Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus, teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

P. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Ž. S. 2015 m. kovo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), naudojantis interneto tinklu iš IP adreso (duomenys neskelbtini) , interneto tinklalapyje www.autogidas.lt patalpinus melagingą skelbimą apie neva parduodamą automobilį „VW Passat“, ir nukentėjusiajam A. Š. 2015 m. kovo 9 d. 18.40 val. paskambinus Ž. S. skelbime nurodytu telefonu Nr. 8 608 26248, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui melagingai įsipareigojus perduoti automobilį „VW Passat“, ir už tai, kad tariamai parduodamas automobilis būtų rezervuotas nurodžius A. Š. pervesti 300 Eur į UAB „A.“, kurios direktoriumi tuo metu buvo P. B., AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam A. Š. 2015 m. kovo 10 d Latvijoje, (duomenys neskelbtini) , internetu pervedus 300 Eur į minėtą sąskaitą, bet nei automobilio, nei pinigų negavus, tokiu būdu P. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. Š. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegijos nuomone, P. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs LR BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis dėl jo pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pakankamai išanalizuoti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog P. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl P. B. nuteisimo padarius BK 182 str. 1 d. numatytą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo P. B. kaltė padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą - yra įrodyta liudytojų V. B., K. K. parodymais, nukentėjusiojo A. Š. parodymais, mokėjimo pavedimu pareiškimais, AB SEB banko ir AB Swedbank banko pateikta informacija, mobiliojo ryšio telefono išklotinės analize, V. B. susirašinėjimo SMS žinutėmis informacija, iš dalies P. B. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Nuteistasis P. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę neigia ir skunde teigia, kad jis negalėtų padaryti jam inkriminuojamo nusikaltimo, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo Kaune, o nusikaltimą įvykdę asmenys tuo metu buvo Marijampolėje ir Jonavoje, be to inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jo gaunamos mėnesinės pajamos sudarė apie 5000 Eur, todėl jam nebuvo pagrindo daryti nusikaltimą. tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai.

Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad jis susidomėjo patalpintu skelbimu apie parduodamą geros būklės automobilį už prieinamą kainą. Paskambino tam asmeniui, susitarė, dar kartą jis perskambino ir pasakė, kad automobilis rezervuotas. Vėliau jam pasakė, kad atsisakė. Jis susitarė, kad atvažiavęs namo perves pinigus, avansą. Iš karto norėjo 200 Eur, o paskui sutiko su 100 Eur. Pervesdamas suprato, kad kažkas ne taip. Pabandė paskambinti iš kito numerio, ir nors jau buvo rezervavęs automobilį, jam pasakė, kad automobilis vis dar yra, nepasakė, kad rezervuotas, kad pinigai pervesti. Tada jis (V. B.) suprato, kad čia apgaulė. Skelbime buvo nurodytas tik telefono numeris, o kai tik sukontaktavo, jam persiuntė SMS žinute sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti pinigus. Tai buvo įmonės sąskaita, ne fizinis asmuo. Jis patikrino internete, tas jam užkliuvo. Apklaustas teisme liudytojas K. K. parodė, kad 2015 m. rado skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“, susisiekė su pardavėju, kuris paprašė pervesti avansą 300 Eur, tačiau buvo banko pervedimo apribojimai. Todėl jis 200 Eur pervedė į vieną sąskaitą, o po to 100 Eur – į kitą. Pirma pervedė į bendrovės sąskaitą, o antrą kartą - nežino. Buvo pažadėjimai, vėliau, telefonas išjungtas, neatsiliepė. Telefonu bendravo su vyriškiu, kuris žadėjo į namus Jonavoje atvežti automobilį. Vėliau jam kilo įtarimas, pagal numerį ieškojo informacijos internete ir rado, kad apgaudinėja per internetą žmones tuo numeriu. Kreipėsi į pareigūnus, parašė pareiškimą, pinigų neatgavo. Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. Š. parodymų matyti, kad 2015-03-09 internetiniame puslapyje www.autogidas.lt rado jį dominantį skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Passat“. Paskambinęs nurodytu numeriu su atsiliepusiu vyru susitarė, kad 2015-03-12 automobilis bus pristatytas į Anykščius. Tariamas pardavėjas prisistatęs vardu D. paprašė sumokėti rankpinigius, todėl į asmens nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „A.“, jis bankininkystės būdu pervedė 300 Eur. Vėliau asmuo susitikimus atidėdavo, o dar vėliau pradėjo nebekelti telefono ragelio. Supratęs, jog buvo apgautas, kreipėsi į policiją. Nukentėjusiojo nurodytus parodymus patvirtina byloje esanti mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad A. Š. 2015-03-09 iš savo sąskaitos pervedė 300 Eur į UAB „A.“ AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagrindinius nuteistojo skundo argumentus, neva paneigiantį jo kaltę, t. y., kad jis nieko apie skelbimus ir gautus pinigus už automobilių pardavimą nežinojo, kad pinigus į UAB „A.“ sąskaitą gaudavo iš UAB „T.“, su kuria bendradarbiavo labai glaudžiai, pirmiausia paneigia tai, kad UAB „A.“ banko sąskaitos įplaukos už laikotarpį nuo 2015-03-08 iki 2015 -07-20, kurias sudarė išimtinai tik gautos lėšos už automobilių pardavimą iš skirtingų fizinių asmenų ir nėra nei vienos įplaukos iš UAB „T.“. Iš byloje esančio UAB „A.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, už laikotarpį nuo 2015-03-09 iki 2015-07-20 pradinis likutis 615,97 Eur, iš viso įplaukų – 950 Eur, iš viso išlaidų – 976,83 Eur, galutinis likutis – 589,14 Eur. Gautas įplaukas nuo 2015-03-09 iki 2015-03-10 sudaro: lėšų įskaitymas už automobilį mokėtojas M. V. – 250 Eur, lėšų įskaitymas už „VW Passat“ mokėtojas V. B. – 100 Eur, lėšų įskaitymas už automobilį „VW Passat“ mokėtojas K. K. – 200 Eur, lėšų įskaitymas „Passat“ mokėtojas G. S. – 100 Eur, lėšų įskaitymas „VW Passat“ mokėtojas S. A. – 300 Eur. Grynųjų pinigų nuėmimo operacijos buvo vykdomos 2015-03-08 – 300 Eur, 300 Eur, 2015-03-09 – 250 Eur, 100 Eur. Pažymėtina, kad visos operacijos iš šios sąskaitos buvo atliekamos su mokėjimo kortele Nr. 5590******2665, kurį priklauso nuteistajam P. B. ir kuri buvo išduota jam 2015-02-05 d. (3 t., b. l. 3). Taigi iš šių duomenų matyti, kad tik patekus piniginėms lėšoms į UAB „A.“ banko sąskaitą, būtent P. B. su jam minėta mokėjimo kortele Nr. 559080******2665, gautus pinigus iš karto išgrynindavo, ką patvirtina ir bankomato fotonuotraukos. Be to, pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu UAB „Taršuva“ už buhalterinės apskaitos tvarkymą nuteista pagal BK 20 str., 22 str. 1 d., 20 str., 220 str. 1 d. , o P. B. už tikrovę neatitinkančių buhalterinių dokumentų klastojimą ir apgaulingą buhalterinių dokumentų tvarkymą nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. (2 t., b. l. 90-102). Iš minėto baudžiamojo įsakymo P. B. parodymų matyti, kad jog žinojo apie UAB „T.“ vykdomus ir realiai nevykstančius sandorius, siekiant apgaulės būdų susigrąžinti PVM mokestį iš valstybės.

Nors apeliantas skunde teigia, kad prieš nusikaltimą buvo prarasta banko kortelė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės įrodo priešingai, jog banko kortelė pamesta nebuvo. Aplinkybės, jog pats P. B. išgrynindavo pinigus su šia banko kortele iš UAB „A.“ sąskaitos, pastarasis neneigė. Tačiau, išgryninant pinigus su banko kortele iš UAB „A.“ sąskaitos, visos įmonėje atliekamos operacijos turėjo būti aprašytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, ko bylos duomenimis nebuvo daroma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš byloje esančių Juridinių asmenų registro ir VšĮ „Registro centras“ duomenų, 2014-05-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. B2-3516-565/2014 UAB „A.“ direktoriui P. B. nuo 2014-06-13 apribotos teisės penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (2 t., b. l. 41-42, 172-174). Tai reiškia, kad P. B. neturėjo teisės veikti UAB „A.“ vardu ir atlikinėti pinigų išgryninimo operacijas.

Apelianto skundo teiginiai, kad banko sąskaita galėjo būti bandoma pasinaudoti apeliantui nežinant, t.y. jog kažkas kitas naudojosi jo sąskaita jam nežinant, atmestini. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis asmeniškai tvarkė visus buhalterinius įmonės dokumentus, pats prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės, niekam UAB „A.“ sąskaitos duomenų davęs nebuvo, apeliantas neneigė, kad jis vienintelis naudojosi UAB „A.“ sąskaitą, matė gautas įplaukas, o po pinigų gavimo iš karto pinigus nuimdavo iš įmonės sąskaitos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nespėjo išgryninti nukentėjusiojo A. Š. pervestus pinigus, nes liudytojui V. B. kilus įtarimams dėl apgaulės ir sukčiavimo iš karto kreipėsi į policiją, po ko įmonės sąskaita buvo užblokuota.

Taip pat nuteistojo P. B. aiškinimą apie daromo nusikaltimo nežinojimą paneigia ne tik aukščiau aptarti įrodymai, bet ir tai, jog iš nuteistojo P. B. parodymų matyti, kad UAB „A.“ jokių automobilių pardavimui neturėjo, todėl jis suprato, kad gautos UAB „A.“ įplaukos už parduotus automobilius neatitinka tikrovės. Tačiau nepaisant to, nuteistasis šias pinigines lėšas iš UAB „A.“ sąskaitos nuiminėjo, dėl neaiškios kilmės įplaukų į įmonės sąskaitą nuteistasis nesiaiškino ir niekur nesikreipė. Tokiu būdu, apelianto skundo argumentai, kad jis nieko nežinojo apie vykdomą nusikaltimą, manė, kad čia yra kitos įmonės, su kuria jo įmonė bendradarbiauja, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai P. B. kaltę, dėl sukčiavimo, pagrindžiančių įrodymų.

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog neatsižvelgė į tai, kad įmonėje UAB „A.“ dingo dokumentai, antspaudai bei banko kortelės, dėl ko buvo kreiptasi su pareiškimu į policiją, atmestini. Byloje yra pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro J. S. 2015-02-02 nutarimo kopija, skundžiamajame teismo nuosprendyje teismas aptarė nutarime išdėstytas aplinkybes, minėtu nutarimu išanalizavus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs, todėl iš naujo vertinti ir analizuoti nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra jau pasisakyta ir priimtas sprendimas, nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jis dirbo 3 darbovietėse ir jo gaunamos mėnesinės pajamos sudarė apie 5000 Eur, o šias aplinkybės teismas galėjo patvirtinti išreikalavęs duomenis iš Sodros, todėl anot apelianto, jam nebuvo jokio pagrindo daryti šį jam inkriminuojamą nusikaltimą. Duomenys apie nuteistojo gaunamas pajamas ir darboviečių skaičių nei patvirtina, nei paneigia P. B. kaltę. Tai, kad nuteistasis gaudavo pajamas nesudaro jokio pagrindo daryti išvadai, kad P. B. nebuvo jokio pagrindo daryti šį jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jam inkriminuojamą nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje su Ž. S. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendraujant galimai gestais, mimika ir pan., ir teigia, jog minėtais būdais jis negalėjo bendrauti su kitais galimais bendrininkais, nes jis tuo metu buvo Kaune, o nusikaltimą įvykdę asmenys tuo metu buvo Marijampolėje ir Jonavoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančių įrodymų visuma atskleidžia nusikaltimo objektyviąją pusę, nuoseklią jo padarymo seką. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad interneto tinklapyje www.autogidas.lt patalpindavo melagingus skelbimus apie parduodamą automobilį. Iš šioje byloje liudytojo Ž. S. parodymų matyti, kad norėdamas užsidirbti jo telefono numeris buvo perduotas Kybartų pataisos namuose esantiems kaliniams, kurie prašydavo įdėti skelbimus apie tariamai parduodamus automobilius. Skelbimų aprašymus, nuotraukas gaudavo iš nuteistųjų elektroniniu paštu. Įkėlus skelbimus, jis nuteistiesiems pasakydavo skelbimo numerį, taip pat nuteistieji jam pasakydavo prisijungimus prie „gmail“ pašto. Skelbimuose būdavo įdėti Kybartų nuteistųjų telefono numeriai, nei vieno bendrininko nepažįsta ir nėra matęs. Nagrinėjamoje byloje tiek nuteistasis P. B., tiek Ž. S. neigia buvę bendrininkai darant nusikalstamą veiką. Asmenys, su kuriais bendrai veikė P. B., nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamaisiais bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų seka, kad tai asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, t. y. jau sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė bei pakaltinami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad apelianto veiksmai, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad savo įmonės sąskaitos numerio suteikimas, pinigų išgryninimas parodo, jog P. B. suprato pinigų kilmę ir, kad jie įgyti sukčiavimo būdu, taip pat P. B. žinojo apie plačiai paplitusį realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistųjų asmenų sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių.

Apelianto prašymas panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui, kad būtų nustatyti visi su jam inkriminuojama veikia susiję asmenys, atmestinas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą dėl P. B. kaltės, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui galima tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko šiuo atveju nėra.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad P. B., veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. S. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti .