Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. A., atsakovui Kaziui A. K., jo atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Kaziui A. K. dėl rankpinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja J. K. parodė, kad dirba KU „Sūduvos parama“ su kreditais (paskolų vadybininke). Paaiškino, kad 2014-09-05 įvykusio posėdžio metu žodžiu buvo duotas 2 mėnesių terminas šalims tinkamai dokumentams susitvarkyti (atsidalinti arba nusistatyti naudojimosi tvarką bendrojoje dalinėje nuosavybėje), nes paskola suteikiama tik įkeičiant perkamą turtą, tačiau šalys to nepadarė.

L. N. B., kuri yra ieškovo motina, parodė, kad ji sutiko būti laiduotoja, nes sūnus norėjo atsidaryti savo verslą ir gauti paskolą.

Liudytoja K. S., kuri yra KU „Sūduvos parama“ valdybos narė, parodė, kad 2014-09-05 posėdžio metu žodžiu buvo paaiškinta, kad per 2-3 mėnesius turi pateikti atsidalijimo dokumentus.

Liudytojas J. V., kuris yra KU „Sūduvos parama“ valdybos narys, parodė, kad KU „Sūduvos parama „ 2014-09-05 sušaukė bendrą posėdį, kuriame dalyvavo ieškovas ir atsakovas. Posėdžio metu buvo pritarta paskolos išdavimui, kai bus gautas pritarimas iš investicijų fondo. Tačiau šis fondas pareikalavo turto įkeitimo, o kadangi turtas nebuvo įkeistas, tai paskola buvo neišduota.

Liudytoja L. P., kuri yra Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarė, tvarkiusi atsakovo turto pardavimo dokumentus, parodė, kad atsakovas K.(pardavėjas – bendraturtis bendrojoje dalinėje nuosavybėje) parduoti jam priklausančią dalį žemės sklypo ir ūkio patalpą ieškovui A. kaip fiziniam asmeniui galėjo, gavęs kitų bendraturčių atsisakymą pirmenybės teisės arba nusiuntęs jiems pareiškimus dėl pranešimo apie pirmenybės teisę, tačiau pirkėjas (ieškovas) negalėjo tokio turto įkeisti, nes jis nebuvo atidalintas ir/ar nenustatyta naudojimosi juo tvarka. Šiuo atveju atsakovas visiems bendrasavininkiams (22-iems su sutuoktiniais) buvo pranešęs ir pirkimo- pardavimo sandorį šalys galėjo atlikti ( tik be įkeitimo).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2014-09-01 pasirašė susitarimą pavadintą „Rankpinigių sutartis“(toliau – sutartis) (b.l.11-12)(kurios formą ieškovas surado internete). Ieškovas A. A. (toliau vadinamas „pirkėju“) ir atsakovas Kazys A. K. (toliau vadinamas „Pardavėju“) sutarties 1 straipsnio 1 punkte nurodė, kad pasirašydamos šią sutartį Šalys patvirtina, kad jos yra sudariusios Pardavėjui nuosavybės teise priklausančio ūkio patalpų, esančių Marijampolės sav., Mokolų km., unikalus Nr. 5198-7005-0085:0003 pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį (toliau - „Pagrindinė sutartis“) (b.l. 11). Šios sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, Pirkėjas pagal Pagrindinę sutartį jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka „Pardavėjui“ 1000 litų suma (toliau - „rankpinigiai“). Sutarties 2 straipsnio „Atsiskaitymo tvarka“: 1 punktas numato, kad jeigu Pardavėjas dėl Pirkėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, Pirkėjo sumokėti Rankpinigiai lieka Pardavėjui, o 2 punktas numato, kad jeigu Pirkėjas dėl Pardavėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, tai Pardavėjas privalo sumokėti Pirkėjui dvigubą Rankpinigių sumą.

Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad aukščiau nurodyta rankpinigių sutartimi susitarė, jog atsakovas ieškovui parduos ūkio patalpą, unikalus Nr. 5198-7005-0085:0003, ir žodžiu (2015-05-28 garso įrašo Nr.3 laikas 10:50; 2015-05-28 garso įrašas Nr.8 laikas 16:09) - prie jos esančią atsakovui priklausančią dalį žemės sklypo, esančius Marijampolės sav., Mokolų km., Kaštonų g. 12- iš viso už 15 000Lt,. o būtent : 1000Lt – už atsakovui priklausančią 479/10400 dalį žemės sklypo ir 14 000Lt už ūkio patalpas. Iš šalių aiškinimų nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta, kai ieškovas gaus paramas (2015-05-28 garso įrašo Nr.3 laikas 7:21). Ieškovui ūkio patalpos buvo reikalingos tikslu plėtoti kalvystės verslą. 2014-09-01 rankpinigių sutarties sudarymo metu šalys jokių specialių sąlygų (pvz. perkamo turto įkeitimo sandoriui sudaryti būtinumo - atsakovui kaip bendraturčiui bendrojoje dalinėje nuosavybėje kreiptis dėl jo dalies atidalijimo arba naudojimosi tvarkos šia dalimi nustatymo) – neaptarė. Teisme ieškovas pripažino, kad 2014-09-01 rankpinigių sutarties sudarymo metu jokios kalbos apie turto įkeitimą nebuvo (ieškovas - 2015-05-28 garso įrašo Nr.8 laikas 12:10; 2015-05-28 garso įrašo Nr.3 laikas 53:40) Po sutarties sudarymo ieškovas rūpinosi kredito gavimu iš Kredito unijos „Sūduvos parama“ ir tik šio proceso eigoje ( 2015-05-28 garso įrašas Nr. 8 laikas 3:18 – po rankpinigių sutarties sudarymo išsiaiškino pas notarę L. P.; 2015-05-28 garso įrašo Nr.8 laikas 16:56) sužinojo, kad kredito gavimui privalėsiąs įkeisti perkamą turtą, todėl tik tuomet atsirado poreikis, kad atsakovas parduodamo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsidalintų arba nusistatytų naudojimosi ja tvarką. Atsakovas (pardavėjas) parengė nuosavybės dokumentus turto pirkimo- pardavimo fiziniam asmeniui (ieškovui-pirkėjui) sutarčiai sudaryti, tai yra pagal 2014-09-01 sutartimi prisiimtą įsipareigojimą (o ne ir įkeitimo sandorio sudarymui) . O būtent: atsakovas (pardavėjas) laikotarpyje nuo 2014-09-12 iki 2014-09-15 gavo bendraturčių R. L., V. M., H. M., V. L., J. M., E. Z., A. Z., R. S., J. S., Z. M., A. M. atsisakymus dėl pirmenybės teisės (b.l.66-72) , o likusiems bendraturčiams - V. S., A. S., I. R., R. R., O. M., J. M., E. B., M. Š., A. Š., D. K., A. K. - per Marijampolės 4-ąjį notaro biurą (notarė L. P.) 2014-09-18 buvo išsiųsti pareiškimai dėl pranešimo apie pirmenybės teisę (b.l.73- 79). Ieškovas (pirkėjas) ūkio patalpų, unikalus Nr. 5198-7005-0085:0003, ir atsakovui priklausančios 479/10400 dalies žemės sklypo, esančių Marijampolės sav., Mokolų km., Kaštonų g. 12, už 15000Lt - iš atsakovo (pardavėjo) nepirko, nes pagal turto pirkimui-pardavimui parengtus dokumentus negalėjo sudaryti įkeitimo sandorio , ir todėl negalėjo gauti kredito iš KU „Sūduvos parama“.

Iš byloje esančio Kredito unijos „Sūduvos parama“ Jungtinio valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžio , įvykusio 2014-09-05, protokolo Nr. V-22 (b.l. 58-59) seka, kad buvo nutarta suteikti ieškovui 20000Lt paskolą iš Verslumo skatinimo fondo iš ES lėšų esant šioms paskolos užtikrinimo priemonėms – 80% UAB „Investicijos ir verslo garantijos „ garantija ir 20% N. B. laidavimas. Iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2014-10-15 įsakymu Nr. G014-0867 dėl garantijos suteikimo už KU „Sūduvos parama“ A. A. veikiančiam pagal individualios veiklos pažymą išduodamą paskolą (b.l. 57) buvo nutarta: suteikti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją garantuojamai prievolei 20000Lt paskolai, kurios gavėjas ieškovas, - su sąlyga, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai pirminiu įkeitimu turi būti įkeista perkamos patalpos ir nauja darbo įranga. Tokiu būdu ieškovas 2014-10-15 įsakymu buvo informuotas apie garantijos suteikimo sąlygą – perkamo turto įkeitimas. Iš bylos duomenų, tai yra Kredito unijos „Sūduvos parama“ 2015-05-25 rašto Nr.134 (b.l.56) seka, kad ieškovui paskola buvo paskirta su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatus, tačiau paskola nebuvo išmokėta, nes paskolos prašytojas (ieškovas) negalėjo vykdyti vienos iš pateiktų sąlygų, tai yra negalėjo sudaryti hipotekos sandorio, pirkti ir įkeisti perkamų patalpų, kadangi žemės sklypui nebuvo sudaryta pagal nuosavybės teisę valdančių savininkų naudojimosi tvarka.

Minėta, kad tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; taip pat būtina aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą (CK 6.193 str. 1 d.), atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan.; tikros sutarties tikslus (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas turi priimti sprendimą tik įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas. Byloje, neištyrus bylos aplinkybių viseto, nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius (CPK 178 str.). Informacijos įrodomoji vertė teismo nustatoma pagal vidinį įsitikinimą, tačiau jis turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (CPK 185 str.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Tokiu būdu preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Suformuotoje teismų praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 str. prasme. Pagal 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą suformuotoje kasacinio teismo praktikoje išskiriami tokie šios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius , t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1 ir 2 d., 1.73 str. 1 d. 7p.). Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių teisinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje ( tokiomis priežastimis gali būti, pvz. nepakankamas daikto parengimas parduoti ir kt.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 str. Kilus šalių ginčui teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, - yra pagrindas tokį susitarimą kvalifikuoti kaip preliminariąją sutartį. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties ypač yra svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu (CK 6.193 str. 1 d.). Iš CK 6.165 str. įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos seka, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (LAT CBS plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Nagrinėjamoje byloje iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, jog šalys rašytine 2014-09-01 sutartimi (pavadinta – „Rankpinigių sutartis“) nustatė, kad atsakovas (pardavėjas) įsipareigoja parduoti jam nuosavybės teise priklausančią ūkio patalpą, unikalus Nr. 5198-7005-0085:0003, ir (žodžiu -prie jos kaip savaime suprantamą) 479/10400 dalį žemės sklypo, esančius Marijampolės sav., Mokolų km., Kaštonų g. 12, - iš viso už 15 000Lt. (1000Lt – už atsakovui priklausančią 479/10400 dalį žemės sklypo ir 14 000Lt už ūkio patalpą); o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti; be to, atsakovas įsipareigojo parengti ir pateikti dokumentus, reikalingus šio turto pirkimo-pardavimo sutarčiai (bet ne įkeitimo) sudaryti. Tokiu būdu spręstina, kad šalys 2014-09-01 sudarė preliminariąją (organizacinę) sutartį, kuria susitarė ateityje sudaryti aukščiau nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį ( CK 6.165 str. 1 d. ir 2 d.. 3 d.). Byloje nustatyta, kad minėto turto pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovui tvarkantis dokumentus paramai – kreditui gauti, paaiškėjo, jog perkamą turtą būtina įkeisti. Tuo tarpu atsakovas, kuris 2014-09-01 sutartimi buvo įsipareigojęs parengti ir pateikti dokumentus turto pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti , šiuos dokumentus ir parengė būtent pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti (b.l. 92-99; 66-76 – viso 22 –jų bendraturčių su sutuoktiniais: atsisakymai pirmenybės teisės ir pareiškimai dėl pranešimo apie pirmenybės teisę). Tik po 2014-09-01 sutarties sudarymo , tai yra ieškovui tvarkantis dokumentus paramai (kreditui) gauti, paaiškėjo nauja paramos gavimo sąlyga – būtinumas įkeisti perkamą turtą, tačiau atsakovas parduodamo turto dokumentų įkeitimo sandorio sudarymui neparengė, nes 2014-09-01 susitarimo metu šalys šios sąlygos neaptarė ir prievolės ją vykdyti atsakovas (pardavėjas) neturėjo. Tokiu būdu spręstina, kad pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, nes jis 2014-09-01 sutartimi aptarto turto iš atsakovo (pardavėjo) nepirko, o atsakovas parengti parduodamo turto dukumentus įkeitimo sandoriui sudaryti neprivalėjo, nes tokio įsipareigojimo nebuvo prisiėmęs sudarant 2014-09-01 preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi šalys pagrindinės sutarties nesudarė, tai prievolė pagal 2014-09-01 sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Be to, daiktas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 str. 1 d. Konstatavus, kad šalių sutartis – preliminarioji, ji negali būti patvirtinta CK 1.93 str. 4 d. pagrindu.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė (CK 6.165 str. ), t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją., nes : preliminariąja sutartimi ( siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos , taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo- atsiskaitymo santykio. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 str. 1 d. pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006): pirma, toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 str. 1 d.; antra, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė; trečia, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Kasacinis teismas nurodytame nutarime išaiškino, kad analizuojant galimas teisines situacijas, darytina išvada, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti – šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo (pavyzdžiui, sutartyje šalys nustato baudas už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda. Perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams (pvz. šalims teigiant kad buvo perduoti rankpinigiai). Tokiais atvejais teismas turi atitinkamai kvalifikuoti įvardintą rankpinigiais mokėjimą (kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan.). Jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo susitarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo – tai perduoti pinigai kvalifikuotini kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti perduoti pinigai.

Nagrinėjamoje byloje šalys 2014-09-01 sutarties (b.l.11-12) 2 straipsnio „Atsiskaitymo tvarka“: 1-uoju punktu nustatė, kad jeigu Pardavėjas (atsakovas) dėl Pirkėjo (ieškovo) kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, Pirkėjo sumokėti Rankpinigiai lieka Pardavėjui, o 2-uoju punktu nustatė, kad jeigu Pirkėjas dėl Pardavėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, tai Pardavėjas privalo sumokėti Pirkėjui dvigubą Rankpinigių sumą. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pagal šalių rašytinę 2014-09-01 sutartį ieškovo (pirkėjo) perduoti atsakovui (pardavėjui) pinigai – 1000Lt. – atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir kvalifikuotini kaip šalių preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimo būdas, nes CK 6.70 str. pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 str. nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais (LAT 2000-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000; 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001).

Kadangi teismas šalių 2014-09-01 sutarties (b.l.11-12) nekvalifikuoja kaip rankpinigių sutarties, todėl nėra pagrindo byloje pateiktą šalių 2014-09-01 pavadinimu „Rankpinigių sutartis“ - sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia remiantis CK 6.98 str. 2 d. ir 1.80 str. 1d.

Pagal šalių 2014-09-01 rašytinį susitarimą (b.l. 11- sutarties 2 str. 1 punktas ) pirkėjo perduoti pardavėjui pinigai lieka pardavėjui. Tačiau atsakovo (pardavėjo) pozicija šiuo klausimu byloje nėra nuosekli, o būtent: atsiliepime (b.l.43) atsakovas nurodė, kad sutinka ieškovui grąžinti 1000Lt, nes, nors ir pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės, tačiau jis (atsakovas) nenorįs pasipelnyti iš ieškovo ir sutinka grąžinti tai, ką yra gavęs pagal sutartį, be to atsiliepimu prašė ir CK 6.98 str. 2 d. bei 1.80 str. 1 d. pagrindais 2014-09-01 sutartį pripažinti niekine ir taikyti restituciją; vėliau teisme šalys buvo kone pasiekusios taikų konsensusą dėl perduotų 1000Lt , tačiau galiausiai nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas (kaip fizinis asmuo) jau nebepageidavo grąžinti ieškovui gautų 1000Lt (2015-05-28 garso įrašas Nr. 8 laikas 32:40); baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir ex officio pripažinti 2014-09-01 sandorį niekiniu bei negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui gautą 1000Lt (290,62 Eur) sumą. Tokia atsakovo pozicijos modifikacija byloje rodo, kad generalinė atsakovo pozicija yra – jo gauta pagal 2014-09-01 sutartį 1000Lt suma grąžintina ieškovui. Atsižvelgus į CPK tikslus - pasiekti teisinę taiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei į ieškovo ir atsakovo pozicijas dėl 1000Lt sumos, kadangi pinigai, nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, gauti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (tokia grąžinimo pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau), - iš atsakovo ieškovui priteistina 289,62 Eur (1000Lt) (CK 6.237 str. 2 d.) ( LAT 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-809/2003; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2006).

Ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti 5% metines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos nuo 2014-12-01 iki visiško atsiskaitymo dienos, t.y. 5 % nuo 2014-12-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2014-12-17, kas sudaro viso 1,10 Eur, ir 5% metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos -2014-12-17 – nuo 579,24 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos , atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur žyminio mokesčio (b.l. 7,8 ir b.l. 29,30 ir b.l.37, 38 ) ir 144,81 Eur išlaidų už advokatės paslaugas (b.l. 16, 17 - 300 Lt arba 86,89 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir b.l. 33- 57,92 Eur už ieškinio parengimą). Tokiu būdu ieškovas patyrė 164,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ( 20 Eur žyminio mokesčio+ 144,81Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą ).

Atsakovas ir jo atstovas, prašę ieškinį atmesti, prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai viso 335,50Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (b.l. 61- 2015-03-09 teisinių paslaugų sutartis Nr.175 už atsiliepimo į ieškinį parengimą - 100 Eur ; b.l.49 - 2015-05-06 kasos pajamų orderis Nr. 004/2015 ir b.l.62 2015-05-06 PVM sąskaita faktūra už dalyvavimą 2015-05-08 teismo posėdyje – 175 Eur; b.l.64- PVM sąskaita faktūra Nr.2015/041(1) ir b.l. 65 -2015-05-28 kasos pajamų orderis už dalyvavimą 2015-05-28 teismo posėdyje - 60,50 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad pagal Rekomendacijas (2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 8.19 p.) maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už 1 valandą atstovavimo teisme yra 71,45 Eur ( pagal užpraėjusio ketvirčio – tai yra pagal 2014 m. IV –ojo ketvirčio - vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje be individualių įmonių ), o 2014-05-28 teismo posėdis tęsėsi 2 val. 47 min. 39 sek. todėl laikoma -3 val., 2015-05-08 – 18 min. 55 sek. todėl atmetamas, spręstina, kad atsakovui priteistinas išlaidas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 214,35 Eur suma, kadangi nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą viršyti maksimalią rekomenduotiną priteisti tokių išlaidų sumą.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (50%) ieškovui iš atsakovo priteistina 82,40 Eur (164,81 Eur : 50%) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovo, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (50%), priteistina 157,17 Eur (214,35 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje + 100Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą= 314,35 :50%) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidas užskaičius, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 74,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 str. ir atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (50% ), iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,96 Eur , iš atsakovo taip pat 3,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kazio A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) (atitikmuo 1000 Lt).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A. atsakovo Kazio A. K. naudai 74,77 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 77 euro centus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. A. ir iš atsakovo Kazio A. K. kiekvieno atskirai po 3,96 Eur (tris eurus 96 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.