2. Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė, nes priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis nuo pat pradžių savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Teismo posėdžiuose atsiprašė nukentėjusiųjų. Padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, todėl tai pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kur yra pavogti daiktai, kad juos būtų galimą grąžinti savininkams. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes pavogtus daiktus grąžinus jų savininkams, jis pašalino padarytą žalą. Pasak nuteistojo, apygardos teismas atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad nuteistasis padeda savo seseriai išlaikyti jos mažametį vaiką (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas) turėjo paskirti jam švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.
9.3. Apygardos teismas paskirdamas jam bausmę turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes jis dėl visų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas, nuo pat pradžių kaltu prisipažino. Jis tik nesutiko su baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydžiais.
9.3.1. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų nurodytų daiktų vertę. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti, paliekant nukentėjusiesiems teisę dėl civilinio ieškinio kreiptis civilinio proceso tvarka.
9.3.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. dalis daiktų buvo grąžinta, tačiau priteisiant civilinį ieškinį į tai nebuvo atsižvelgta ir priteisiant civilinį ieškinį jis nebuvo sumažintas.
9.3.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiojo R. D. daiktai buvo surasti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, nes nuteistasis po jos įvykdymo buvo sulaikytas. Po jo sulaikymo nebuvo surasta dalis daiktų, kuriuos nurodė nukentėjusysis, todėl nukentėjusiojo R. D. civilinio ieškinio dalis dėl pas jį nerastų daiktų, turi būti atmesta. Šiuo atveju byloje ištirtų įrodymų visuma, nepatvirtina daiktų buvimo fakto, o bylos nagrinėjimo metu tai buvo būtina įrodyti neginčijamais įrodymais.
10. Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos adresu (duomenys neskelbtini), nes jis šios nusikalstamos veikos nepadarė; nusikalstamas veikas padarytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką; taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam mažesnę bausmę; sumažinti nukentėjusiajam A. P. priteistą civilinį ieškinį.
10.1. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padarė tą pačią naktį, todėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tai patvirtina 2017 m. kovo 9 d. slapto sekimo protokolas. Minėtą dieną pareigūnai vykdė slaptą sekimą ir užfiksavo, kad minėtais adresais, nurodytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos iš karto, viena po kitos. Po antros nusikalstamos veikos įvykdymo jie buvo sulaikyti su visais pavogtais daiktais.
10.2. Nuteistojo teigimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo adresu (duomenys neskelbtini), nes jis šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo. Šį nusikaltimą padarė vienas E. V.. Bylos nagrinėjimo metu E. V. parodė, kad šį nusikaltimą padarė jis vienas be nuteistojo D. A..
10.3. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta jo, tai yra D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis dar ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl visų nusikalstamų veikų, kurias jis yra padaręs ir davė nuoseklius parodymus, kaip ir jo bendrininkas E. V.. Be to, E. V. duodamas parodymus nurodė nusikaltimus, kuriuos jis yra padaręs vienas, tai yra dėl vagystės padarytos iš nukentėjusiajam E. B. ir nukentėjusiajai L. K. priklausančių sandėliukų. Teismo posėdžiuose jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis pažymi, kad jis taip pat padėjo ikiteisminiam tyrimui, nes savo noru pasakė, kur yra iš nukentėjusiojo M. V. sandėliuko pavogti daiktai – 4 lengvojo lydinio ratlankiai „Chrysler“ su padangomis „Uniroyal“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes nuteistasis prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas.
10.4. Nuteistasis prašo sumažinti nukentėjusiajam A. P. priteistą 1294 eurų turtinę žalą, nes bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių pavogtų laidų ir striukių kainas. Be to, nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, kad buvo pavogta 14 striukių. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jie pavogė tik 3 ar 4 striukes, kurios kratų metu buvo surastos E. V. garaže ir kurios yra saugomos Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate. Be to, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nukentėjusysis A. P. pavogtus laidus buvo paėmęs iš remontuojamos parduotuvės, nes pats nukentėjusysis teisme nurodė, kad laidai buvo paimti po baro griovimo ir, kad tai buvo laidų laužas. Todėl civiliniame ieškinyje laidų laužas nepagrįstai įvertintas 300 eurų. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis A. P. nori pasipelnyti iš daiktų – striukių, kurių nebuvo ir iš laidų laužo.
11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. V. ir D. A. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
12. Nuteistųjų E. V. ir D. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir D. A. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (septynios nusikalstamos veikos) už tai, kad veikdami tiesiogine tyčia iš sandėliukų pavogė ar pasikėsino pavogti nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka dėl veikų padarytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kvalifikavimo, teigia, kad šios atskiros nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Abu nuteistieji taip pat prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, ginčija atsakomybę lengvinančių aplinkybių netaikymą, pavogtų daiktų kiekius bei civilinių ieškinių dydžius. Taip pat D. A. teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nusikalstamų veikų, padarytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
14. Nuteistieji nesutinka su padarytų nusikaltimų teisiniu vertinimu, tvirtina, kad inkriminuoti nusikaltimai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (padaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) turi būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
14.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, vagystė laikoma tęstine, jei, be kitų požymių, nustatoma, kad ji padaryta dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, tai yra turtas grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaroma tam pačiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2008, Nr. 2K-433/2012).
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, to neginčijo ir nuteistieji, kad nuteistieji E. V. ir D. A. 2017 m. kovo 9 d. apie 1.00 – 1.55 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį sandėliuką ir iš jo pagrobė R. D. priklausantį turą. Taip pat jie 2017 m. kovo 9 d. apie 2.05 – 3.50 val. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esančius sandėliukus ir iš jų pagrobė bei pasikėsino pagrobti R. M., J. K., S. B., D. K. priklausantį turtą. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad turtas iš sandėliukų buvo vagiamas veikiant tiesiogine tyčia, tai yra abu kartus į dviejų skirtingų namų rūsius buvo įsibrauta siekiant užvaldyti skirtinguose namų rūsiuose esantį nukentėjusiųjų turtą. Taigi šiuo atveju nusikaltimai buvo įvykdyti skirtingose vietose, taip pat iš esmės šios dvi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos skirtingu laiku, nors tarp jų ir buvo nedidelis laiko tarpas.
14.3. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuteistieji E. V. ir D. A. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą (dėl turto vagystės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) tęstinę nusikalstamą veiką. E. V. ir D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai.
15. Nuteistieji išdėstydami apeliacinių skundų argumentus teigia, kad jie po 2017 m. kovo 9 d. įvykdytų vagysčių iš karto buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir jie nurodytą dieną iš nukentėjusiųjų sandėliukų pavogė tik tuos daiktus, kurie apžiūros metu buvo surasti jų automobilyje. Daiktų, kuriuos nurodė nukentėjusieji, tačiau jų nebuvo surasta jų automobilyje, jie nevogė. Tai patvirtina slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys, nes darant šias nusikalstamas veikas jie buvo slapta sekami policijos pareigūnų.
15.1. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. V. ir D. A. pripažino kaltais dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistieji pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jie buvo įsibrovę į nukentėjusiųjų R. D., S. B., R. M., J. K. ir D. K. sandėliukus, tačiau teigė, kad pavogė ne visus nusikalstamų veikų aprašymuose nurodytus nukentėjusiųjų daiktus. Jie pavogė tik tuos nukentėjusiųjų daiktus, kurie po sulaikymo apžiūros metu buvo surasti jų automobilyje (t. 10, b.l. 180-185, 188-193).
15.2. Iš 2017 m. kovo 9 d. D. A. slapto sekimo pažymos matyti, kad 1.00 val. D. A. ir E. V. atėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtos laiptinės rūsį. 1.55 val. abu nešdamiesi prikrautą baltos spalvos polietileninį maišelį, išėjo iš minėto rūsio, sugrįžo į automobilį ir išvažiavo. 2.00 val atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Palikę automobilį nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės rūsį. Minėto namo rūsyje jie buvo nuo 2.05 val. iki 4.05 val. Iš minėto namo rūsio, jie per du kartus atnešė kažko prikrutus krepšius, taip pat nešėsi kažkokius daiktus rankose ir juos sudėję į automobilį, išvyko. Pavažiavus netoli nuo įvykio vietos, 4.05 val. D. A. ir E. V. buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 74-75). Iš automobilio „Renault Espace“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 9 d. apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus automobilį, jame buvo rasti įvairūs daiktai. Tarp automobilyje rastų daiktų buvo rastas nukentėjusiajam R. D. priklausantis akumuliatorius „Tudor“, kuris buvo grąžintas nukentėjusiajam (t. 6, b.l. 78). Taip pat rasti nukentėjusiajai J. K. priklausantys daiktai: 3 indeliai lydyto sviesto, 10 kg įvairios mėsos ir 10 vnt. kiaušinių, kurie buvo grąžinti nukentėjusiajai (t. 6, b.l. 77). Rasti ir nukentėjusiojo R. D. nurodyti daiktai: prekybinis skėtis ir sportinis krepšys bei nukentėjusiosios R. M. nurodyti daiktai: elektrinė masažinė kojų vonelė ,,Detoks“, trijų sekcijų įrankių dėžė su įvairiais įrankiais, sulčių spaudimo aparatas, 2 vienetai karštųjų patiekalų termosai, siuvimo mašina „Zinger“, 5 stiklainiai su namų gamybos marinuotais agurkais, 15 stiklainių su namine uogiene, automobilyje „Renault Espace“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo apžiūros metu nerasti (t. 1, b.l. 173-179, 183-196). Iš 2017 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolų, kurios atliktos praėjus neilgam laiko tarpui po tiriamų įvykių, matyti, kad šie nukentėjusiųjų nurodytai daiktai bendrose namų rūsių patalpose taip pat nebuvo rasti (t. 1, b.l. 140-147, 162-172). Slapto sekimo pažymoje ir tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai taip pat nenurodė, kad nuteistieji išsinešę iš rūsių daiktus, juos būtų palikę lauke ar kokiose kitose vietose. Priešingai pareigūnai nurodė, kad iš rūsių išsineštus daiktus nuteistieji susidėjo į automobilį (t. 1, b.l. 74-75, 77-78, 79).
15.3. Iš tiesų nukentėjusieji R. D. ir R. M. viso proceso metu tvirtino ir nurodė, kad iš jiems priklausančių sandėliukų buvo pavogti visi nusikalstamų veikų aprašymuose nurodyti daiktai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad visus šiuos nukentėjusiųjų daiktus pavogė būtent nuteistieji E. V. ir D. A.. Nukentėjusysis R. D. parodė, kad jam priklausančiame sandėliuke paskutinį kartą buvo 2017 m. kovo 7 d., apie 13.00 val. (t. 1, b.l. 152-153, t. 10, b.l. 128). Nukentėjusioji R. M. parodė, kad jai priklausančiame sandėliuke prieš tiriama įvykį buvo senokai. Jame lankydavosi retai (t. 10, b.l. 47).
15.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).
15.5. Kaip matyti iš nuteistųjų parodymų, jie neneigė, kad abu buvo įsibrovę į nukentėjusiųjų R. D. ir R. M. sandėliukus, tačiau įvertinus nukentėjusiųjų parodymus dėl laiko kada jie paskutinį kartą buvo jiems priklausančiuose sandėliukuose, taip pat įvertinus tai, kad šių tiriamų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistieji buvo slapta sekami policijos pareigūnų ir netrukus po nusikalstamų veikų padarymo jie buvo sulaikyti, negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusiesiems priklausančius nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus daiktus iš sandėliukų galėjo paimti ir kiti pašaliniai asmenys, kurie galėjo į juos įsibrauti iki tiriamų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtų galima pripažinti, E. V. ir D. A. pavogus visus R. D. ir R. M. priklausančius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. V. ir D. A. pavogė R. D. priklausančius prekybinį skėtį – 20 eurų vertės ir sportinį krepšį – 20 eurų vertės bei R. M. priklausančius elektrinę masažinę kojų vonelę ,,Detoks“ – 30 eurų vertės, trijų sekcijų įrankių dėžę su įvairiais įrankiais – 100 eurų vertės, sulčių spaudimo aparatą, metalo spalvos plastikiniu viršumi – 10 eurų vertės, du karštųjų patiekalų termosus – 50 eurų vertės, siuvimo mašiną „Zinger“ – 50 eurų vertės, 5 stiklainius su namų gamybos marinuotais agurkais – 10 eurų vertės, 15 stiklainių su namine uogiene – 10 eurų vertės. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje iš E. V. ir D. A. BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatytų nusikalstamų veikų aprašymo, pašalina nusikalstamų veikų aprašymuose pirmiau įvardintus nukentėjusiųjų daiktus.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos neteisingai nustatė ir šių E. V. ir D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų baigtumo momentus.
16.1. BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
16.2. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2005, Nr. 2K-741/2007).
16.3. Byloje nustatyta, kad E. V. ir D. A. 2017 m. kovo 9 d. apie 1.00 – 1.55 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovę į nukentėjusiajam R. D. priklausantį sandėliuką pagrobė jam priklausančius daiktus, taip pat 2017 m. kovo 9 d. apie 2.05 – 3.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, įsibrovę į R. M., J. K., S. B., D. K. priklausančius sandėliukus pagrobė bei pasikėsino pagrobti jiems priklausančius daiktus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistieji E. V. ir D. A. šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo slapta sekami. Iš slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šio procesinio veiksmo metu, pareigūnai stebėjo, kaip E. V. ir D. A. 1.00 val ir 2.05 val įėjo į Kovo 11-osios g. 84 ir (duomenys neskelbtini) esančių namų laiptinių rūsius bei, kaip 1.55 val ir 3.50 val., nešini daiktais iš minėtų namų rūsių išėjo. Sudėję iš rūsių atsineštus daiktus į automobilį, 4.05 val iš įvykio vietos išvažiavo, ir netrukus buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 1, b.l. 74-75). Automobilio apžiūros metu, buvo rasti ir paimti nukentėjusiesiems R. D. ir J. K. priklausantys daiktai (t. 1, b.l. 173-179, 183-196, t. 6, b.l. 77, 78). Tokias sulaikymo aplinkybes nurodė ir patys nuteistieji E. V. ir D. A..
16.4. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistieji E. V. ir D. A. nusikalstamų veikų darymo metu ne tik buvo sekami, bet ir netrukus po jų padarymo buvo sulaikyti su pagrobtais nukentėjusiųjų daiktais. Nuteistieji išėję iš minėtų namų rūsių, visada buvo stebimi policijos pareigūnų. Tai reiškia, kad nuteistieji nespėjo realiai užvaldyti pagrobtų daiktų, negalėjo jų valdyti bei jais disponuoti savo nuožiūra. Todėl įvertinus tai, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkai užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo E. V. ir D. A. veiksmai negali būti vertinami, kaip baigti nusikaltimai ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti vagystes. Skundžiamas nuosprendis pakeičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. BK bendrosios dalies normų.
16.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai yra nustačius, kad nuteistieji nusikaltimų nebaigė (dėl turto vagystės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, taip pat nustačius, kad nuteistieji pagrobė mažiau nukentėjusiųjų turto nei jiems buvo inkriminuota, nuteistųjų nusikalstamos veikos dėl turto vagystės iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aprašomos šitaip:
16.5.1. E. V. ir D. A. veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. kovo 9 d. apie 1.00 – 1.55 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į nukentėjusiajam R. D. priklausantį sandėliuką ir pasikėsino pagrobti akumuliatorių „Tudor“ 60 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
16.5.2. E. V. ir D. A. veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. kovo 9 d. apie 2.05 – 3.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, išlaužę, sandėliuko Nr. 13, priklausančio S. B., spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pavogti jame esančius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo;
16.5.2.1. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, įsibrovė į sandėliuką Nr. 14, priklausantį R. M. ir pasikėsino pavogti jame esančius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo;
16.5.2.2. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, išlaužę sandėliuko Nr. 15, priklausančio J. K., durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pagrobti 3 indelius su lydytu sviestu – 10 eurų vertės, 10 kg įvairios mėsos, supakuotos į 5 – 6 maišelius – 90 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų;
16.5.2.3. tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. ir D. A., tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, sugadinę sandėliuko Nr. 22, priklausančio D. K., durų spyną, įsibrovė į sandėliuką ir pasikėsino pavogti jame esančius vertingus daiktus, tačiau savo veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, nes sandėliuke vertingų daiktų nebuvo.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už pasikėsinimą baudžiama pagal tą pačią sankciją, kaip ir už baigtą nusikalstamą veiką. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija įvertinusi E. V. ir D. A. nusikalstamų ketinimų laipsnį, priežastis dėl kurių nusikalstamos veikos nebuvo baigtos, nuteistųjų asmenybes, apygardos teismo paskirtos E. V. ir D. A. atitinkamai šešių ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nemažinamos.
18. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog E. V. ir D. A. pavogė nukentėjusiajam R. D. priklausančius daiktus, tai yra prekybinį skėtį 20 eurų vertės ir sportinį krepšį 20 eurų vertės, R. D. civilinis ieškinys atmetamas.
Dėl nukentėjusiojo A. P. turto vagystės ir civilinio ieškinio
19. Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji taip pat ginčija iš nukentėjusiojo A. P. pagrobtų daiktų kiekį ir jų vertę, taip pat priteisto civilinio ieškinio dydį.
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. V. ir D. A. pripažino kaltais dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės iš A. P. sandėliuko) nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.
19.2. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. P. 2017 m. kovo 2 d. protokole – pareiškime nurodė, kad tarp 2017 m. kovo 1 d. 10.00 val. ir 2017 m. kovo 2 d. 6.30 val. buvo įsilaužta į jam priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir pavogti jam priklausantys daiktai. Apžiūrėjęs sandėliuką pamatė, kad nėra 15 vienetų darbinių striukų, plytelių pjaustymo staklių ir 4 žieminių padangų. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad tikslų pavogtų daiktų sąrašą pateiks vėliau kai apžiūrės savo sandėliuką (t. 4, b.l. 101-102). Apklausos metu, vykusios 2017 m. kovo 8 d. nukentėjusysis A. P. patikslino iš jo sandėliuko pagrobtų daiktų sąrašą, teigdamas, kad iš jo buvo pagrobtos plytelių pjaustymo staklės „Kaufman“ – 249 eurų vertės, du maišytuvai „Einkhel“ – po 70 eurų vertės, du suktukai „Einkhel“ – po 45 eurus vertės, instaliacinis elektros kabelis 400 m. – 300 eurų vertės, vamzdžio lituoklis – 45 eurų vertės, oro ventiliatorius – šildytuvas – 25 eurų vertės, šlifuoklis „Kinpof“ – 30 eurų vertės, kastuvas „Vagner“ – 14 eurų vertės, 14 statybinių striukių „Roberto“ – vienos striukės vertė 35 eurai, visų šių pavogtų daiktų vertė 1383 Eur (t. 4, b.l. 114). Papildomos apklausos, vykusios 2017 m. rugpjūčio 17 d. metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad iš jam priklausančio sandėlio buvo pagrobtas instaliacinis elektros kabelis, baltos spalvos, trijų laidų: 3×2,5 mm, 3×1,5 mm, 3×4 mm išmatavimų, dvi automobilio padangos – 90 eurų vertės, elektros ilgintuvas apie 50 metrų – 50 eurų vertės, karutis – 60 eurų vertės, du stiklo laikikliai – 40 eurų vertės. Nukentėjusysis nurodė, kad bendra visų pagrobtų daiktų vertė yra 1623 eurai (t. 4, b.l. 116-117). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teigė, kad iš jo buvo pagrobti visi ikiteisminio tyrimo metu nurodyti daiktai. Kai kurie daiktai, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžinti, todėl pareiškė mažesnį – 1249 eurų civilinį ieškinį. Nukentėjusysis patvirtino, kad iš jo buvo pagrobta apie 400 metrų instaliacinio laido. Laidai buvo tinkami naudojimui, jie buvo įvairaus diametro. Taip pat iš jo buvo pagrobta 14 darbinių striukių, jos buvo naujos ir brangios, tai buvo verslo partnerio dovana. Sandėliuke jis lankydavosi dažnai, nes jame buvo laikomi darbo įrankiai (t. 10, b.l. 50-52). Kaip matyti, nukentėjusiojo A. P. parodymai viso proceso metu dėl iš jo pagrobtų daiktų buvo išsamūs, nuoseklūs, nekintantys ir logiški. Byloje nenustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusysis iki tiriamo įvykio būtų buvę pažįstami, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis A. P. jokio tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistuosius E. V. ir D. A. neturėjo ir neturi. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais.
19.3. Nuteistasis E. V. apklausos, vykusios 2017 m. kovo 14 d. metu parodė, kad jis kartu su D. A., (duomenys neskelbtini) išlaužę sandėliuko duris iš jo pavogė 15 įvairių striukių ir įvairių statybinių įrankių (t. 3, b.l. 123-125). Vėlesnių apklausų metu nuteistasis E. V. parodė, kad įsibrovę į sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pavogė striukes, neprisimena kiek vienetų, bet jų buvo mažiau nei nurodyta įtarime, lituoklį, oro ventiliatorių, maišytuvą. Taip pat buvo mažiau instaliacinio kabelio. Daugiau jokių daiktų neėmė arba jis neprisimena (t. 4, b.l. 137-138, t. 6, b.l. 118-120, 125-126). Pirmosios instancijos teisme E. V. parodė, kad iš nukentėjusiojo A. P. sandėliuko nevogė dviejų suktukų, 400 metrų instaliacinio kabelio, 14 statybinių striukių ir kastuvo. Nuteistasis taip pat parodė, kad iš sandėlio paėmė apie 50 metrų laidų, tačiau tai buvo ne laidai, o jų laužas. Tai buvo įvairaus storio gabalai. Atsakydamas į klausimus nuteistasis teigė, kad paėmė gal 3 ar 4 striukes, tačiau jų buvo tikrai ne 14 (t. 10, b.l. 182).
19.4. Nuteistasis D. A. 2017 m. liepos 31 d. vykusios apklausos metu, kaltę dėl turto vagystės iš sandėliuko esančio (duomenys neskelbtini), pripažino iš dalies ir teigė, kad iš sandėliuko pavogė ne visus įtarime išvardintus daiktus. Sandėliuke buvo tik vienas maišytuvas ir vienas suktukas (t. 7, b.l. 89-91). 2017 m. spalio 3 d. vykusios apklausos metu nuteistasis D. A. parodė, kad iš nukentėjusiojo A. P. sandėliuko paėmė dalį įtarime išvardintų daiktų. Jame nebuvo tiek striukių ir elektros kabelio (t. 7, b.l. 97-98). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. A. parodė, kad A. P. sandėliuke nebuvo tiek laido, paėmė gal tik apie 50 metrų, bet laidai buvo gabalais, tai buvo laidų laužas. Iš sandėliuko paėmė pjaustymo stakles, vieną maišytuvą, oro ventiliatorių šildytuvą, neėmė suktukų, kastuvo, nežino ar buvo šlifuoklis. Paėmė gal 3 ar 4 striukes, bet ne daugiau (t. 10, b.l. 192).
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Iš aptartų nuteistųjų E. V. ir D. A. parodymų matyti, kad jie neneigė, jog buvo įsibrovę į nukentėjusiojo A. P. sandėliuką, tačiau apklausų metų skirtingai nurodė kokius daiktus jie pasisavino iš nukentėjusiojo sandėliuko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios apklausos metu nuteistasis E. V. pripažino, kad iš nukentėjusiojo sandėliuko pavogė 15 striukių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos apklausos metu abu nuteistieji nurodė vis skirtingus iš nukentėjusiojo A. P. pavoktus daiktus bei skirtingus jų kiekius. Be to, pats nuteistasis E. V. teigė, kad jis neprisimena kokius daiktus iš nukentėjusiojo sandėliuko paėmė jis, kokius D. A.. Atsižvelgiant į išdėstytus nuteistųjų E. V. ir D. A. parodymus daroma išvada, kad nuteistųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį.
19.6. Teisėjų kolegija įvertinusi nuoseklius nukentėjusiojo parodymus ir prieštaringus nuteistųjų parodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais dėl visų nusikalstamos veikos aprašyme nurodytų A. P. nurodytų daiktų vagystės.
20. Nuteistieji ginčydami nustatytą pagrobtų daiktų vertę, nurodo, kad teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais, nors jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių daiktų įsigijimą.
20.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis nepateikė pavogtų daiktų bei jų vertę patvirtinančių dokumentų, taip pat sugadinto turto vertę patvirtinančių dokumentų, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais dėl pavogtų daiktų, jų vertės ir patirtų nuostolių dėl sugadinto turto. Iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis apklausų metu vienodai nurodė pagrobtų daiktų vertę, sugadinto turto vertę, nors ir negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigą teikti įrodymus. Juo labiau nukentėjusieji neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų manant, kad jų ateityje prireiks pateikti teismui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl pavogtų daiktų vertės bei padarytų nuostolių sugadinant duris ir durų spyną abejonių nekyla, teisėjų kolegijos vertinimu jų dydžiai yra realūs ir atitinka protingumo kriterijus.
20.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. pareiškė 1294 eurų civilinį ieškinį. A. P. nurodė, kad iš jo buvo pavogta: 2 maišytuvai „Einkhel“ – 140 eurų vertės, 2 naujos padangos – 90 eurų vertės, rankinis karutis – 60 eurų vertės, ilgintuvas – 50 eurų vertės, 2 suktukai „Einkhel“ – 90 eurų vertės, 14 statybinių striukių – 420 eurų vertės, apie 350 metrų laidų – 270 eurų vertės, vamzdžio lituoklis – 45 eurų vertės, oro ventiliatorius šildytuvas – 25 eurų vertės, šlifuoklis – 30 eurų vertės, kastuvas – 14 eurų vertės. Bendra pavogtų daiktų vertė – 1234 eurai, taip pat durų ir spynos remontas kainavo 60 eurų. Prašė priteisti jam 1294 eurų turtinę žalą (t. 4, b. l. 121). Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkino A. P. pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų solidariai priteisė jam 1294 eurų turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. P. tokio dydžio civilinį ieškinį motyvavo tuo, kad kaltinamieji pagrobė kaltinime ir civiliniame ieškinyje nurodytus nukentėjusiojo daiktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame ieškinyje A. P. buvo nurodęs daiktus, kurių vagystė nuteistiesiems E. V. ir D. A. net nebuvo inkriminuota. E. V. ir D. A. nebuvo kaltinti, taip pat nebuvo nuteisti pavogę A. P. priklausančias 2 naujas padangas – 90 eurų vertės, rankinį karutį – 60 eurų vertės, ilgintuvą – 50 eurų vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sumažinama A. P. prašoma priteisti civilinio ieškinio suma, nepriteisiant žalos atlyginimo už tuos civiliniame ieškinyje nurodytus daiktus, už kurių vagystę E. V. ir D. A. nebuvo pripažinti kaltais. Taigi, A. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš E. V. ir D. A. A. P. solidariai priteisiama 1094 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Skundžiamas nuosprendis pakeičiamas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (civilinio ieškinio).
Dėl D. A. nuteisimo dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini)
21. Apeliaciniame skunde D. A. teigia, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio į dalį dėl nusikaltimo padaryto (duomenys neskelbtini), nes jis nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
21.1. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. A. pripažintas kaltu taip pat ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš E. B. sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
21.2. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. A. 2017 m. spalio 3 d. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (12 nusikalstamų veikų) numatytas nusikalstamas veikas (t. 7, b.l. 95-96). 2017 m. spalio 31 d. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (12 nusikalstamų veikų) padarymo (t. 9, b.l. 99-118). Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota baudžiamoji byla, kurioje D. A. kaltinamas padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. 9, b.l. 158-159). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad D. A. kartu su E. V. padarė taip pat BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tai yra kad jis veikdamas tyčia iš E. B. sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pavogė nukentėjusiajam priklausiusius daiktus ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas dėl E. B. turto vagystės jam inkriminuotas nebuvo. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. A. pripažino kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dėl E. B. turto vagystės, padarymo, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kitas asmuo, tai yra E. V.. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. A. pripažinimo kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką dėl E. B. turto vagystės, panaikinama ir D. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl E. B. turto vagystės išteisinamas, jam nepadarius šios BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos nuosprendžiu panaikinama nuosprendžio dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš E. B. sandėliuko ir jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, panaikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš E. B. sandėliuko paskirta bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis. Už kitas veikas dėl kurių padarymo skundžiamu nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu, jam paskirtos nepakeistos bausmės bei dvi bausmės, paskirtos pakeitus veikų kvalifikavimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinamos iš naujo. Kadangi keičiamas dviejų veikų kvalifikavimas, iš naujo subendrinamos bausmės ir nuteistajam E. V..
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymo
23. Nuteistieji E. V. ir D. A. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jie tik nesutiko su nukentėjusiųjų prašomais priteisti civiliniais ieškiniais. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jie gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
23.1. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).
