Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1944-1033/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
1-1944-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26680-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
P. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1944-1033/2017Proceso Nr. 1-01-1-26680-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,kaltinamajam P. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Utenoje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmė subendrinta ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

6) Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

8) Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose nuo 2016 m. kovo 25 d.;

10) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu. Šio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 5 d.;

11) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 5 d., šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B., veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Ž. S. 2015 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute Jonavoje, (duomenys neskelbtini), naudojantis interneto tinklu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus melagingą skelbimą apie neva parduodamą automobilį „VW Passat“, ir nukentėjusiajam A. Š. 2015 m. kovo 9 d. 18.40 val. paskambinus Ž. S. skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui melagingai įsipareigojus perduoti automobilį „VW Passat“, ir už tai, kad tariamai parduodamas automobilis būtų rezervuotas nurodžius A. Š. pervesti 300 Eur į UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi tuo metu buvo P. B., AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam A. Š. 2015 m. kovo 10 d Latvijoje, Daugpilyje, (duomenys neskelbtini), internetu pervedus 300 Eur į minėtą sąskaitą, bet nei automobilio, nei pinigų negavus, tokiu būdu P. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. B. savo kaltės nepripažino, parodė, kad tiksliai neatsimena kaip buvo 2015 m. kovo 8 d. Tuo metu, kovo mėn. pabaigoje, pastebėjo užblokuotą įmonės sąskaitą. Kreipėsi į banką, kur jam paaiškino, kad kažkokie neteisingi pervedimai. Jis aiškino bankui, kad šie piniginiai pervedimai jam nežinomi. Vėliau, balandžio mėn., baigėsi nuomos sutartis ir jis su drauge išvažiavo gyventi į Vilnių. Dėl dokumentų klastojimo ir klaidingo buhalterinių dokumentų vedimo buvo pradėta byla Panevėžio FNTT. Jis buvo sulaikytas dviem parom, paimti antspaudai, generatorius, banko kortelės. Jis niekur nesikreipė. Atliekant bausmę, 2016 m. spalio mėnesį gavo jam pareikštus įtarimus, kurių net neįsivaizduoja. Jis buvo ir yra šios įmonės direktorius. Jei būtų šie pinigai pervesti, tai jis būtų išgryninęs didesnę sumą, ar visus pinigus išgryninęs ir įmonės sąskaitos nebūtų davęs, nes sąskaita naudojasi tik jis. Ši įmonė nieko nevykdo, kol jis atlieka bausmę. Didžioji dalis dokumentų, antspaudai, viskas likę Panevėžio FNTT. Baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 40 parų arešto, jam sakė, kad išėjus į laisvę grąžins daiktus. Įmonės veikla pradžioje buvo - saulės baterijos, kolektoriai, vėliau - grūdų, pupelių, žirnių pirkimas-pardavimas, tarpininkavimas. Daugiausiai dirbo 5-6 žmonės, buhalteriją tvarkė jis pats. Kaltinime nurodyti – telefono numeriai, pavardės, vardai jam nieko nesako. Ž. S. jis nepažįsta. Pinigus tvarkydavo su mobiliuoju paštu, turėjo generatorių ir banko kortelę. Iš jo buvo pavogta piniginė su kortele, jis buvo pasidaręs kitą kortelę. Kortelę buvo pavogta du kartus 2014 m. pabaigoje ir 2015 metų pradžioje, prisijungimų kodai pavogti nebuvo. Paskutinį kartą jam banke Kaune išdavė kortelę. Lėšas nuimdavo ne tik bankomate, bet ir pirkdamas prekes, paslaugas, atsiskaitydavo su kortele, jei buvo reikalinga įmonės veiklai. Įmonės sąskaita buvo SEB banke. Į laisvę išėjo 2013 m. birželio mėnesį, jokių ryšių su nuteistaisiais neturėjo. Įmonė automobilių prekyba nesivertė ir neturėjo automobilio „VW Passat“. Jonavos miesto nepažįsta visiškai. Nežino kas galėjo pasinaudoti jo duomenimis. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. 2015 m. kovo 9 d. buvo Kaune, Marijampolėje neteko lankytis. Jo darbai buvo Kaune ir Panevėžyje. 