- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-884-775/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00562-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. N. (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – atsakovas) 6 315 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio mėnesį ji užsakė kapavietės sutvarkymo paslaugas kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias atliko atsakovas. Apie atsakovo teikiamas paslaugas ieškovė sužinojo iš kapinėse buvusio informacinio stendo, kuriame buvo skelbiama informacija apie paminklų gamybą iš Karelijos, Suomijos granito. Šalys 2021 m. spalio 21 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį (toliau – sutartis), kurią pieštuku užpildė atsakovas. Kapavietės sutvarkymo darbai buvo atlikti 2021 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Buvo tvarkyti kapavietės pamatai, paklijuota akmeninė tvorelė, kapavietė buvo apdengta trimis akmens plokštėmis – viena tamsia per vidurį ir dviem šviesiomis iš šonų. Už paslaugą ieškovė atsakovui sumokėjo 2 500 Eur. Sutarties sudarymo dieną ieškovė sumokėjo 1 000 Eur avansą, likusius 1 500 Eur atsakovui sumokėjo grynais pinigais, jokių kvitų, sąskaitų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą, ieškovė iš atsakovo negavo. Kai buvo uždengta kapavietė, ji vizualiai atrodė normaliai. Ieškovė 2022 metų pavasarį ir vasarą kapuose nesilankė, todėl plokščių būklės tuo laikotarpiu nematė. 2022 metų rudenį, atvykusi prie kapavietės pastebėjo, kad ją dengiančios plokštės vietomis surūdijusios, ant jų matomos didesnės ir mažesnės rūdžių dėmės, ant plokščių laikosi vanduo. Ieškovei tapo akivaizdu, kad kapavietės tvarkymui panaudotos medžiagos buvo nekokybiškos ir neatitiko skelbime nurodytos informacijos. Ant plokščių laikėsi lietaus vanduo, kadangi nuolydis padarytas ne į kapavietė šonus, o link vidurio. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad plokštės uždėtos ant pamato neatsižvelgiant į tai, kad paliktas ne vienodas atstumas nuo pamato kraštų. Ieškovė sužinojo, kad kapavietės dengiamos ne tik granito plokštėmis, tačiau ir pigiomis plokštėmis iš Kinijos, kuriose yra daug metalo priemaišų. Tokiose plokštėse esančios metalo priemaišos, gavusios vandens, pradeda rūdyti, todėl atsiranda rūdžių dėmės. Ieškovei tapo akivaizdu, kad atsakovo informacija dėl granito naudojimo buvo klaidinanti, o jos prižiūrima kapavietė buvo padengta pigia plokšte su metalo priemaišomis. 2023 m. rugsėjo 4 d. policijos pareigūnai informavo ieškovę, kad jos prižiūrimoje kapavietėje nuvirtęs paminklas, kuris sudaužė plokštes. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes paminklo griuvimas įvyko ne dėl vandalizmo, o dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Ieškovės vertinimu, atsakovas nupjovė paminklo padą ir metalinius strypus, kuriais paminklas buvo pritvirtintas. Siekdama nustatyti padarytą žalą, ieškovė kreipėsi į ilgalaikės patirties kapaviečių tvarkyme turinčią P. V. paminklų gamybos įmonę, kuri apžiūrėjusi kapavietę 2023 m. rugsėjo 10 d. surašė kapavietės įvertinimo aktą Nr. 2023/09/10. Akte padaryta išvada, kad nekokybiškai atlikti ankstesni kapavietės tvarkymo darbai bei blogai pritvirtintas paminklas buvo atlikti tuo pačiu metu. Įvertinus visą kapavietės būklę, padaryta išvada, kad jos tvarkymo darbai atlikti nekokybiškai, naudotos nekokybiškos medžiagos. Pagal 2023 m. rugsėjo 15 d. minėtos įmonės komercinį pasiūlymą, kapavietės sutvarkymo darbų kaina – 6 315 Eur, kuri atitinka realias rinkos kainas ir kuria ieškovė prašo vadovautis. Ieškovės vertinimu, tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atsakovas turėjo pareigą tinkamai ieškovę informuoti apie atliekamus darbus, tačiau šio pareigos nevykdė, todėl ieškovė teikia reikalavimą priteisti visas kapavietės sutvarkymo išlaidas iš atsakovo.
3. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pagamino granito plokštes ir jas sumontavo ant kapo. Ieškovė kapavietę prašė uždengti plokštėmis, jis įspėjo ieškovę, kad kapo borteliai yra netvarkingi, todėl bus negražu uždėjus plokštes, tačiau ieškovė daugiau pinigų neturėjo ir bortelius lyginti atsisakė. Jokių kitų kapo tvarkymo darbų atsakovas neatliko, nes to nepageidavo pati ieškovė. Jokie kiti darbai nebuvo nurodyti nei sutartyje, nei jos priede. Granito plokščių spalvą ir plokštes ieškovė pati išsirinko, remiantis kainos ir išvaizdos kriterijais. Granito plokštes jis įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arsenalas“. Sutartis buvo rašoma dviem egzemplioriais, ieškovei esant šalia ir dalyvaujant viso proceso metu. Jokių metalinių strypų, laikančių paminklą su padu, atsakovas nepjovė, todėl negalėjo padaryti ir žalos. Ieškovė už plokščių pagaminimą ir uždengimą iš viso sumokėjo 2 200 Eur, kadangi dalį kainos nusiderėjo. Avansu jam buvo sumokėta 1 000 Eur, o likusieji pinigai buvo sumokėti po plokščių uždėjimo, kai ieškovė pati kapavietę apžiūrėjo ir jo atliktas darbas ją tenkino. Jokių kvitų ir garantijų ji nereikalavo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364 straipsniu, atsakovo atliktiems darbams taikoma 2 metų garantija. Atsakovas pažymėjo, kad vidurinę plokštę reikėjo pakišti po paminklu, jis 3–5 centimetrus nupjovė paminklo priekio į paminklo gylį. Paminklas stovėjo tvirtai ir dėl jo atlikto nupjovimo tikrai negalėjo nukristi, be to, paminklo priekis rėmėsi į plokštę, todėl paminklas tikrai negalėjo kristi į priekį ant plokštės. Jei paminklas būtų virtęs, jis būtų virtęs atgal, todėl atsakovas mano, kad ieškovė pati paminklą užstūmė ant kapo. Jis pačių plokščių nemontavo, tik jas uždėjo ant bortelių, jokių statybos darbų neatliko. Šiuo metu jokių dėmių ant plokščių nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 849,71 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovui 373,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 267,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 21 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – sutartis) dėl kapavietės tvarkymo darbų. Pagal sutarties 1.1. punktą sutarties vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo teikti užsakovui (ieškovei) paslaugas, nurodytas priede Nr. 1, o užsakovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti. Darbų kaina – 2 500 Eur, sumokėtas avansas 1 000 Eur. Darbai buvo atlikti, ieškovė juos priėmė, už darbus visiškai atsiskaitė. Po darbų priėmimo, 2022 m. rudenį ieškovė, atvykusi į kapus, pastebėjo, kad kapavietę dengiančios plokštės vietomis surūdijusios, ant jų matomos didesnės ir mažesnės rūdžių dėmės, ant plokščių laikosi vanduo. Ji kreipėsi į atsakovą dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, tačiau atsakovas į skambučius nereagavo. Iš teismui pateiktų SMS žinučių matyti, kad ieškovė 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą prašydama atvažiuoti į kapus dėl plokščių apžiūrėjimo bei čekio 2 500 Eur sumai gavimo.
6. Atsakovas ginčijo aplinkybę, kad buvo atlikti rangos darbai. Siekiant įvertinti plokščių kokybę, atliktus montavimo darbus, paminklo nuvirtimo priežastis ir defektų šalinimo sąmatą, byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertas pateikė išvadas, kad kapavietės apdengimas plokštėmis priskirtinas apdailos statybos darbų sričiai. Vadovaudamasis nurodytu ir teismų praktika, teismas nurodė, kad sudarant sutartį, kai materialus darbų rezultatas (kaip pvz. pamatų išlyginimas, plokščių pagaminimas kapavietės uždengimui, plokščių sumontavimas kapavietėje) sutarties sudarymo metu dar nėra sukurtas, tokie darbai laikomi statybine ranga, todėl atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
7. Šalių sudarytą sutartį pagal savo esmę bei aukščiau nurodytus argumentus vertino kaip vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 straipsnis) ir šalių ginčą, kilusį dėl šios sutarties vykdymo, sprendė vadovaudamasis rangos ir vartojimo sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.672 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nustatė, kad atsakovas yra individualia veikla besiverčiantis asmuo, paminklų gamyba ir kapaviečių tvarkymu užsiima jau trisdešimt metų. Ieškovė yra vartotoja, kapavietės sutvarkymo darbus užsakė atlikti tenkindama asmeninius poreikius.
9. Šalys susitarė, kad darbai bus atlikti pagal sutarties priede Nr. 1 užsakytas paslaugas. Iš priedo Nr. 1 teismas nustatė, kad ties langeliu ant paminklo parašyta „(duomenys neskelbtini)“, ties langeliu akmens spalva – „dvi pilkas, viena juoda“. Ties langeliais pamatas, bortukai/tvorelė, seno kapo išardymas – sutvarkymas pažymėti iksai (×). Nors ieškovė teigė, kad ji užsakė bortelių tvorelės permontavimą, byloje be ieškovės teiginių, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Sutartį ieškovė pasirašė pati, jokių sutarties pakeitimų, prierašų nėra. Šalys sutarties neginčijo, todėl teismas sutartį laikė galiojančia.
Atsiliepimas
10. Atsakovas teigė, kad bortelių nuardymo, permontavimo darbai nebuvo užsakyti, ir nors atsakovas išaiškino ieškovei, kad kapavietės pamatai yra blogi, seni, išlenkti, borteliai nelygūs, tai ir kapavietės šonai bus nelygūs. Bortelių išvežimas ir jų išlyginimas kainuos dar papildomai 500– 600 Eur. Ieškovė papildomų darbų neužsakė, nes neturėjo tam lėšų. Atsakovo teigimu, jis darbus atliko taip kaip užsakė ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovė pateikė 2023 m. vasario 22 d. P. V. komercinį pasiūlymą dėl kapavietės tvarkymo, kuriame nurodyta, kad plokščių kapo dengimui vertė yra 2 750 Eur; montavimo darbai – 300 Eur; pamatų tvarkymo, sutvirtinimo darbai – 300 Eur; akmeninės tvorelės taisymas – 250 Eur. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A., kuris dirba akmens apdirbėju, nurodė, kad ieškovės kapavietės sutvarkymas panašiai galėtų būti įvertintas apie 3 000 Eur, bortelių nuardymas, užengimas, šlifavimas – 400–600 Eur. Darbų kaina sutartyje – 2 500 Eur. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad šalys susitarė dėl 2 200 Eur plokščių kainos, todėl teismas sprendė, kad likę 300 Eur buvo skirti montavimo darbams atlikti. Iš nurodyto P. V. komercinio pasiūlymo, liudytojo parodymų teismas padarė išvadą, kad bortelių, akmeninės tvorelės permontavimas kainuoja 500–600 Eur, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė tų darbų neužsakė, kadangi vien plokščių kaina sudarė 2 200 Eur.
12. Teismas sprendė, kad šalys susitarė tik dėl kapo uždengimo plokštėmis, kurios bus trys, iš šonų – pilkos spalvos, per vidurį – juoda. Atsisakydama papildomų darbų, t. y. senų pamatų sutvarkymo, bortelių permontavimo ieškovė pati prisiėmė riziką, kadangi atsakovas ieškovei išaiškino, jog vien plokščių uždengimas ant seno pamato gali atrodyti neestetiškai.
13. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas pažeidė vartotojo teisę į informaciją. Teismas vadovavosi CK 6.674 straipsnio 1–2 dalimis ir 6.228⁶ straipsnyje įtvirtintais bendraisiais vartotojų teisės į informaciją reikalavimais. Teismas nustatė, kad prieš atliekant darbus atsakovas ieškovei aiškiai nurodė, jog borteliai yra seni, pamatai sukrypę, todėl sudėjus plokštes bus negražu ir kapavietės šonai bus nelygūs. Pati ieškovė pasirinko nepermontuoti senų bortelių, plokštes prašė uždėti ant jau esamo seno pamato bei bortelių, rinkosi plokščių spalvas, derino kainą, parametrus, kurie nurodyti sutartyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino ieškovės kaip vartotojos informavimo pareigą.
14. Dėl plokščių kokybės teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra pažymėta iš kokios medžiagos bus plokštės. Ieškovė nurodė, kad ji tikėjosi, jog plokštė bus iš Karelijos ar Suomijos akmens ir būtent tokios medžiagos buvo nurodytos atsakovo skelbime. Teismas iš fotonuotraukų nustatė, kad jose matyti autobusiukas su užrašu „paminklų gamyba“, ant tvoros kabo skelbimas „paminklai, Karelijos, Suomijos granitas“. Todėl sutiko su atsakovu, kad nei viename iš šių skelbimų nėra nurodyta, kad kapinių dengimo plokštės yra iš Karelijos, Suomijos granito, kadangi skelbimuose nurodyta tik paminklų gamyba.
15. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad plokščių medžiaga nebuvo aptarinėjama, ieškovė atsakovui nurodė tik kitą kapą, kaip pavyzdį, kokio ji norėtų ir kaip turėtų vizualiai atrodyti jos prižiūrima kapavietė, t. y. kokios konkrečiai spalvos turėtų būti plokštės. Atsakovas teigė, kad kapavietėje buvo sumontuota indiška plokštė. Ekspertas nurodė, kad nustatyti, kokios klasės plokštės ar akmuo buvo naudotas kapavietės uždengimui, be brangiai kainuojančių laboratorinių tyrimų, kurie nebuvo numatyti teismo ekspertizėje, negalima. Be to, nei sutartyje, nei jos priede nebuvo nurodyta iš kokio gamtinio akmens bus pagamintos plokštės kapavietės uždengimui. Todėl be plokščių atitikties dokumentų ir laboratorinių tyrimų, ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą „ar sumontuotos plokštės skirtos naudojimui lauko sąlygomis“.
16. Teismo vertinimu, šalys šiuo atveju nesusitarė iš kokios konkrečiai medžiagos bus pagamintos plokštės, todėl ieškovė neteko teisės reikšti pretenzijų dėl kapavietės uždegimo plokščių medžiagos ar gamtinio akmens. Nors atsakovas teismui nepateikė nei plokščių įsigijimo dokumentų, nei techninių jų charakteristikų, šalys sudarė rašytinę sutartį dėl atliekamų darbų, todėl ieškovė turėjo visas galimybes sutartyje aptarti medžiagą, iš kurios bus gaminamos plokštės, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl plokštė buvo parinkta paties atsakovo pagal šalių sutartą kainą bei ieškovės nurodytas spalvas.
Šalies argumentai
17. Ieškovė teigė, kad plokštės yra nekokybiškos, nes ant dviejų šoninių pilkų plokščių išryškėjo rudos dėmės. Atsakovas teigė, kad ieškovė plokštes apipylė vašku, dėl ko ir atsirado dėmės, kurios, veikiant gamtos poveikiui, išnyks. Ekspertas nurodė, kad rudų dėmių atsiradimo ant pilkų kapavietės plokščių galima priežastis – akmens užterštumas geležies disulfidu FeS2 (piritu), kuriam reaguojat su aplinka, atsiranda rudos dėmės. Paprastos rūdys yra geležies oksidas, kuris granite ištirpdomas sieros rūgštimi. Rudų dėmių pašalinimo kainą sudaro 189,98 Eur su PVM. Abi šalys teismui teikė foto nuotraukas, kurių vienose matosi rudos dėmės, kitose šių dėmių nesimato. Atsakovo pateiktame UAB „Akmens namas“ kapo apžiūros rašte nurodyta, kad 2023 m. gegužės 27 d. apžiūrėjus kapavietę, granito plokštė nebuvo išmesta rūdimis. Liudytojas A. A. (akmens apdirbėjas) teigė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. nuvykęs apžiūrėti kapavietę, rudų dėmių nematė. Plokštės visada yra veikiamos gamtos, vienos yra jautresnės, tačiau yra specialios priemonės, kaina apie 50 Eur, kuriomis tokias dėmes galima panaikinti. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendė, kad ant plokščių atsiradusias dėmes galima pašalinti spec. priemonėmis ir šių defektų, priešingai nei pageidauja ieškovė, nebūtina šalinti dengiant naujas plokštes.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas vadovavosi eksperto išvadomis, kad kapavietės plokščių montavimo darbai atlikti netinkamai. Tai, kad plokščių šonai gali būti nelygūs, neneigė ir pats atsakovas, tačiau teigė, kad taip yra dėl to, jog ieškovė neužsakė bortelių permontavimo darbų, o seni pamatai buvo labai prastos būklės. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, ir nors byloje nustatyta, kad ieškovė bortelių permontavimo ir senų pamatų perliejimo darbų neužsakė, tačiau net ieškovei šių darbų ir neužsakius, atsakovas plokščių uždengimo darbus turėjo atlikti kokybiškai. Eksperto išvados atsakovas nepaneigė, papildomos ekspertizės skirti neprašė.
19. Iš P. V. 2023 m. vasario 22 d. aiškinamojo rašto prie komercinio pasiūlymo teismas nustatė, kad akmeninės tvorelės, paminklo padas sumontuoti nesilaikant jokios estetikos, vietomis matomos didelės atskirų plokštumų horizontalumo paklaidos. Liudytojas M. S., kuris dirba P. V. įmonėje, nurodė, kad jis pats apžiūrėjęs kapavietę gali teigti, jog darbas atliktas nekokybiškai, neišlyginti kapo borteliai, dėl ko plokštės sumontuotos nelygiai, subėga vanduo, nėra atramos taškų. Be to, nei vienas meistras nesiimtų vien tik plokščių uždengimo ant seno nelygaus pamato. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ieškovės užsakymą, turėjo įvertinti būsimus darbus ir užtikrinti jų kokybę.
20. Kadangi eksperto išvadoje nurodyti atsakovo plokščių montavimo darbų trūkumai iš esmės atitinka šalių, liudytojų paaiškinimus bei pateiktas fotonuotraukas, teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei nekokybiškai atliktų darbų kainą.
Šalies argumentai
21. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų 2023 metais kapavietėje nugriuvo paminklas ir sudaužė vidurinę juodą plokštę.
Žemesnės instancijos teismas
22. Vertindamas žalą, teismas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos pažymos nustatė, kad kapavietėje statiniai įrengti 1996 m. rugpjūčio mėn., darbus vykdė UAB „Paminklų dirbtuvės“. Paminklas statytas 1996–1997 metais, šia aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė.
23. Ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu laikotarpiu buvo montuotas ar permontuotas paminklas. Ekspertizės akto 8.1.1 punkte nurodyta, kad paslaugų teikimo sutartyje ir jos priede Nr. 1 į paslaugos kainą įskaičiuotas ir užrašo ant paminklo padarymas. Eksperto teigimu, nustačius faktą, kad paminklas užrašo padarymui buvo išmontuotas ir išvežtas, viena iš griūties priežasčių galėtų būti mechaninis ar vėjo apkrovos poveikis, esant netinkamai atliktiems paminklo pakartotinio montavimo darbams. Teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kad užrašas ant paminklo jau buvo ir naujai jokie užrašai ant paminklo nebuvo daromi. Atsakovas patvirtino, kad paminklas nebuvo nuimtas.
24. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė defekto buvimo faktą, ekspertas šio defekto nenustatė ir ekspertizės akte šis defektas neužfiksuotas. Ieškovė neįrodinėjo žalos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, jos pateiktas P. V. paminklų gamybos įmonės įvertinimo aktas 2023/09/10 defektų taip pat nepatvirtina, kadangi P. V. nėra nei ekspertas, nei specialistas, galintis konstatuoti defektus. Be to, jis teikė ieškovei komercinį pasiūlymą, todėl galimai yra suinteresuotas nurodyti kuo daugiau atsakovo atliktų darbų trūkumų.
25. Atsakovas neneigė, kad jis pjovė paminklą, tačiau patvirtino, kad buvo įpjauta labai nedidelė paminklo dalis, siekiant po paminklu pakišti vidurinę juodą plokštę. Liudytojas A. A. nurodė, kad paminklas jį pjaunant mechaniškai negalėjo būti pažeistas bei patvirtino aplinkybę, kad šiuo atveju paminklas buvo įpjautas tik tam, kad po juo gražiai palįstų plokštė. Pažymėjo, jog pjaunant paminklą nėra tokios vibracijos, kad jis nuvirstų, be to, šiuo atveju paminklas galėjo virsti tik atgal, bet ne į priekį ir pats nugriūti negalėjo. Įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog paminklas nugriuvo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, teismas sprendė, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei naujos plokštės kainos, paminklo restauravimo, paminklo pamato gamybos kaštų.
26. Ekspertas pateikė išvadą (9 punktas), kad visų netinkamai panaudotų medžiagų pakeitimo tinkamomis ir netinkamai atliktų darbų ištaisymo kaina sudaro1 212,32 Eur. Ieškovės atstovė teigė, kad eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos neatitinka realių rinkos kainų, kurios nurodytos P. V. paminklų gamybos įmonės 2023 m. vasario 22 d. komerciniame pasiūlyme ir kuriomis teismo prašė vadovautis.
27. Teismas sprendė, kad ieškovės vertinimas, jog atliktų darbų defektų ištaisymas turėtų kainuoti žymiai brangiau nei 1 212,32 Eur, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovės nurodyta suma yra reali. Ekspertas tyrimą atliko vadovaudamasis teisės aktais, remdamasis atitinkamais tyrimo metodais ir matavimų priemonėmis bei įranga. Jam buvo pateikta vertinti abiejų šalių į bylą pateiktų įrodymų visuma, o ieškovės pateiktas komercinis pasiūlymas vertintas tik pagal jos pačios pateiktus duomenis. Teismas eksperto išvadą pripažino tiesioginiu įrodymu, tuo tarpu ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą vertino kaip subjektyvaus pobūdžio įrodymą, kadangi jis paremtas vienos įmonės skaičiavimu. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti teismo eksperto išvada, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo paskaičiuotomis defektų šalinimo kainomis.
28. Iš eksperto pateiktos lokalinės sąmatos teismas nustatė, kad kapavietės atstatymo darbai ir jų kaina yra 1 212,32 Eur. Šios sąmatos 10 punkte nurodyta granito plokštės vieno vieneto kaina 362,61 Eur, tačiau konstatavęs, kad ieškovė neįrodė defekto fakto, t. y., kad paminklas nugriuvo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, teismas sprendė, jog atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei naujos plokštės kainos, defektų šalinimo kainą sumažino vienos plokštės kaina, t. y. 362,61 Eur suma, ir iš atsakovo ieškovei nusprendė priteisti 849,71 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų.
29. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 142 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.
30. Ieškovei byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (50 procentų). Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, byloje sudaro 2 058,33 Eur (2024 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. APD-2024-12756 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).
31. Ieškinį tenkinęs iš dalies (13 procentais), teismas sprendė, kad ieškovei turėtų būti atlyginta 148,46 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atmesti reikalavimai sudaro 87 procentus, todėl atsakovas turi teisę į 522 Eur išlaidų atlyginimą. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 373,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei 267,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
32. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurias sudaro 600 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 300 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir 19 Eur žyminis mokestis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normos. Byla buvo išnagrinėta šališkai.
32.2. Pagal sutartį apeliantas įsipareigojo pagaminti ir uždėti ant ieškovės tėvų kapo tris granito plokštes, kurių spalvą ir pačias plokštes ieškovė išsirinko pati, remdamasi kainos ir išvaizdos kriterijais. Apeliantas 2021 m. spalio mėnesį atliko sutartyje numatytus darbus, kuriuos ieškovė priėmė ir už juos atsiskaitė. Su pretenzija į apeliantą ieškovė kreipėsi 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje. Apeliantas 2022 m. lapkričio 12 d. apžiūrėjęs kapavietę (foto) pamatė, kad plokštės apipiltos vašku nuo išsiliejusios žvakės ir apie tai pranešė ieškovei. Kapavietės plokštės nuo jų uždengimo savo išvaizdos nėra pakeitusios, vaško dėmės, kurias ieškovė pati užpylė, išnyko, ką patvirtina 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. nuotraukos. Nors teismui procese buvo siūlyta važiuoti į kapavietės vietą ją apžiūrėti vizualiai, tačiau teismas to daryti nesutiko.
32.3. Apeliantas procese buvo pateikęs pareiškimą, kad ekspertas A. S. neturi kompetencijos šioje srityje ir neturi laboratorijos, kad galėtų nustatyti, kokio pobūdžio buvo dėmės, kurios eksperto apžiūros metu jau buvo išnykusios. Ekspertas savo išvadose nepateikė jokios vaizdinės medžiagos apie ant granito plokščių esančias dėmes. Be to, ekspertas apžiūrėjo kapavietę po mechaninio kapavietės paveikimo, kurio metu, galimai pati ieškovė buvo užvertusi paminklą ant kapavietės, todėl prašoma priteisti suma išaugo.
32.4. Lokalinėje sąmatoje ekspertas siūlo trūkumus kapavietėje šalinti atliekant darbus, kurių apeliantas nebuvo sutaręs su ieškove ir kurie buvo atlikti dar 1996 metais. Tai patvirtina ir byloje esanti seniūnijos pažyma.
32.5. Nors teismas nurodė, kad apeliantas tinkamai įgyvendino vartotojos informavimo pareigą, tačiau tuo pačiu pripažino, kad apeliantas nekokybiškai atliko kapavietės uždengimo plokštėmis darbus ir dėl to turi sumokėti ieškovei kapavietės sutvarkymo išlaidas. Su šiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, kadangi teismas nenurodė, kokiu pagrindu iš apelianto priteisė kapavietės sutvarkymo išlaidas. Kaip minėta, plokštės ir šiuo metu nėra pakeitusios savo išvaizdos, defektai, įvardyti sąmatoje, atlikti 1996 metais ir šie darbai nėra susiję su apelianto darbais, atliktais kapavietėje. Apeliantas tik uždėjo plokštes ant senos kapavietės, toks buvo ieškovės pageidavimas, kurį patvirtina šalių sudaryta sutartis. Todėl teismas be pagrindo eksperto pateiktą lokalinę sąmatą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų sutapatino su apelianto kalte ir atsakomybe, prieštaraudamas savo paties išvadoms. Ieškovė pati pasirinko plokščių spalvą ir sumokėjo sutartą kainą, o apeliantas pagal sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
33. Ieškovė L. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
33.1. Apeliantas nurodo, kad visus darbus atliko taip, kaip buvo suderinęs su ieškove, savo kaltės visiškai neįžvelgia, nors tiek ekspertizės išvada, tiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek plokštės, tiek atlikti darbai buvo nekokybiški.
33.2. Nors apeliantas teigia, kad plokštės buvo kokybiškos, o ant jos esančios vaško dėmės išnyko, tačiau ekspertizės metu buvo nustatyta, kad plokštės yra nusėtos rūdžių, o ne vaško dėmių, ir jų pašalinimas reikalauja tam tikrų sąnaudų, todėl apelianto argumentai, kad plokštės yra kokybiškos, o dėl dėmių atsiradimo kalta pati ieškovė, atmestini kaip nepagrįsti. Ekspertizės akto sąmatoje paskaičiuotas dėmių pašalinimas, tačiau proceso metu apklausus šalis ir liudytojus, paaiškėjo, kad už tokią sumą niekas tokių dėmių nešalintų. Todėl akivaizdu, kad vienintelis teisingas sprendimas būtų plokštes pakeisti kokybiškomis.
33.3. Nors apeliantas teigia, kad ekspertas A. S. neturi kompetencijos ir neturi laboratorijos, todėl negalėjo nustatyti dėmių pobūdžio, tačiau pats jokių įrodymų apie dėmių kilmę nepateikė ir savo eksperto byloje nepasiūlė.
33.4. Apeliantas, dirbdamas su itin jautria žmonėms tema – artimųjų kapavietės tvarkymu, tiek po paslaugų teikimo, tiek teismo posėdžio metu su visais proceso dalyviais elgėsi itin nepagarbiai, buvo ne kartą pašalintas iš teismo posėdžių salės, todėl akivaizdu, kad jis nepriima jokių pretenzijų ar kritikos savo atžvilgiu, nėra linkęs pripažinti savo klaidų ir jų taisyti. Apeliantui, kaip stipresniajai vartojimo rangos sutarties šaliai, yra keliami didesni atidumo, paslaugų kokybės ir kt. reikalavimai, todėl jis privalo atlyginti visą žalą, kurią patiria vartotojas dėl netinkamo paslaugų suteikimo.
33.5. Tai, jog apeliantas savo veiksmais padarė žalą ieškovei, patvirtina tiek ieškovės į bylą teikti įrodymai, tiek eksperto išvada, tiek liudytojų parodymai. Ieškovė mano, kad teismo priteista kapavietės tvarkymo išlaidų suma yra per maža jos patirtos žalos atlyginimui, todėl apelianto motyvai, jog žala iš viso nebuvo patirta ir neturi būti atlyginama, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
36. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas ir priteista iš atsakovo dalis nuostolių dėl nekokybiškai atliktų kapavietės įrengimo darbų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius ir nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, specialūs vartotojų teisių apsaugos mechanizmai. Dėl santykių kvalifikavimo kaip vartojimo ginčo tarp šalių nėra.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vartojimo ragos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 34 punktas).
39. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo kainą. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl ant akmens plokščių atsiradusių dėmių, nurodė, kad taip pat ant plokščių kaupėsi vanduo, nekokybiškai atlikti darbai (plokštės uždėtos nevienodu atstumu nuo pamato kraštų, ties pamatu prilipdytos iš kelių dalių akmeninės plokštelės) gadino ir vizualų kapavietės vaizdą. Patikslinusi ieškinį, ieškovė nurodė, kad vėliau dėl atsakovo kaltės dar nuvirto paminklas ir sudaužė vidurinę akmens plokštę, todėl atsakovas yra atsakingas ir už šiuos nuostolius.
41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ant akmens plokščių atsiradusias dėmes galima pašalinti atitinkamomis cheminėmis priemonėmis, todėl dėl dėmių įpareigoti atsakovą pakeisti visas plokštes nėra pagrindo. Paminklas nuvirto ne dėl atsakovo kaltės, todėl jis už sudaužytą akmens plokštę nėra atsakingas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas vis tik darbus atliko nekokybiškai, vadovaudamasis teismo eksperto parengta netinkamai atliktų darbų ištaisymo lokaline sąmata, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 849,71 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų, t. y. ant plokščių atiradusių dėmių valymo, naujų kapavietės pamatų, bortelių įrengimo, granito plokščių nuėmimo ir sumontavimo išlaidas.
42. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes vienur teismas teigia, jog atsakovas tinkamai įvykdė vartotojos informavimo pareigą, kad borteliai yra seni, pamatai sukrypę, todėl sudėjus plokštes bus negražu, bus nelygūs šonai. Ieškovė pati pasirinko nepermontuoti senų bortelių ir plokštes dėti ant jau esamo seno pamato bei bortelių. Tačiau toliau teismo sprendimas prieštarauja jo paties aukščiau padarytai išvadai dėl tinkamo ieškovės informavimo ir konstatuoja, kad atsakovas vis tik darbus atliko nekokybiškai, todėl turi sumokėti kapavietės sutvarkymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
43. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią ieškovės užsakymu atsakovas įsipareigojo uždengti kapavietę trimis akmens plokštėmis. Šalių sudaryta rašytinė sutartis patvirtina, kad dėl papildomų darbų – naujų kapavietės pamatų ir bortelių įrengimo šalys susitarimo nesudarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, prieš atlikdamas rangos darbus, ieškovei išaiškino, jog borteliai yra seni, pamatai sukrypę, todėl sudėjus plokštes bus negražu, bus nelygūs šonai. Naujų pamatų ir bortelių įrengimas papildomai kainuotų 500–600 Eur. Vis tik ieškovė pasirinko nepermontuoti senų bortelių ir prašė plokštes uždėti ant jau esamo seno pamato. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovui parodė kito kapo plokštes, rinkosi spalvas, tarp šalių buvo suderinta plokščių kaina, parametrai, visa tai aprašyta sutartyje, todėl sprendė, kad atsakovas tinkamai įvykdė ieškovės, kaip vartotojos, informavimo pareigą dėl senų pamatų įtakos darbų rezultatui (CK 6.674 str.). Ieškovė apeliacinio skundo neteikė, todėl laikytina, jog šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ji neginčija.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neneigė, kad dalyvavo ir stebėjo atsakovo atliekamus kapavietės įrengimo darbus. Juos pabaigus, ieškovė darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl kapavietės estetinio vaizdo (nei dėl pamatų, nei dėl bortelių vaizdo, nei kad plokštės uždėtos ant pamato palikus nevienodą atstumą nuo pamato kraštų), nereiškė. Pažymėtina, jog kapavietės vaizdas, pamatų būklė ir bortelių išvaizda buvo akivaizdžiai matomi, tai nebuvo paslėpti trūkumai, ieškovė juos galėjo matyti ir įvertinti darbų priėmimo metu. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad ieškovė nei dėl senų pamatų perliejimo, nei dėl naujų bortelių permontavimo su atsakovu nesitarė ir darbų priėmimo metu jokių pretenzijų dėl estetinio kapavietės vaizdo nereiškė. Praėjus daugiau nei pusei metų, ieškovė pastebėjo ant akmens plokščių atsiradusias dėmes. Reikšdama ieškinį dėl atsiradusių dėmių, ji taip pat nurodė, kad nekokybiškai atlikti ir kiti darbai gadina vizualų kapavietės vaizdą.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys susitarė tik dėl kapavietės uždengimo plokštėmis darbų atlikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovui kilo pareiga atlikti daugiau darbų nei buvo sutarta. Bendrame šalių bendradarbiavimo kontekste ieškovė, kaip protingas, sąžiningas ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti atsakovo pateiktą informaciją, kad pasirinkus tik naujų plokščių montavimą ir atsisakius papildomų darbų, t. y. senų pamatų sutvarkymo ir bortelių permontavimo, kapavietės estetinis vaizdas nebus toks, koks būtų iš naujo įrengus pamatus ir sumontavus naujus bortelius, o esama kapavietės seno pagrindo būklė gali turėti įtakos tam, kad dėl senų, nelygių pamatų gali atsirasti ir pačių plokščių nelygumai (ant kurių gali kauptis vanduo). Nepaisydama šių aplinkybių, ieškovė sąmoningai pasirinko ekonomiškesnį sprendimą, dėl kurio galimų pasekmių riziką ji turėjo prisiimti pati. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir tinkamai informavęs užsakovę apie galimas rizikas, atsakovas vis tiek privalėjo atlikti darbus kokybiškai visa apimtimi, o to nepadaręs – atlyginti ieškovei trūkumų šalinimo išlaidas. Tokia teismo išvada iš esmės paneigia Civilinio kodekso 6.674 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rangovo pareigą įspėti užsakovą apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos darbų kokybei ar rezultatui, ir neatsižvelgia į šios teisės normos tikslą – užtikrinti užsakovo priimtą apsisprendimą bei atitinkamai paskirstyti šalių atsakomybę. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatytos rangovo pareigos tikslas – ne perkelti rangovui atsakomybę už užsakovo sprendimus, bet užtikrinti, kad užsakovas rangovo pateiktos informacijos pagrindu priimtų apsvarstytą sprendimą dėl darbų apimties, kokybės bei kainos. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina, jog atsakovas, tinkamai atlikęs ieškovės informavimo pareigą dėl galimos senų pamatų įtakos galutiniam darbų rezultatui, yra atsakingas tik už pačių plokščių defektų taisymą (dėmių šalinimą), tačiau neturi pareigos atyginti nuostolius, susijusius su darbais, dėl kurių šalys nesitarė (naujų kapavietės pamatų ir bortelių įrengimo) ir dėl kurių įtakos galutiniam rezultatui ieškovė buvo perspėta.
46. Ekspertizės akte (akto 20 l.) pažymėta, kad montuojant akmens plokštes esami pamatai buvo lyginami naudojant skiedinį arba klijus, o jų paviršius padengtas juodos spalvos akmens borteliu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis vertina kaip įrodymą, jog atsakovas atliko minimalius būtinus paruošiamuosius darbus – esamų pamatų paviršiaus išlyginimą – siekdamas užtikrinti tinkamą plokščių pritvirtinimą ir estetinį galutinio rezultato vaizdą. Tokie veiksmai rodo techninį sprendimą, kaip geriau įgyvendinti plokščių montavimą, tačiau jie savaime nepatvirtina, jog atsakovas pagal šalių sudarytą sutartį buvo įsipareigojęs įrengti visiškai naujus pamatus ar naujus akmens bortelius.
47. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas vykdė tik tuos darbus, dėl kurių buvo aiškiai sutarta – kapavietės uždengimą akmens plokštėmis – ir tinkamai informavo ieškovę apie galimas pasirinkto sprendimo rizikas, todėl už papildomus darbus, kurių šalys nesuderino (naujų pamatų ir bortelių įrengimo), atsakovas neatsako. Ieškovė, sąmoningai pasirinkusi ekonomiškesnį variantą, turi prisiimti su tuo susijusią riziką, o rangovas atsakingas tik už akmens plokščių defektus, o ne už rezultatą, kuriam įtaką darė ieškovės sprendimas atsisakyti papildomų darbų.
48. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais akmens plokščių defektais, nurodo, kad plokštės nėra pakeitusios pirminės išvaizdos, todėl dėmių šalinimo išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
49. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas minėtas išlaidas, vadovavosi teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis ir liudytojo A. A. parodymais. Apeliantas kritikuoja teismo eksperto išvadą, nurodo, kad ekspertas šioje srityje neturi kompetencijos. Tačiau atsakovas prieš skiriant teismo ekspertizę, kito, tinkamesnio eksperto kandidatūros teismui nesiūlė, atlikus ekspertizę, prašydamas apklausti teismo ekspertą posėdyje, per nustatytą terminą nesumokėjo užstato už eksperto iškvietimą, todėl atsakovui nepasinaudojus šiomis procesinėmis galimybėmis, jo argumentas, kad ekspertas nekompetentingas ir neteisingai nustatė dėmių pobūdį, atmestinas kaip subjektyvi apelianto nuomonė, nepatvirtinta jokais kitais objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išlaidos už granito plokščių valymą rankiniu būdu ir už valiklį nuo rūdžių (52,26 +104,75=157,01), iš viso 189,98 Eur (su PVM), pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.674 straipsnio 1 dalį dėl užsakovo informavimo pareigos, ieškovė buvo tinkamai informuota apie galimas pasekmes dėl plokščių dengimo ant senų pamatų, todėl atsakovui taikytina atsakomybė tik už akmens plokščių trūkumų šalinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir iš atsakovo priteista 849,71 Eur nuostolių suma sumažinama iki 189,98 Eur (su PVM).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
51. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).
53. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinto ieškinio reikalavimo dalis sudaro 3 proc. (189,98x100/6315=3 proc.), atmesto reikalavimo dalis – 97 proc .
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 142 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovei byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (50 procentų). Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu byloje sudaro 2 058,33 Eur (2024-12-13 pažyma Nr. APD-2024-12756 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).
55. Ieškinį patenkinus 3 proc., ieškovei iš atsakovo priteisiama 34,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas taip pat turi valstybei atlyginti 61,75 Eur ieškovei teiktos valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
56. Atsakovas R. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui, atsakovui iš ieškovės priteistina 582 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 547,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
57. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
58. Apeliacinį skundą patenkinus 22,36 proc. (189,98x100/849,71=22,36 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 71,55 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 849,71 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų sumą sumažinti iki 189,98 Eur.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 547,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš ieškovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,55 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.