23.2. E. V. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, pripažįsta, kad apvogė įtarimuose nurodytus sandėliukus, tačiau teigė, kad pavogė ne visus įtarimuose išvardintus nukentėjusiųjų daiktus. D. A. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu parodė, kad įsibrovė ne į visus įtarimuose nurodytus nukentėjusiųjų sandėliukus, taip pat parodė, kad pavogė ne visus įtarimuose išvardintus nukentėjusiųjų daiktus. Pirmosios instancijos teisme E. V. ir D. A. pripažino, kad įsibrovė į kaltinimuose nurodytų nukentėjusiųjų sandėliukus (išskyrus dėl įsibrovimo į D. B. sandėliuką ir I. S. automobilį), tačiau teigė, kad pavogė ne visus nukentėjusiųjų nurodytus daiktus (t. 10, b.l. 180-185, 188-193).
23.3. Iš nuteistųjų parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad E. V. ir D. A. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltę pripažino tik iš dalies. Analizuojant nuteistųjų duotus parodymus matyti, kad abu nuteistieji, nors kartu darė nusikalstamas veikas, apklausų metu nurodė skirtingus iš nukentėjusiųjų sandėliukų pagrobtus daiktus, taip pat atskirų apklausų metu, skirtingai ir prieštaringai nurodė kokius daiktus jie pavogė, o kokių nevogė. Be to, nuteistasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kai kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nors E. V. teigė, kad nusikalstamas veikas darė kartu su D. A.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų parodymai, juos vertinant viso proceso metu, nebuvo nuoseklūs ir išsamūs. Įvertinus nuteistųjų parodymų kaitaliojimą, nepripažinus tam tikrų daiktų vagysčių iš nukentėjusiųjų sandėliukų, nors tai neginčijamai įrodyta byloje ištirtais įrodymais, nėra pagrindo pripažinti nei, kad nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas veikas nei, kad nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. Vien formalus nuteistųjų atsiprašymas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijai neleidžia to vertinti kaip savo kaltės suvokimo ir noro taisytis, todėl teismas pagrįstai nepripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
24. Nuteistieji E. V. ir D. A. apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad tam tikri pavogti daiktai buvo grąžinti jų savininkams, taip buvo pašalinta nukentėjusiesiems padaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
24.1. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.).
24.2. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo grąžinti 4 lengvojo lydinio ratlankiai su padangomis automobilio „Chrysler“ (t. 6, b.l. 105-112). J. K. grąžinti: 6 maišeliai su mėsa, 3 pakuotės lenkiško sviesto po 500 gr, 10 vienetų kiaušinių (t. 6, b.l. 77). R. D. grąžintas akumuliatorius „Tudor“ TA640 64AH (t. 6, b.l. 78). A. P. grąžinti: plytelių pjaustymo staklės „Top line 630“ Kaufman, 2 vienetai stiklo laikiklių, elektros kabelis ilgintuvas „Orro“ 25 m. ilgio, elektros instaliacinis kabelis (t. 6, b.l. 79). A. P. grąžinti 4 VW lengvojo lydinio ratlankiai su padangomis 195/65 R15 (t. 6, b.l. 80). R. D. grąžinti oro drėkintuvas „Boneco“ 7138 serijos Nr. 60600089 ir oro sausintuvas „Boneco“ (t. 6, b.l. 73). E. B. grąžintas dviratis Giant Talon Nr. Gb3m2333 (t. 6, b.l. 72). N. D. grąžinti BMW automobilinio dviračių laikikliai, Kinpow TC180C plytelių pjovimo staklės, dulkių siurblys Niltisk Multi 20 Inox (t. 6, b.l. 75). M. J. grąžintas dviratis Giant C3380863, juodos spalvos dviračių laikikliai „Aguri“, geležiniai metalo spalvos su plastikinėmis detalėmis dviračių laikikliai „Thule“ (t. 6, b.l. 76). M. V. grąžinti 4 lengvojo lydinio ratlankiai „Chrysler“ R17 su padangomis „Uniroyal“ 225/65/ R17 (t. 6, b.l. 81). Nukentėjusiajai L. S. grąžintos slidės „Head“ su lazdomis ir dėklu (t. 6, b.l. 74). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai L. K. grąžinti 4 R18 skersmens ratlankiai su padangomis (t. 10, b.l. 172).
24.3. Pirmosios instancijos teismas iš E. V. L. K. priteisė 440 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš E. V. ir D. A. solidariai A. P. priteisė 1294 eurų, R. D. 40 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
24.4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iš esmės visi nukentėjusiesiems priklausantys daiktai buvo surasti įvykio vietų apžiūrų ir kratų metu. Po to jie buvo grąžinti nukentėjusiesiems. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nuteistieji būtų pašalinę nukentėjusiesiems sukeltus finansinius nuostolius. Akivaizdu, kad nuteistieji visiškai nesistengė to padaryti, nes neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių. Taigi, nuteistieji savo iniciatyva nei atlygino padarytos žalos, nei grąžino nukentėjusiesiems pavogtus daiktus, todėl nėra pagrindo pripažinti E. V. ir D. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Dėl E. V. ir D. A. paskirtų bausmių ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo E. V.
25. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis, jas vertina kaip per griežtas, prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir paskirti jam švelnesnes bausmes. Nuteistasis D. A. taip pat nesutiko su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistiesiems parenkant bausmės rūšį bei nustatant jų dydžius būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
25.1. Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą E. V. paskyrė atitinkamai šešių, septynių, aštuonių ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
25.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. V. anksčiau teistas penkis kartus (t. 7, b.l. 45-71), baustas administracine tvarka (t. 7, b.l. 72-78). Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. A. anksčiau teistas penkis kartus (t. 8, b.l. 133-145), baustas administracine tvarka (t. 8, b.l. 155-162). Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistieji E. V. ir D. A. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, D. A. vėl nuteisiamas už šešias, o E. V. – už septynias nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. V. ir D. A. už atskirus nusikaltimus paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, bei tinkamai nustatė jų dydžius, kurie yra artimi BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytai minimaliai bausmei. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. skirtina tokio paties dydžio galutinė subendrinta bausmė, kokią buvo paskyręs ir pirmosios instancijos teismas, o D. A., atsižvelgiant į tai, kad dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo jis išteisinamas, skirtina proporcingai, t. y. trimis mėnesiais mažesnė laisvės atėmimo bausmė.
25.3. Šiuo atveju sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą E. V. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo E. V. padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelnesnę bausmės rūšį.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo
26. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jų atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Tokie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.
26.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji E. V. ir D. A. nepagrįstai teigia, jog teismas jiems paskirtas bausmes vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, turėjo sumažinti 1/3. Aptariamoje baudžiamojo straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2014, Nr. 2K-87-677/2015). Nagrinėjamu atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant paskirtos bausmės nuteistiesiems galėtų būti sumažintos 1/3. Visų pirma, ši baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Byla išnagrinėta priimant skundžiamą nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles.
Dėl civilinių ieškinių
27. Apeliacinio skundo argumentuose nuteistasis E. V. argumentuotai neišdėstė savo reikalavimų dėl civilinių ieškinių išsprendimo, tačiau prašė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.
27.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. K. pareiškė patikslintą 440 eurų civilinį ieškinį (t. 10, b.l. 173).
27.2. E. V. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis buvo įsibrovęs į L. K. priklausantį sandėliuką ir iš jo pavogė jai priklausančius daiktus (išskyrus laistymo žarną). Nuteistasis tik ginčijo iš nukentėjusiosios pavogtų daiktų vertę (t. 10, b.l. 183). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, E. V. nepripažino kaltu dėl L. K. turto vagystės. Šis klausimas pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas E. V. nepripažinęs kaltu dėl L. K. turto vagystės, visiškai patenkino jos civilinį ieškinį ir iš E. V. L. K. priteisė 440 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
27.3. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.
27.4. Esant situacijai, kai asmuo baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nors ir buvo pagrindas tai padaryti, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį ir iš asmens jai priteisti patirtą turtinę žalą. Nesant prokuroro ir nukentėjusiosios skundo, apeliacinės instancijos teismas nepasunkindamas nuteistojo E. V. padėties, negali ištaisyti šios pirmosios instancijos teismo klaidos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (civilinio ieškinio) pakeičiamas, L. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu ir jai išaiškinama, kad ji civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo gali pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Dėl daiktinių įrodymų
28. Apeliaciniuose skundu nuteistieji prašė tinkamai išspręsti ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų grąžinimo klausimą.
28.1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras D. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tiek E. V., tiek D. A. nurodytiems asmenims buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu iš E. V. ir D. A. paimti daiktai. Apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nuteistieji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jų paimti daiktai buvo grąžinti ir jie nebeteikia prašymo tinkamai išspręsti klausimą dėl daiktinių įrodymų gražinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl šio apeliacinių skundų argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl D. A. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš E. B. sandėliuko) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš E. B. sandėliuko) išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį pakeisti:
D. A. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (dėl vagystės iš R. D. sandėliuko) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. A. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (dėl vagystės iš S. B., R. M., J. K., D. K. sandėliukų) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį dėl D. A. už vagystę iš E. B. sandėliuko pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrinimo su kitomis bausmėmis ir bausmes subendrinti iš naujo:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. V., G. K., L. S., V. J. G., V. Z., R. K., M. J., N. D., A. P., R. D., A. P. sandėliukų) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir D. A. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
E. V. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (dėl vagystės iš R. D. sandėliuko) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (dėl vagystės iš S. B., R. M., J. K., D. K. sandėliukų) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš M. V., G. K., L. S., V. J. G., V. Z., R. K., M. J., N. D., A. P., R. D., A. P., E. B. sandėliukų) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes bei pridėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu E. V. paskirtą ir neatliktą 16 MGL (602,56 eurų) baudą ir E. V. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 16 MGL (602,56 eurų) baudą. Laivės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iš E. V. ir D. A. A. P. solidariai priteisti 1094 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.
R. D. civilinį ieškinį atmesti.
L. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir jai išaiškinti, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ji gali pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Likusią Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.