2014 m. gegužės-birželio mėn. buvo pavogę, tai jis rašė pareiškimą Vilniuje, byla buvo nutraukta. Visi dokumentai buvo kompiuteriniame krepšyje, visus dokumentus, antspaudus, nešiojasi su savimi. Ten buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, nes jam UAB (duomenys neskelbtini) priklauso nuo 2013 m. lapkričio mėn. Dokumentų bet kur nepalikdavo Antrą kartą po vagystės niekur nesikreipė, tik į banką dėl naujos kortelės išdavimo 2015 m. sausio mėn. Jis yra nekaltas. Jeigu pažiūrėti jo ankstesnius teistumus, tai visais atvejais jis yra pilnai prisipažinęs. Jam nėra jokio pagrindo slėpti ar meluoti. Yra kai kurie patvirtinantys faktai, kad buvo prarasti dokumentai, imtos banko kortelės, daryti banko antspaudai. Grynindamas pinigus, jis nežinojo kieno tai pinigai, galvojo, kad tai jo įmonės pinigai, nes su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo labai glaudžiai, į savaitę po 2-3 pavedimai vien iš Panevėžio r. būdavo į sąskaitą. Neturi dėl ko gailėtis, jei būtų žinojęs, pats anksčiau būtų kreipęsis, pranešęs. Kai jam buvo pareikšti įtarimai, jis nustebo. Jeigu teismas mano, kad jis kaltas dėl šios nusikalstamos veikos, tada prašo grąžinti bylą atgal į prokuratūrą, kad deramai būtų surinkta įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad P. B. nepažįsta. Paaiškino, kad buvo patalpintas skelbimas, jog parduodamas geros būklės automobilis už prieinamą kainą. Susidomėjo, paskambino ir papuolė į pinkles. Visko neatsimena, nes tai buvo seniai. Paskambino, susitarė, dar kartą jis perskambino ir pasakė, kad automobilis rezervuotas. Vėliau jam pasakė, kad atsisakė. Jis susitarė, kad atvažiavęs namo perves pinigus, avansą. Iš karto norėjo 200 Eur, o paskui sutiko su 100 Eur. Pervesdamas suprato, kad kažkas ne taip. Pabandė paskambinti iš kito numerio, ir nors jau buvo rezervavęs automobilį, jam pasakė, kad automobilis vis dar yra, nepasakė, kad rezervuotas, kad pinigai pervesti. Tada jis suprato, kad čia apgaulė. Turi skelbimo print screen‘us. Skelbime buvo nurodytas tik telefono numeris, sąskaitos numerio nebuvo. Tik kai sukontaktavo, jam persiuntė SMS žinute sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti pinigus. Tai buvo įmonės sąskaita, ne fizinis asmuo. Jis patikrino internete, tas jam užkliuvo. Neprisimena ar prisistatė, pareigų nesakė, gal sakė vardą, bet neprisimena. Jam pinigai negrąžinti. Jis paskambino į banką, kur sakė rašyti pareiškimą į policiją, kad užblokuotų sąskaitą. Vyko į policiją ir pusvalandžio bėgyje viskas buvo padaryta. Vėl skambino į banką, tačiau jam aiškino, kad be teismo sprendimo nieko negalima padaryti. Jis siūlė susitikti ir pasišnekėti, jam sakė perskambins, tačiau taip ir nepaskambino, ir nesusitiko.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad P. B. nepažįsta, dėl ko iškviestas nežino. Jis yra nuteistas už skelbimų patalpinimą. Buvo labai daug žinučių, visko neprisimena, buvo skirtingų žinučių. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Negali pasakyti kokiu laikotarpiu gyveno adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Nežino tokios UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad 2015 m. rado skelbimą, susisiekė su pardavėju. Jo paprašė pervesti avansą, kad rezervuotų automobilį „VW Passat“. 200 Eur avansą pervedė į vieną sąskaitą, o po to 100 Eur – į kitą. Buvo banko pervedimo apribojimai. Prašoma buvo 300 Eur, bet jis negalėjo jų visų pervesti. Pervedė 200 Eur, kitą dieną į kitą nurodytą sąskaitą. Pirma pervedė į bendrovės sąskaitą, o antrą kartą - nežino. Buvo pažadėjimai, vėliau, telefonas išjungtas, neatsiliepė. Žadėjo į namus Jonavoje atvežti automobilį. Jam kilo įtarimas, pagal numerį ieškojo informacijos internete ir rado, kad apgaudinėja per internetą žmones tuo numeriu. Kreipėsi į pareigūnus, parašė pareiškimą, pinigų neatgavo. Automobilis turėjo būti atvežtas iš Vokietijos, telefonu bendravo vyras.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl įtarimo nieko pasakyti negali, kadangi skelbimo apie parduodamą automobilį nedėjo, nežino skelbimo įdėjimo aplinkybių. Minėto automobilio įmonėje nebuvo. Nežino, kas galėjo naudotis UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, nes buhalterinius duomenis tvarko jis pats. Tiksliai neatsimena, be sąskaita buvo užblokuota gal 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais. Kiek jam paaiškino banko darbuotojai, tai dėl neteisingo pavedimo. Kokias lėšas nuiminėjo 2015 m. kovo 9 d., nepamena. Nuo 2015 metų gegužės nebeturi banko kortelės, nei įmonės anspaudo. Papildomai parodė, kad įtarime nurodytų asmenų nepažįsta, jokių reikalų su jais neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2015-03-09 iki 2015-07-20 sąskaitos išraše nurodytų asmenų, kurie pervedė pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, jis nežino, ir kokios tai lėšos, ir už ką jos buvo pervestos paaiškinti negali. UAB (duomenys neskelbtini) banko kortelės nebuvo praradęs, sąskaitos numerio taip pat niekam nėra davęs ir be jo šia sąskaita niekas negalėjo pasinaudoti. Tuo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą ir gaudavo pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimą (2 t., b. l. 56, 60-61).

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 9 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini)rado jį dominantį skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“. Paskambino skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs asmuo prisistatė kaip D. ir jis (A. Š.) su juo susitarė, kad 2015 m. kovo 12 d. automobilis bus pristatytas į Anykščius. D. paprašė sumokėti rankpinigius, todėl į asmens nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), jis pervedė 300 Eur. Pinigus jis pervedė būdamas savo bute Latvijoje, internetinės bankininkystės būdu. Vėliau D. susitikimus su juo vis atidėdavo, o dar vėliau pradėjo nebekelti telefono ragelio. Supratęs, jog buvo apgautas, kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 27-28).

Mokėjimo pavedimo kopija patvirtina, kad A. Š.2015 m. kovo 9 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS DNB BANKA, pervedė 300 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 9 d. internetinėje autogido svetainėje rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „VW Passat“. Nurodyta kaina jį tenkino, paskambino skelbime nurodytu numeriu, ir bendravo su pardavėju, kuris jam nurodė sąskaitos numerį, į kurią paprašė pervesti 100 eurų užstatą. Jis internete patikrino bendrovę, į kurios sąskaitą reikėjo pervesti pinigus, pamatė, kad tokia bendrovė yra, tai ir pervedė į pardavėjo nurodytą sąskaitą 100 eurų. Pervedęs pinigus jis norėjo paskambinti pardavėjui, tačiau pardavėjas neatsiliepė, parašė SMS. Jam kilo įtarimų, todėl jis paskambino pardavėjui iš kito telefono numerio ir prisistatė kitu pirkėju. Tas pats vyriškis vėl kalbėjo, kad parduodamas automobilis. Tuomet jis suprato, kad buvo apgautas, ir iš karto kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK (1 t., b. l. 100).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo 9 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „VW Passat“ už 2950 eurų. Paskambino pardavėjui skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė su pardavėju, jam atrodo, kad skelbime buvo tik telefono numeris, vardas nurodytas nebuvo, pirkti automobilį. Pardavėjo prašymu pervedė avansu 300 Eur - 200 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Su pardavėju turėjo susitikti 2015 m. kovo 11 d., tačiau pardavėjas sutartą dieną neatvažiavo, pradėjo neatsiliepti į skambučius, pinigų jam negrąžino. Vėliau internete rado duomenų, kad jo nurodytu telefono numeriu yra sukčiaujama, todėl jis kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Civilinį ieškinį dėl jam padarytų nuostolių jis pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo išnagrinėtas kartu su baudžiamąją byla Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 18 d. Jam iš skolininko Ž. S. buvo priteista sumokėti 300 Eur padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 5).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, jos dukra I. S. paprašė jos prieigos prie elektroninės bankininkystės sakydama, kad nori pirkti automobilį ir reikia pervesti rankpinigius. Ji sutiko ir leido dukrai naudotis savo elektronine bankininkyste. Dukra minėjo, kad pervedė 100 eurų, tačiau kam ir į kieno sąskaitą neminėjo, o ji ir nesigilino. Po kiek laiko ji pasiteiravo dukters, kur tas automobilis, ir dukra paaiškino, kad automobilio nėra, nes ją apgavo. 100 eurų dukra jai grąžino ir ji niekam jokių pretenzijų neturi. UAB (duomenys neskelbtini) ji nežino ir reikalų neturėjo. Kitų aplinkybių dėl automobilio pirkimo nežino (2 t., b. l. 21-22).

Liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Tikslios datos neprisimena, kadangi praėjo daug laiko, bet pamena, kad kažkada toks R. jam pasiūlė užsidirbti pinigų. R. jam paskambino mobiliojo ryšio telefonu (į kokį telefono numerį jis skambino ir iš kokio skambino dabar jau nebeprisimena). Su R. pasiūlymu jis sutiko, todėl R. jo telefono numerį perdavė Kybartų pataisos namuose esantiems kaliniams. Jam paskambino nuteistieji, kurie prisistatė, kad yra iš Kybartų pataisos namų ir paprašė įdėti skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius bei nurodė, kad už tai jis gaus maždaug 30 proc. atlygį. Skelbimų aprašymus, nuotraukas gaudavo iš Kybartų nuteistųjų elektroniniu paštu. Pagal gautą informaciją jis įdėdavo skelbimus į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), o nuteistieji iš Kybartų pataisos namų juos patys aktyvuodavo. Kai jis įkeldavo skelbimus, nuteistiesiems iš Kybartų pataisos namų pasakydavo skelbimo numerį, taip pat nuteistieji jam pasakydavo prisijungimus prie „gmail“ pašto. Nuteistųjų iš Kybartų pataisos namų nepažįsta. Po to suprato, kad jų prašymu daro blogai, kad apgaudinėja žmonės. Skelbimuose, kurie buvo įdėti į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), būdavo įdėti Kybartų nuteistųjų telefono numeriai. Savo atlygį jis pasiimdavo „Paypost“ terminale. Už įdėtus skelbimus buvo gavęs 30 eurų atlygį. Jis yra įdėjęs daugiau negu du skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius. Nei vieno bendrininko nepažįsta ir nėra matęs. Jo telefono numeris niekada nebuvo įdėtas į skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius, taip pat jam nėra niekas skambinęs dėl parduodamo automobilio. Skelbimus jis talpino iš savo asmeninio nešiojamo kompiuterio, kuris šiuo metu yra jo namuose ir yra sugedęs. Jis niekada nėra bendravęs su žmonėmis dėl tariamai parduodamo automobilio. P. B. nepažįsta ir šis jo nieko neprašė, jo nepažįsta ir nėra matęs. Dėdamas skelbimus nebuvo nurodęs banko sąskaitos, o prie skelbimų prisijungimus turėjo nuteistieji iš Kybartų pataisos namų, todėl mano, kad jie galėjo papildyti skelbimą ir įdėti banko sąskaitos numerį (2 t., b. l. 31-32).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad Ž. S. pateikus 4 asmenų fotonuotraukas, Ž. S. nurodė, kad nei vieno asmens (tame tarpe ir P. B.) nepažįsta, asmenis mato pirmą kartą (2 t., b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio UAB „Tele2“ operatoriui) išklotinės analizę nustatyta, kad 2015-03-09 18:40:14 val. nukentėjusiojo A. Š. sujungimo su mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo jungtasi prie judriojo ryšio operatoriaus bokšto 330A, t. y. bokštas veikė Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam gaunant SMS pranešimą iš šio abonento numerio 2015-03-09 18:58:44 val., buvo jungtasi prie judriojo ryšio bokšto 332C, t. y. bokštas veikė Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-82).

Iš AB SEB banko pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. liepos 20 d. Pradinis likutis 615,97 Eur, iš viso įplaukų – 950 Eur, iš viso išlaidų – 976,83 Eur, galutinis likutis – 589,14 Eur. Gautas įplaukas nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 10 d. sudaro: lėšų įskaitymas už automobilį mokėtojas M. V. – 250 Eur, lėšų įskaitymas už „VW Passat“ mokėtojas V. B. – 100 Eur, lėšų įskaitymas už automobilį „VW Passat“ mokėtojas K. K. – 200 Eur, lėšų įskaitymas „Passat“ mokėtojas G. S. – 100 Eur, lėšų įskaitymas „VW Passat“ mokėtojas S. A. – 300 Eur. Grynųjų pinigų nuėmimo operacijos buvo vykdomos 2015 m. kovo 8 d. – 300 Eur, 300 Eur, 2015 m. kovo 9 d. – 250 Eur, 100 Eur. Papildomi duomenys patvirtina, kad visos operacijos iš šios sąskaitos buvo atliekamos su mokėjimo kortele Nr. 5590******2665 (1 t., b. l. 85-86).

Iš AB SEB banko pateiktos informacijos nustatyta, kad P. B. buvo išduotos UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės, priklausančios sąskaitai (duomenys neskelbtini): 2014 m. birželio 6 d. – Nr. 559080******3206, 2004 m. liepos 21 d. – Nr. 559080******6299, 2014 m. rugpjūčio – 18 d. – Nr. 559080******8915, 2015 m. vasario 5 d. – Nr. 559080******2665 (3 t., b. l. 3).

Iš AB Swedbank pateiktos informacijos nustatyta, kad naudojant mokėjimo kortelę Nr. 5590 ******2665 piniginės lėšos buvo išgrynintos 2015-03-09 banko bankomate Nr. H187, (duomenys neskelbtini), Garliavoje. Operacijos laikas nuo 14:28:17 iki 14:28:48, operacijos laikas nuo 20:21:39 iki 20:22:50. Banko pateiktose nuotraukose, atliekant šias operacijas, užfiksuotas asmuo – P. B. (1 t., b. l. 89-94).

Iš 2015 m. kovo 9 d. V. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo SMS žinutėmis su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. B. 12.50 val. į savo tel. Nr. gavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tekstinį pranešimą – „Lt18 7044 0600 0789 3634, uab (duomenys neskelbtini), imones kodas: (duomenys neskelbtini), seb bankas ir kai sutvarkysi duosi zinot, bet butu geriau kad is to pacio pervestum kad iskart matyčiau“. 14.17 val. V. B. rašė žinutę telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – „pervesta“. V. B. į savo telefoną 14.53 val. gavo atsakymą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – „Ok viskas tvarkoj simtas euru jusu buvo. As truputi atsilaisvinsiu ir pasuksiu neužilgo“ (1 t., b. l. 101).

Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2013 m. lapkričio 7 d. yra P. B., kuriam nuo 2014 m. birželio 13 d. nustatytos teisių ribos, t. y. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apribota P. B. teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (2 t., b. l. 41-42, 172-174).

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2016-03-10) Ž. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažintas kaltu už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą savo ir ikiteisminio tyrimo metų nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius 2015 m. kovo 8 d. bute, esančiame adresu Jonavoje, (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto tinklu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) 12:50 val. patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį Toyota Land Cruiser, 17:18 val. patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį VW Passat B6 Comfortline, 22:25 val. patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį VW Passat B6 Comfortline, po ko 2015 m. kovo 8 d. nukentėjusiajam V. K. ir 2015 m. kovo 9 d. nukentėjusiajam K. K. paskambinus skelbime nurodytu mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo V. K. melagingai įsipareigojo parduoti automobilius Toyota Land Cruiser ir VW Passat B6 Comfortline ir už tai, kad tariamai parduodami automobiliai būtų rezervuoti, nurodė jam pervesti po 300 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, o K. K. melagingai įsipareigojo parduoti automobilį VW Passat B6 Comfortline ir už tai, kad tariamai parduodamas automobilis būtų rezervuotas, nurodė jam pervesti 200 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke ir 100 eurų į M. K. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-03-08 suklaidintam V. K. per du kartus po 300 Eurų pervedus iš viso 600 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliai Toyota Land Cruiser ir VW Passat B6 Comfortline jam parduoti nebuvo, pervesti pinigai V. K. negrąžinti. 2015-03-09 suklaidintam K. K. pervedus 200 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 eurų į M. K. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis VW Passat B6 Comfortline jam nebuvo parduotas, pervesti pinigai jam negrąžinti. Tokiu būdu Ž. S. savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrai veikusių asmenų naudai įgijo svetimą, V. K. priklausantį turtą – 600 eurų, bei K. K. priklausantį turtą – 300 eurų (2 t., b. l. 8-15).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2016-06-07) UAB (duomenys neskelbtini) nuteista pagal BK 20 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 220 straipsnio 1 dalį; S. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį; P. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 90-102).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro J. S. 2015 m. vasario 2 d. nutarimo nustatyta, kad P. B. pateikė pareiškimą, jog 2014 m. gegužės 25 d., apie 19.00 - 20.00 val., jam važiuojant su pažįstamu E. G. automobiliu „Grand Cherokee“, P. B. išlipus, E. G. su automobiliu išvažiavo ir jį paliko. Automobilyje liko P. B. priklausantys daiktai – 7 vnt. jam priklausančių šešių įmonių antspaudai, šių įmonių akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, turto perdavimo – priėmimo aktai, dviejų bankų Danske ir DNB generatoriai, jo asmeniniai daiktai – 2 mobilaus ryšio pakrovėjai, užrašų knygutė, losjonas ir krepšys. Išanalizavus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 193-195).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės L. Martinaitytės 2017 m. gegužės 8 d. nutarimas patvirtina, kad A. Š. grąžintos jam priklausančios apgaule įgytos piniginės lėšos – 300 Eur, pervedant šias lėšas iš UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. Š. asmeninę AS DNB banko sąskaitą (1 t., b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Byloje nustatyta, kad Ž. S. 2015 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš buto esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), naudodamasis internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) žinomai melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“. Skelbimų aprašymus ir nuotraukas Ž. S. gaudavo el. paštu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose. Šiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims Ž. S. pasakydavo skelbimo numerį ir šie asmenys aktyvuodavo skelbimus, juos redaguodavo. Skelbimuose buvo nurodomas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. A. Š. paskambinęs į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kuris atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodė A. Š. pervesti 300 Eur rankpinigių už automobilį „VW Passat“ į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė, kad automobilis „VW Passat“ 2015 m. kovo 12 d. bus pristatytas į Anykščius. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra P. B., šioje įmonėje yra nustatytas vienasmenis atstovavimas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikia vadovas – P. B.. A. Š., naudodamasis internetine bankininkyste, iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 300 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą 2015 m. kovo 10 d., nurodydamas lėšų paskirtį – išankstinis mokėjimas VW Passat. A. Š. pervestos 300 Eur dydžio piniginės lėšos už automobilį „VW Passat“ buvo įskaitytos 2015 m. kovo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vis atidėliodavo susitikimus su A. Š., o dar vėliau pradėjo nebeatsakyti į A. Š. skambučius, dėl ko A. Š., supratęs, jog yra apgautas, kreipėsi į policiją.

K. P. B. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko, kaltės nepripažino, nuo pat tyrimo pradžios pareikštus kaltinimus neigė, tačiau teismas įvertinęs teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad P. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų V. B., K. K. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo A. Š. pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, mokėjimo pavedimas, pareiškimai, AB SEB banko pateikta informacija, AB Swedbank banko pateikta informacija, mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizė, V. B. susirašinėjimo SMS žinutėmis informacija, įsiteisėję Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamasis įsakymas, taip pat iš dalies kaltinamojo P. B. parodymai bei kita bylos medžiaga.

P. B. argumentus, kad jis nieko apie skelbimus ir gautus pinigus už automobilių pardavimą nežinojo, kad pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitą gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini), su kuria bendradarbiavo labai glaudžiai, t. y. į savaitę gaudavo po 2-3 pavedimus vien iš Panevėžio r. paneigia visų pirma, UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitos įplaukos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2015 m. liepos 20 d., kurias sudarė išimtinai tik gautos lėšos už automobilių pardavimą iš skirtingų fizinių asmenų ir nėra nei vienos įplaukos iš UAB (duomenys neskelbtini). Antra, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta už buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip ir P. B. buvo pripažintas kaltu už tikrovę neatitinkančių buhalterinių dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinių dokumentų tvarkymą, pats P. B. šioje byloje nurodė, kad žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomus ir realiai nevykstančius sandorius, siekiant apgaulės būdų susigrąžinti PVM mokestį iš valstybės. Nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kaip ir su kuo P. B. bendravo dėl piniginių lėšų patekimo į jo valdomą UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitą ir vėlesnės šių pinigų priklausomybės P. B. ar kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tik patekus pinigams į UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitą, būtent P. B. su jam 2015 m. vasario 5 d. išduota mokėjimo kortele Nr. 559080******2665, gautus pinigus išgrynindavo, kas užfiksuota ir bankomato fotonuotraukose. Atkreiptinas dėmesys, kad ši kortelė pamesta nebuvo, pats kaltinamasis pripažino, kad su šia kortele pinigus nuimdavo iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Pažymėtina ir tai, kad P. B., žinodamas apie jam taikomus Vilniaus apygardos teismo apribojimus, t. y., kad nuo 2014 m. gegužės 26 d. penkerius metus jam uždrausta eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tam neturėdamas teisės veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu atlikdamas pinigų išgryninimo operacijas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų P. B. praradęs nebuvo, kaip pats teigė, asmeniškai tvarkė visus buhalterinius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, niekam UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos duomenų davęs nebuvo, prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės pats, tačiau kažkas kitas naudojosi jo sąskaita jam nežinant. Kaip pats P. B. pripažino, jis vienintelis naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, prisijungęs matė gautas UAB (duomenys neskelbtini) įplaukas ir jų paskirtį, po pinigų gavimo iš karto pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos nuimdavo, nuimtos sumos atitinka tam laikotarpiui įplaukusių sumų dydžius. Atmestina ir versija, kad kažkoks asmuo pasinaudojęs P. B. priklausančia UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, P. B. nežinant į šią sąskaitą nurodė pervesti pinigus, neturėdamas galimybės pasinaudoti apgaule pervestais pinigais. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. Š. pinigai liko neišgryninti nuo sąskaitos, nes V. B. operatyviai dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo užblokuota.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis P. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, leido ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui naudotis jam priklausančia UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaita, į kurią buvo pervesti nukentėjusiojo A. Š. 300 Eur pagal melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“. P. B. pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių automobilių pardavimui neturėjo, todėl suprato, kad gautos UAB (duomenys neskelbtini) įplaukos už parduotus automobilius neatitinka tikrovės, tačiau šias pinigines lėšas iš sąskaitos nuiminėjo, ir niekur nesikreipė dėl neaiškios kilmės įplaukų. Tai rodo, kad P. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir jų siekė.

Nors kaltinime nurodytas Ž. S. nėra P. B. pažįstamas asmuo, tiek P. B., tiek Ž. S., neigia buvę bendrininkai darant nusikalstamą veiką, taip pat kiti bendrininkai nėra nustatyti, tačiau aplinkybės apie tai, kad yra laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, yra pakankamos spręsti apie tai, jog šie asmenys yra sulaukę tokio amžiaus, kad atsakytų pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kad yra pakaltinami, dėl ko pripažintina, kad P. B. veikė bendrininkų grupėje, nes realizavo dalį, kaip nurodyta kaltinime, šios bendrininkų grupės įvykdyto nusikaltimo sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyvių požymių, kas sunkina jo atsakomybę. Pagal teismų praktiką nėra būtina, kad bendrininkai pažinotų vieni kitus, svarbu, kad nusikalstamoje veikoje dalyvautų keli asmenys ir tarp jų būtų veikos bendrumas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad P. B. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta aptartų įrodymų visetu, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę P. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į turtinę žalą, kuri yra pašalinta, bet ne dėl kaltinamojo veiksmų, kaltinamojo asmenybę (nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 6 kartus, šiuo metu yra teistas 11 kartų, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, atlieka laisvės atėmimo bausmę), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl daro išvadą, kad P. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkiui. Skirti kaltinamajam švelnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, iš ankstesnių teistumų nepasimoko, nesistengia pasitaisyti, daro naujas nusikalstamas veikas.

P. B. nėra atlikęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. laikinai sulaikytas nebuvo, jam kardomoji priemonė nepaskirta, nauja neskirtina, nes yra įkalinimo įstaigoje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamojoje byloje esanti CD laikmena su išklotinėmis, supakuota į voką (1 t., b. l. 37), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą bei įskaitytą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su išklotinėmis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas