Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams Valentinui Staugaičiui, Evaldui Liutkevičiui, Ričardui Girdziušui, Jonui Kvaraciejui, Julijai Žukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo Ričardo Girdziušo, nuteistojo R. D. ir jo gynėjo Ričardo Girdziušo, nuteistojo D. B. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus, nuteistųjų K. K. ir G. V. bei Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės (dėl nuteistojo G. V. ir D. Č.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams,

- pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. laikas.

- pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. laikas.

- pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. laikas.

- pagal BK 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas suėmimo nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. laikas.

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 238 str. 1 d. (perkvalifikavus veiką iš BK 260 str. 3 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams.

G. V. pagal BK 199 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. balandžio 8 d. laikas ir laikytina, kad jis atliko bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2008 m. balandžio mėn., jie sutarė su V. Š., kad iš asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, jis paims labai didelį kiekį narkotinių medžiagų-kanapių ir jas atgabens į Lietuvą, ko pasėkoje 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., V. Š., nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - ne mažiau 25220,29 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), tuo jie, kaip bendrininkai, nepateikdami muitinės kontrolei, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį - ne mažiau 25220,29 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Taip pat, R. D. ir K. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, neteisėtai disponavo (gabeno) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent: jie iš anksto sutarė su V. Š., kad jis iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai pargabens labai didelį kiekį narkotinių medžiagų-kanapių, V. Š. jas - ne mažiau 25220,29 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) gavus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2008 m. balandžio 20 d., Nyderlandų Karalystėje, ir V. Š. per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabenus į Lietuvą, jas perėmė iš V. Š. 2008 m. balandžio 24 d., 13. 09 val., (duomenys neskelbtini), ir šį labai didelį kiekį – ne mažiau 25220,29 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur 2008 m. balandžio 24 d. buvo sulaikyti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

D. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje sutarė ir perdavė V. Š., kad jis neteisėtai pargabentų į Lietuvą - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), ko pasėkoje V. Š. 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), tuo jie kaip bendrininkai, nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį- ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos-kanapių ( ir jų dalių), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Taip pat, D. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, neteisėtai disponavo (gabeno) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent: 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje sutarė ir perdavė V. Š., kad jis neteisėtai pargabentų į Lietuvą - labai didelį kiekį- ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), ko pasėkoje V. Š. 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., jas neteisėtai atgabenus per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą, jas- labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių) perėmė iš V. Š. 2008 m. balandžio 25 d., 18. 18 val., (duomenys neskelbtini), ir labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas 2008 m. balandžio 25 d., 18 val. 50 min., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

D. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje, sutarė su nenustatytais asmenimis, kad jam per V. Š. perduotų iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą neteisėtai atvežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ko pasėkoje V. Š. Nyderlandų Karalystėje paėmė iš nenustatytų asmenų labai didelį kiekį- ne mažiau 2771,73g narkotinės medžiagos- kanapių ( ir jų dalių) ir 2008 m. gegužės 28 d., apie 22 val. 15 min., V. Š., nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį - ne mažiau 2771, 73 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), tuo jie kaip bendrininkai, nepateikdami muitinės kontrolei, neturėdami leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį - ne mažiau 2771, 73 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Taip pat, D. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent: 2008 m. gegužės 25 d., Nyderlandų karalystėje, netoli Bredos miesto, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų V. Š. perėmus ir iš Nyderlandų karalystės į Lietuvą neteisėtai atgabenus labai didelį kiekį – ne mažiau 2771, 73 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių), jas perėmė iš V. Š. 2008 m. gegužės 28 d., 23 val. 15 min., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šį labai didelį kiekį – ne mažiau 2771, 73 g narkotinių medžiagų–kanapių (ir jų dalių), automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno nuo degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur 2008 m. gegužės 28 d., 23 val. 50 min., buvo sulaikytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

G. V. nuteistas už tai, kad nepranešė apie nusikaltimą, o būtent: jis be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad V. Š. neteisėtai disponuoja (gabena) labai dideliu kiekiu - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos–kanapių (ir jų dalių) ir 2008 m. balandžio 25 d., 18 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), jas perdavė D. Č., o D. Č. jomis-labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos taip pat neteisėtai disponuoja (gabena) (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 238 str. 1 d.

Taip pat, G. V. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas organizuota grupe su D. Č., V. Š. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio mėn. 16 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką jam atvežti labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., V. Š. nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), jis, organizavo nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) gabenimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 2 d.

Taip pat, G. V. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui, dėl to, kad, veikdamas organizuota grupe su D. Č. ir V. Š. bei dar vienų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio mėn. 16 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką jam atvežti labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų karalystėje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias per V. Š. atgabeno į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini), jas D. Č. perėmus iš V. Š. 2008 m. balandžio 25 d., 18 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), bei gabenus automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), jis organizavo labai didelio kiekio - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), įgijimą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. Ši kaltinime nurodyta G. V. padaryta nusikalstama veika iš BK 260 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 238 str. 1 d.

Analizuodamas BK 199 str. 2 d. sudėtį, gynėjas nurodo, kad Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitė jos muitų erdvės samprata, muitų teritorijos apibrėžimas, muitinės kontrolės sąlygos. Todėl apeliantas mano, jog BK 199 str. 1 d. šiuo metu reglamentuoja tik daiktų gabenimą per Lietuvos valstybės sieną iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis. Dėl šių aplinkybių bei BK papildžius naujuoju 199¹ str., krovinį iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą vežantis asmuo turi pagrindą manyti, kad jo nereikia pateikti muitinės kontrolei. Dėl to gynėjas teigia, jog narkotinių medžiagų kontrabandos sudėtis yra tada, kai jos per sieną gabenamos be leidimo. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo ginamojo kaltę disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei padarius narkotinių medžiagų kontrabandą.

Gynėjas analizuodamas liudytojo V. Š. parodymus, teigia, kad jie yra nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi. Be to, šio liudytojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarauja BK 39¹ str. nuostatoms, nes byloje nenustatyta, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Apelianto nuomone, V. Š., pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra ypač suinteresuotas bylos baigtimi.

Teismo išvada apie apelianto tiesioginę tyčią prieštarauja ištirtiems įrodymams. Jis nuteistas remiantis tik vieno liudytojo V. Š. parodymais, kurie, apelianto nuomone, turi būti vertintini kritiškai. Šis liudytojo parodymai yra prieštaringi, teismas neišsiaiškino jų keitimo priežasčių ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarauja BK 39¹ str. nuostatoms. V. Š., pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra ypač suinteresuotas bylos baigtimi.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistojo D. Č. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų R. D. ir jo gynėjo, nuteistųjų K. K., G. V. bei nuteistojo D. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Šioje dalyje nuosprendį apeliacine tvarka skundžia K. K., R. D. ir R. D. gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra neginčijamai įrodyta skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kurių gavimo teisėtumas bei patikimumas nekelia abejonių.

Iš tiesų, BK 39¹ str. nuostatų taikymas (2 t. 11-12 b. l.) V. Š., vertinant jam pareikšto įtarimo turinį, kelia pagrįstų abejonių. Tačiau ši aplinkybė dar nereiškia, kad V. Š. parodymai yra gauti neteisėtu būdu ir todėl turi būti atmesti. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo naikinti ar keisti prokurorės nutarimus nutraukti V. Š. ir M. J. baudžiamąją bylą. Aptarta teisinė situacija įpareigoja teismą V. Š. parodymus vertinti itin kruopščiai, nes jo kaip, beje, ir nuteistųjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus. Tačiau šį suinteresuotumą V. Š., skirtingai nuo visų nuteistųjų, realizavo sutikdamas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Toks V. Š. apsisprendimas, nesant kitų duomenų apie norą apkalbėti nuteistuosius, dar neleidžia jo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Taigi, konstatuoti BPK 20 str. nuostatų pažeidimą, vertinant V. Š. parodymus, nėra pagrindo.

BPK 192 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Visų nuteistųjų, tarp jų ir R. D. bei K. K. atpažinimų iš nuotraukų metu V. Š. buvo įtariamuoju. Jo statusas (tapo liudytoju) pasikeitė 2008 m. gruodžio 8 d. (2 t. 11-12 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š., bijodamas dėl savo ir savo šeimos saugumo, atsisakė dalyvauti natūroje parodytų asmenų atpažinime (1 t. 178, 181-184 b. l.). Kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant aptariamą teisės normą, numatyta išlyga – poreikis užtikrinti saugumą, turi būti taikoma ir sutikusiam bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis įtariamajam. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad saugumo užtikrinimas turi būti suprantamas ir aiškinamas ne tik kaip apsauga nuo nusikalstamo poveikio, bet ir kaip saugumo užtikrinimas kitokiomis formomis (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo sumetimais siekiant išvengti atpažįstančio ir parodyto atpažinti asmens kontakto). Todėl konstatuoti BPK 192 str. nuostatų pažeidimą, šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo R. D. gynėjas yra teisus teigdamas, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitė jos muitų erdvės samprata, muitų teritorijos apibrėžimas, muitinės kontrolės sąlygos. Skunde taip pat teisingai apibūdintos atsakomybės pagal BK 199 str. 2 d., 199 str. 1 d. ir 199¹ str. sąlygos. Iš tiesų, po 2004 m. gegužės 1 d. gabenant prekes per Europos Sąjungos vidines sienas, nebeliko pareigos jas pateikti muitinės kontrolei. Tačiau tai liečia tik prekes ar daiktus, kurių privalomo pateikimo šiai kontrolei nenumato muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Akivaizdu, kad narkotinės medžiagos tokių daiktų ar prekių kategorijai negali būti priskiriamos. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad asmuo, vežantis krovinį iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą (reikia suprasti V. Š.) turi pagrindą manyti, jog jo nereikia pateikti muitinės kontrolei, yra aiškiai neteisingas. Be to, toks teiginys prieštarauja ir pačio ,,krovinį“ gabenusio asmens (V. Š.) parodymams, iš kurių matyti, kad bendrininkaudamas su K. K. ir R. D., narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką jis įvežė tyčia nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo tokių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Kolegija daro išvadą, kad R. D. ir K. K. finansinių galimybių atsiskaityti už narkotinių medžiagų atvežimą turėjimas ar neturėjimas nėra reikšminga bylai aplinkybė, kurią būtina įrodinėti. Pažymėtina tik tai, kad (duomenys neskelbtini) markės automobiliu važinėjančių ir pakankamai vien tik oficialių pajamų bei brangaus buto turinčių asmenų (3 t. 78, 79-80, 81-82, 84) galimybės sumokėti 3000 Lt V. Š. nekelia jokių abejonių, juo labiau, kad faktiškai tokia suma pinigų rasta sulaikymo metu pas R. D. (3 t. 13 b. l.). Be to, V. Š. niekada nedavė parodymų, kad R. D. ir K. K. už narkotines medžiagas turėjo sumokėti jam. V. Š. nurodė, kad jam turėjo būti sumokėta tik už narkotinių medžiagų atvežimą į Lietuvą. Tai, kad šie pinigai nebuvo sumokėti iš karto nereiškia, kad V. Š. parodymai šiuo aspektu yra neįtikinami ar nelogiški. Paminėta aplinkybė tik įrodo, kad bendrininkai pasitikėjo vieni kitais.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai argumentuotai atmetė K. K. ir R. D. versiją apie asmens vardu ,,A.“ prašymą paimti iš V. Š. neįvardijamą krovinį. Su nuosprendyje išdėstytais motyvais kolegija sutinka, todėl plačiau ją neaptarinėja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad K. K. skundo argumentai apie jo pažintį su ,,A.“ ir pasitikėjimą šiuo asmeniu nesiderina su jo parodymais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis nežino ,,A.“ pavardės, gyvenamosios vietos ir netgi telefono numerio.

Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei kodėl atmetė R. D., K. K. ir šiame nuosprendyje jau paminėtų liudytojų parodymus. Todėl konstatuoti BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų pažeidimą nėra pagrindo.

Byloje iš tiesų buvo surašytas ydingas kaltinamasis aktas, kuriame dėl aiškaus rašymo apsirikimo buvo nurodyta kita šalis, iš kurios kontrabanda buvo gabenami narkotikai į Lietuvą (Norvegijos Karalystė vietoje Nyderlandų Karalystės). Tačiau nuteistiesiems pareikšti kaltinimai buvo pakeisti pirmosios instancijos teisme (5 t. 172-177 b. l.), nepažeidžiant BPK 256 str. reikalavimų. Su pakeistu kaltinimu nuteistieji ir jų gynėjai susipažino ir neprieštaravo, kad jis būtų pridėtas prie bylos (5 t. 179 b. l.). Todėl apeliacinių skundų argumentai apie teisės į gynybą arba BPK 219 str. nuostatų pažeidimus neatitinka tikrovės.

Dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.

Nuosprendį apeliacine tvarka šioje dalyje skundžia D. Č. ir jo gynėjas.

Abu apeliantai taip pat ginčija V. Š. parodymų patikimumą, o tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo sprendimą grįsti nuosprendį šio asmens parodymais. Kolegija jau pasisakė dėl V.Š. parodymų įrodomosios vertės, o taip pat dėl parodymų atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuotų duomenų gavimo teisėtumo, aptardama R. D., jo gynėjo ir K. K. skundo argumentus.

Iš tiesų, parodymo atpažinti iš nuotraukų metu V. Š. kategoriškai neatpažino D. Č., nurodydamas, kad jis yra ,,panašus, labai panašus“ į asmenį 2008 m. balandžio mėn. jam įdavusį krepšį kanapių Olandijoje, o 2008 m. balandžio 25 d. prie (duomenys neskelbtini) paėmusį šį krepšį. Šiame protokole V. Š. taip pat nurodė, kad atpažįstamas asmuo visada būdavo su akiniais (1 t. 185-186 b. l.). Iš šio protokolo ir skundžiamame nuosprendyje detaliai aptartų V. Š. parodymų seka, kad narkotikus Olandijoje jam perdavė, o Lietuvoje paėmė vienas ir tas pats asmuo. Byloje nustatyta (to neginčija ir D. Č.), kad krepšį, kuriame buvo kanapės, iš V. Š. paėmė D. Č..

Apeliacinės instancijos teisme buvo susipažinta su V. Š. bei D. Č. asmens bylomis. Nevertindama šiose bylose esančių nurodymų, konvojavimo paraiškų, prašymų pagrįstumo ir teisėtumo, kolegija daro išvadą, kad V. Š. ir D. Č. 2008 m. spalio 22-23 d. (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus patalpose galėjo atsitiktinai susitikti. Taigi, dėl šios aplinkybės abejoti V. Š. parodymų patikimumu taip pat nėra pagrindo.

Nustačius, kad V. Š. ir D. Č. galėjo atsitiktinai susitikti nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini) izoliatoriuje), ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebebuvo prasmės organizuoti dar vieno D. Č. atpažinimo iš nuotraukų ar natūroje.

Priešingai nei teigiama D. Č. gynėjo skunde, jokių prieštaravimų V. Š. parodymuose dėl susitikimų su D. Č. skaičiaus nėra. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu niekada nedavė parodymų, jog su D. Č. buvo susitikęs tik du kartus (1 t. 181-184; 2 t. 14-18 b. l.). Iš pirmosios instancijos teisme duotų V. Š. parodymų (5 t. 184-188 b. l.) tokios išvados taip pat negalima daryti, nes neaišku, ar V.Š. su D. Č. bendravo du kartus Olandijoje, ar iš viso tik du kartus. Apeliacinės instancijos teisme šie tariami prieštaravimai buvo pašalinti. V. Š. šios instancijos teisme nurodė, jog D. Č. Olandijoje matė du kartus ir du kartus Lietuvoje (įskaitant susitikimą (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje).

D. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. balandžio 25 d., apie 17 val., jo pažystamas „G.“ atėjo pas jį į namus ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti kažkokius daiktus. Tam, kad susitikti su žmogumi, turėjusiu atvežti paketus, „G.“ jam davė telefoną, kuris buvo rastas sulaikymo metu. Jis taip pat nurodė, kad V. Š. anksčiau nebuvo matęs, t. y. jo nepažinojo.

Iš D. Č. sulaikymo protokolo (4 t. 4 b. l.) ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (2 t. 106 b. l.) matyti, kad pas D. Č. sulaikymo metu rastas mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). D. Č. patvirtino, kad iš šio telefono 2008 m. balandžio 25 d. jis rašė žinutes V. Š.. Iš minėto protokolo taip pat seka, kad 2009 m. balandžio 24-25 d. byloje nėra užfiksuota nei vieno telefoninio pokalbio tarp V. Š. ir abonento, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. ikiteisminio tyrimo metu „G.“ žmonėmis įvardijo D. Č. ir G. V., kuriuos jis vėliau atpažino.

Byloje nustatyta, kad G. V. sulaikymo metu pas jį buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš V. Š. parodymų matyti, kad būtent G. V., o ne D. Č., jam skambino 2008 m. balandžio 25 d. 17:46 val. ir 2008 m. balandžio 25 d. 21:12 val. (2 t. 121, 145 b. l.).

Taigi, D. Č. gynėjo skundo teiginiai apie tariamus prieštaravimus V. Š. parodymuose vertintini kaip apelianto bandymai klaidinti teismą. Pats D. Č. neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje paėmė iš V. Š. krepšius, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, buvo narkotinė medžiaga. Todėl netikslumai V. Š. parodymuose apibūdinant D. Č. automobilio spalvą neturi esminės reikšmės vertinant V. Š. parodymų patikimumą. Ta aplinkybė, kad D. Č. neatsiskaitė su V. Š., jo kaltės dėl disponavimo narkotine medžiaga nepaneigia ir nepatvirtina. Iš V.Š. parodymų ir telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad su juo turėjo atsiskaityti asmuo vardu „G.“, o pinigus perduoti G. V..

Pirmosios instancijos teismas argumentuotai aptarė kodėl netiki ir atmeta D. Č. parodymus apie tai, kad paketą, nežinodamas jo turinio, jis paėmė paprašytas asmens, vardu „G.“. Su šiais argumentais kolegija sutinka ir todėl jų nekartoja.

Taigi, V. Š. parodymai, kuriuos patvirtina ne tik D. Č. SMS žinučių, bet ir G. V. telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. Č. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 str. 3 d.

Tačiau nuosprendžio dalis dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 199 str. 2 d. negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Tačiau pats pirmosios instancijos teismas šias ribas peržengė. Pakeistame kaltinime (5 t. 172-177 b. l.) nurodyta, jog D. Č. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupėje su G. V., V. Š. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, G. V. nurodžius V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką atvežti labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių ( ir jų dalių), 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., V. Š. nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), jis, perimdamas iš V. Š. 2008 m. balandžio 25 d. 18:18 val. (duomenys neskelbtini), bei gabendamas automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas, nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių).

Šiuose D. Č. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 2 d.

Be to, jis, veikdamas organizuota grupe su G. V. ir V. Š. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, G. V. nurodžius V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką atvežti labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių ( ir jų dalių), pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 20 d., Nyderlandų Karalystėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias per V. Š. atgabeno į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) ir jas perėmė iš V. Š. 2008 m. balandžio 25 d. 18:18 val. (duomenys neskelbtini), ir gabeno automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas 2008 m. balandžio 25 d. 18:50 val.

Šiuose D. Č. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d.

Taigi, kaltinamajame akte nenurodytas nei vienas D. Č. inkriminuotos kontrabandos objektyviosios pusės požymis, t. y. konkretus aktyvus veiksmas, susijęs su neteisėtu narkotikų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokie veiksmai kaltinamajame akte inkriminuoti tik G. V. ir V. Š..

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė naujas faktines aplinkybes, kurių nebuvo kaltinamajame akte. Nuosprendyje nurodyta, kad D. Č., veikdamas bendrininkų grupe su V. Š. „<...2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje sutarė ir perdavė V. Š., kad jis neteisėtai pargabentų į Lietuvą – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių)...>“.

Pirmosios instancijos teisme prokuroras rašytinio prašymo BPK 256 str. 1 d. numatyta tvarka pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, nepareiškė. Tokio prašymo prokurorė nepareiškė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad inkriminuoti D. Č. paminėtas naujas ir iš esmės skirtingas veikos faktines aplinkybes, nepažeidžiant jo teisės į gynybą, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Todėl nuosprendis dalyje dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 199 str. 2 d. naikintinas dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, suvaržiusio įstatymo garantuotą kaltinamojo teisę į gynybą. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl analogiškų aplinkybių mažintina skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., apimtis, iš šios nuosprendžio dalies šalinant jau paminėtas naujas veikos faktines aplinkybes. Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad D. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., padarė tokiomis aplinkybėmis:

2008 m. balandžio 15 d. 18 val. 18 min., veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kuriam byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ str. nuostatomis, ir G. V., (duomenys neskelbtini) perėmė iš V.Š. labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 4005,70 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) ir neteisėtai šią narkotinę medžiagą gabeno automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur 2008 m. balandžio 25 d., 18 val. 50 min. buvo sulaikytas.

Tokie sprendimai eliminuoja būtinumą aptarti D. Č. ir jo gynėjo skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. Č. veiksmų 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje, susijusių su kanapių perdavimu V. Š..

Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.

D. B. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl D.B. kaltės pagal BK 199 str. 2 d. ir tyčios turinio disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Apeliaciniame skunde aptariama tik dalis D. B. parodymų, nurodant esą pastarasis ,,visuomet teigė, kad ,,dovanų“, t. y. kanapių, atsiųsiąs jam pasakė iš Olandijos paskambinęs draugas“. Apeliantas daro išvadą, kad ,,minėtas asmuo tiesiog informavo D. B. apie savo sumanymą ir būsimus veiksmus, kuriems D. B. neprieštaravo“.

Tačiau byloje yra nustatytos kitokios susitarimo kontrabandos būdu įvežti į Lietuvą narkotines medžiagas aplinkybės.

Ikiteisminio tyrimo metu (4 t. 112-113 b. l.) D. B. nurodė, kad būtent jis paprašė savo pažystamų atsiųsti kanapių. Teisme, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą jis papildomai paaiškino, kad prašė narkotines medžiagas atsiųsti per vilkikų vairuotojus (4 t. 127 b. l.).

Tiesa, pirmosios instancijos teisme D. B. nutylėjo pastarąją aplinkybę. Kolegija daro išvadą, kad apelianto teiginiai apie kanapių gabenimo kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką aplinkybes yra visiškai neįtikinami ir todėl nereikalaujantys atskiro aptarimo. Pažymėtina tik tai, kad tokio kiekio ,,dovanų“ - narkotinių medžiagų, siuntimas, be išankstinio susitarimo dėl gabenimo ir perdavimo laiko, vietos, apmokėjimo sąlygų yra neįmanomas, o tokie apelianto aiškinimai –negyvenimiški. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nedidelį kiekį kanapių asmeniniam naudojimui D. B. galėjo įsigyti ir Lietuvoje, tuo išvengiant rizikos, kuri neišvengiamai kyla gabenant narkotikus (nepriklausomai nuo jų kiekio) per kelių šalių valstybines sienas, yra logiškas ir pagrįstas.

Iš V. Š. parodymų seka, kad 2008 m. balandžio mėn. jis susitarė su asmenimis, kurių vardai ir pravardės ,,V.“ ir ,,K.“, kad nuveš į Lietuvą paketą. Paminėti asmenys 2008 m. gegužės 25 d. Olandijoje jam perdavė maišelį, kurį Lietuvoje turėjo paimti nuo ,,V.“ prisistatęs žmogus. Iš šių V.Š. parodymų matyti, kad narkotinių medžiagų perdavimas ir jų gabenimas kontrabanda į Lietuvą bendrininkų buvo iš anksto suderintas. Paminėti V. Š. parodymai paneigia D. B. ir apelianto teiginius, kad ,,V.“ ar ,,K.“ 2008 m. gegužės 27 d. tik informavo D. B. apie savo sumanymus ir būsimus veiksmus.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad D. B. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už kanapių įgijimą Olandijoje ar bendrininkavimą jas įgyjant ar jų betarpišką perdavimą V. Š.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. B. su nenustatytais asmenimis susitarė, kad jie per V. Š. perduotų atvežti į Lietuvą narkotinę medžiagą – kanapes. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats D. B.. Tokio susitarimo buvimas, domėjimasis apie V. Š. buvimo vietą, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad D. B. bendrininkavo gabenant narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepriklausomai nuo to ar jis turėjo, ar neturėjo galimybių kontroliuoti šį gabenimo procesą.

BK 199 str. 2 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių medžiagų ir kitų specialių kontrabandos dalyką sudarančių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepriklausomai nuo jų kiekio. Todėl apelianto teiginiai, kad D. B. nežinojo tikslaus kontrabandos dalyko (kanapių) kiekio, pastarojo baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Nuteistojo D. B. gynėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo veikos juridinio įvertinimo, teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog D. B. siekė įgyti ir įgijo bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių.

Nuteistasis patvirtino, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir todėl savo pažįstamų Olandijoje prašė per sunkvežimių vairuotoją jam perduoti narkotinių kanapių. Tai, kad kanapės, rastos pas D. B., yra priskiriamos narkotinėms, o ne pluoštinėms, patvirtina specialisto išvada (6 t. 69-72 b. l.). Todėl apelianto teiginiai, esą D. B. nesuvokė, kad kanapės yra narkotinės, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir nuteistojo parodymams.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 260 str. 3 d. būtina nustatyti, jog kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Šie imperatyvūs reikalavimai, atskleidžiant kaltininko tyčios turinį, yra nurodyti ne tik skunde paminėtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-295/2007, 2K-456/2007, bet ir visoje eilėje kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių (Nr. 2K-72/2007, 2K-278/2008).

Tačiau skunde nurodytos kasacinės nutartys nėra teisminiai precedentai, kuriais reikia remtis šioje byloje, sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimą. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-295/2007 analizuojamas ne kaltininko tyčios turinys, bet grynosios narkotinės medžiagos kiekis kaltininko žinioje esančioje medžiagoje ir jos reikšmė veikos kvalifikavimui.

Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-456/2007 ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje kaltininkė iš viso nežinojo kokiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoja, nors ir suvokė, kad parduoda narkotines medžiagas ir apytikriai galėjo numatyti jų kiekį.

Kolegija daro išvadą, kad D. B. aiškiai žinojo, jog V. Š. jam perduota medžiaga yra narkotinės kanapės. Tai patvirtina jo elgesys iš karto po jų įgijimo (suktinės pasidarymas ir rūkymas).

Teismų praktikoje sprendžiant narkotinių medžiagų kiekio nustatymo klausimus yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio nustatymo rekomendacijų prieduose esančias lenteles. Šiose lentelėse kanapių (ir jų dalių) kiekis laikomas labai dideliu, kai jo svoris viršija 2500 g. Byloje nustatyta, kad D. B. disponavo 2770,21 g kanapių (ir jų dalių). Toks kanapių kiekis ne keliais ar keliomis dešimtimis, bet beveik 300 gramų viršija paminėtose lentelėse nustatytą labai didelio šios medžiagos kiekio ribą. Taigi, objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., požymiai yra nustatyti.

Iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis iš karto įgijęs narkotinę medžiagą – kanapes, veikė tiesioginė neapibrėžta tyčia, t. y. jį tenkino bet koks kanapių kiekis, nes priešingu atveju D. B. galėjo jų paimti tik tiek, kiek reikėjo asmeniniam naudojimui. Tačiau atidavęs krepšį ir panaudojęs dalį kanapių asmeninėms reikmėms, jis neabejotinai suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių. Šią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu ir prieš tai vartojo kanapes rūkymui, pats darydavo suktines, žinojo koks kiekis reikalingas vienai dozei ir vertindamas šį kiekį su visu įgytos medžiagos kiekiu, neabejotinai turėjo suvokti ir suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių kanapių.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 260 str. 3 d. kyla nustačius, kad kaltininkas padarė bent vieną alternatyvią dispozicijoje numatytą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad D. B. perėmė (įgijo) narkotinę medžiagą ir ją gabeno iki sulaikymo momento. Gabendamas narkotines medžiagas, kaip jau minėta, jis suvokė, jog gabena labai didelį kiekį narkotinių kanapių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti D. B. kaltu pagal BK 260 str. 3 d. yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl G. V. nuteisimo pagal BK 238 str. 1 d.

Nuosprendį šioje dalyje ginčija prokurorė ir nuteistasis G. V..

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai G. V. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 str. 3 d. perkvalifikavo į BK 238 str. 1 d., o pagal BK 199 str. 2 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Todėl nuosprendžio dalis dėl G. V. išteisinimo pagal BK 199 str. 2 d. naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuosprendžio dalis dėl G. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 str. 3 d. į BK 238 str. 1 d. keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kolegija daro išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog G. V. veikdamas bendrininkų grupe su V.Š., kuriam byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, bei dar dviem nenustatytais asmenimis, 2008 m. balandžio 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką jam atvežti labai didelį kiekį – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 2008 m. balandžio 24 d., apie 8 val., V. Š. nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną – pasienio Kalvarijų postą, vilkiko ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atgabenus labai didelį kiekį – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), tuo jie kaip bendrininkai, nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. Č. ir V. Š., kuriam byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindu, bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką atvežti labai didelį kiekį – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), V. Š. 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje jas gavus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kalvarijos pasienio postą vilkiko ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenus į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį – ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šias medžiagas 2008 m. balandžio 25 d. 18:18 val. (duomenys neskelbtini), iš V. Š. G. V. nurodymu perėmė D. Č. ir gabeno automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo perėmimo vietos iki (duomenys neskelbtini).

G. V. kaltu neprisipažino. Jis nurodė, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Su V. Š. ir D. Č. dėl narkotikų kontrabandos ir jų perėmimo Lietuvoje ir gabenimo nesitarė, su V. Š. narkotikų gabenimo klausimais nekalbėjo, telefonu nebendravo. D. Č. taip pat neigė bet kokias savo sąsajas su V. Š. ir G. V. dėl narkotikų kontrabandos ir disponavimo jais Lietuvoje.

Pažymoje dėl V. Š. slapto sekimo nurodyta, kad 2008 m. balandžio 25 d. 18:10 val. V. Š. atvyko prie prekybos centro(duomenys neskelbtini), kur bendravo su D. Č. ir perdavė jam sportinį krepšį. D. Č. šį krepšį įsidėjo į savo automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę (1 t. 95-100 b. l.). Kratos protokole užfiksuota, kad D. Č. automobilyje rasti septyni paketai su medžiaga, panašia į kanapes (1 t. 43-44 b. l.). Specialisto išvadoje nurodyta, jog medžiaga, rasta D. Č. vairuojamame automobilyje yra narkotikai – kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 4005,70 g (1 t. 53-56 b. l.).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. balandžio 5 d. 13:34 val., 2008 m. balandžio 5 d. 20:39 val., 2008 m. balandžio 17 d. 16:36 val., 2008 m. balandžio 25 d. 17:48 val. pokalbiai su abonentu, kurio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. balandžio 25 d. 21:13 val. pokalbis su abonentu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vyko tarp jo ir „G.“ dėl narkotikų gabenimo į Lietuvą. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 191-192 b.l.) V. Š. atpažino G. V. iš nuotraukų, kaip asmenį porą kartų su „G.“ atvykusį į pokalbį su juo (V. Š.).

Liudytojas V. Š. pirmosios instancijos teisme dėl G. V. pareikšto kaltinimo buvo apklaustas išimtinai paviršutiniškai ir neišsamiai (5 t. 184-188 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme V. Š. patvirtino, kad G. V. atpažino kaip asmenį kartu su „G.“ dalyvavusį pokalbiuose su juo (V. Š.) dėl narkotikų gabenimo į Lietuvą. Jis taip pat paaiškino, kad būtent G. V., kurį atpažino iš balso 2008 m. balandžio 25 d. 17:48 val. pokalbio metu jam pasakė, jog „G.“ kanapių pats paimti neatvažiuos, o jas paimti atvažiuos kitas žmogus. Šis kanapes paėmęs žmogus buvo D. Č..

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė V. Š. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme. 2009 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje V. Š. iš viso nebuvo apklaustas apie G. V. pareikštą kaltinimą ir su šiuo kaltinimu susijusius jo (V. Š.) ir G. V. veiksmus. Todėl skundžiamame nuosprendyje esanti teismo išvada, kad V. Š. paaiškino, jog G. V. nepažįsta, ir kad šis asmuo jo neprašė parvežti iš Olandijos kanapes, prieštarauja V. Š. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio protokolui.

Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. Š., aiškindamas pokalbių su nuteistaisiais, tarp jų ir su G. V., turinį ir prasmę, pakankamai aiškiai išdėstė kada ir kokiais klausimais telefonu bendravo su G. V. (2 t. 1-2 b. l.). Iš šių parodymų, kuriuos V. Š. patvirtino apeliacinės instancijos teisme, seka, jog būtent G. V. jį kvietė susitikti tam, kad perduoti telefoną, kurio reikėjo ryšio palaikymui, gabenant narkotikus iš Olandijos (2008 m. balandžio 5 d. 13:34 val. pokalbis), teiravosi ar kas nors atvyko paimti narkotinių medžiagų (2008 m. balandžio 25 d. 21:13 val. pokalbis).

Pirmosios instancijos teismas šių V. Š. parodymų, nagrinėjant bylą teisme ir sprendžiant G.V. kaltės ir veikų juridinio įvertinimo klausimus, nevertino. Tai pasakytina ir apie byloje esančius telefoninius pokalbius. Skundžiamame nuosprendyje šiuo aspektu pasisakyta tik tiek, kad šių pokalbių stenogramos ,,nėra pakankamai informatyvaus pobūdžio ar kaltinamojo kaltę patvirtinantys įrodymai“. Tačiau tomis pačiomis pokalbių stenogramomis, kurių turinys, kartu su V.Š. parodymais, yra pakankamai aiškus ir suprantamas, teismas rėmėsi nuteisdamas G. V. pagal BK 238 str. 1 d.

Nusikaltimo, numatyto BK 238 str. 1 d., objektyvioji pusė pasireiškia neveikimu. Jau aptartais V. Š. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, nustatyta, kad G. V. nurodė V. Š. iš Olandijos į Lietuvą atvežti narkotines medžiagas, aprūpino jį mobilaus ryšio telefonu ryšio palaikymui, domėjosi ar V. Š. su narkotinėmis priemonėmis jau atvyko į Lietuvą, koordinavo jų paėmimą. Visi šie aktyvūs G. V. veiksmai jokiu būdu negali būti vertinami kaip pasyvus nuteistojo elgesys (neveikimas), vienu atveju (dėl kontrabandos) visai nebaudžiamas, o kitu atveju (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis) - numatantis atsakomybę tik pagal BK 238 str. 1 d.

Tai, kad pirminiuose pokalbiuose dėl narkotikų kontrabandos G. V. buvo mažiau aktyvus, nei asmuo, vardu ,,G.“, nereiškia, kad jis nebuvo informuotas apie bendrininkų ketinimus kontrabandos būdu į Lietuvą įvežti narkotines medžiagas. Tolesni G. V. veiksmai - V. Š. aprūpinimas telefonu, ryšio palaikymas su juo, rodo, kad jis paminėtiems ketinimams pritarė ir pats aktyviai dalyvavo juos realizuojant. Bendrininkavimo požymių nustatymui neturi lemiamos reikšmės ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. J. BPK 212 str. 2 d. pagrindu, nors tokio sprendimo pagrįstumas kelia abejonių.

Iš aptartų V. Š. parodymų ir 2008 m. balandžio 25 d. 17:48 val. bei 2008 m. balandžio 25 d. 21:13 val. telefoninių pokalbių suvestinių turinio matyti, jog G. V. bendrininkavo priimant kanapes iš V. Š. t. y. sutarė, kad „G.“ narkotinių medžiagų paimti neatvyks, o tai padarys kitas žmogus (kaip nustatyta – D. Č.).

Kolegijos nuomone, tokie aktyvūs G. V. veiksmai rodo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. pagrindu, ir su D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., o ne BK 238 str. 1 d.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo prašymo, iš viso neturėjo teisinio pagrindo G. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 3 d. į BK 238 str. 1 d., nes pastarosios veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinimo pagal BK 260 str. 3 d. faktinių aplinkybių.

Jau vien dėl šios priežasties paminėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes juo buvo akivaizdžiai suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-482/2010, 2K-7-330/2011).

Kolegija neturi teisinio pagrindo G. V. nusikalstamas veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 4 d., jau vien dėl to, kad toks kaltininko veikų juridinis įvertinimas nebuvo nurodytas kaltinamajame akte. Prokurorės apeliaciniame skunde nuteistojo nusikalstamas veikas taip pat prašoma kvalifikuoti tik pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.

Be to, iš V. Š. parodymų seka, kad aptariamų nusikalstamų veikų organizatorius buvo ne G.V., o asmuo, vardu „G.“. Byloje nustatyta, kad G. V. nusikalstamų veikų padarymo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės G. V. iš esmės neneigia. V. Š. patvirtino, kad su G. V. ir asmeniu, vardu „G.“, bendravo betarpiškai ir jo (G. V.) balsą įsidėmėjo. Gebėjimas įsidėmėti kalbančiojo balsą ir jį identifikuoti telefoninių pokalbių metu nėra kokia nors išskirtinė žmogaus savybė, kurią reikėtų dar papildomai įrodinėti. Todėl manyti, jog V. Š. klydo ar melavo, tvirtindamas, kad šiame nuosprendyje aptartų pokalbių metu jis kalbėjo su G. V., nėra pagrindo.

Kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti duoti balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tačiau toks atsisakymas turi būti bet daugiau ar mažiau logiškas ir motyvuotas. Jokių įtikinamų argumentų, pagrindžiančių atsisakymą duoti balso pavyzdžius, G. V. nepateikė. Toks G. V. elgesys visiškai nesiderina su asmens, deklaruojančio visišką nekaltumą, pozicija.

Akivaizdu, kad tokia G. V. pozicija negali būti pripažinta kaltę ar nekaltumą patvirtinanti aplinkybė. Tačiau ji yra reikšminga teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi ir byloje surinktų įrodymų vertinimui.

Kolegijos nuomone, šiame nuosprendyje aptarti V. Š. parodymai, kuriuos patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, leidžia daryti išvadą, kad G. V. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Nuteistojo G. V. lakoniškame apeliaciniame skunde jokie argumentai, pagrindžiantys nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra išdėstyti. Todėl kolegija daro išvadą, kad, atsakydama į prokurorės apeliacinio skundo argumentus, kartu išnagrinėjo ir G. V. apeliacinį skundą.

Dėl organizuotos grupės požymių

Prokurorės apeliaciniame skunde veikimą organizuota grupe prašoma inkriminuoti tik nuteistiesiems G. V. ir D. Č..

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad kaltinimo dalis, jog kaltinamieji veikė organizuota grupe, nepasitvirtino. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėta, kad norint inkriminuoti organizuotos grupės požymį, būtina įvertinti esminius požymius, kurie šią bendrininkavimo formą skiria nuo paprastos bendrininkų grupės, t. y. organizuotumo lygį, bendrininkų ryšių pastovumą, ilgalaikiškumų tvirtumą. Galima sutikti su prokurorės skundo teiginiais, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis. Tačiau tokie požymiai būdingi ir paprastai bendrininkų grupei. Kitokių argumentų, pagrindžiančių aukštesnį bendrininkų organizuotumo lygį, prokurorės apeliaciniame skunde nėra.

Byloje nėra nustatytas ne tik bendrininkų ryšių pastovumas, ilgalaikiškumas, tvirtumas, bet tariamos organizuotos grupės organizatorius, šios grupės struktūra.

Todėl konstatuoti organizuotos grupės buvimą šioje byloje nėra pagrindo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pirmosios instancijos teismas G. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra suformuluotas prašymas konstatuoti BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytos sunkinančios aplinkybės buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės veikimą bendrininkų grupe pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdama G. V. bausmes pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d., kolegija įvertina visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), kaltininko asmenybę ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad veikas, kurios G. V. yra inkriminuojamos šiuo nuosprendžiu, nuteistasis padarė prieš priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą. Teistumas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį yra išnykęs.

Skirdamas bausmę teismas turi įvertinti ne tik BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bet ir vadovautis bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 str. (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Paminėto principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Tačiau tinkamas bausmių individualizavimas apeliacinės instancijos teisme turi tam tikrų ypatumų. Šios instancijos teismas yra saistomas apeliacinių skundų ribų, o taip pat kitiems nuteistiesiems už analogiškas veikas paskirtų bausmių dydžių, kurie apeliacine tvarka nerevizuojami. Prokurorės apeliaciniame skunde kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių neginčija, t. y. mano, kad jiems yra paskirtos tinkamos bausmės. Tačiau G. V. pagal BK 260 str. 3 d. prokurorė siūlo paskirti trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. didesnę bausmę nei K. K. ir R. D., nors jie yra nuteisti už 25220,29 g kanapių kontrabandą ir jų gabenimą Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, G. V. padarytų analogiškų nusikalstamų veikų apimtis (4000,70 g), yra daugiau nei 6 kartus mažesnė. Įvertinus šią aplinkybę, narkotinių medžiagų rūšį (viena iš silpniausią poveikį turinčių medžiagų) bei tai, kad G. V. pats betarpiškai narkotinėmis medžiagomis nedisponavo, jam už abi nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, artimos sankcijų minimaliai ribai. Tokių pakankamai griežtų bausmių paskyrimas atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 3, 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 2, 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 199 str. 2 d. ir G. V. išteisinimo pagal BK 199 str. 2 d. panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį.

D. Č. pagal BK 199 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti D. Č. inkriminuotas naujas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymo aplinkybes, t. y. jog jis 2008 m. balandžio 20 d. Nyderlandų Karalystėje sutarė ir perdavė V. Š., kad jis neteisėtai pergabentų į Lietuvą ne mažiau 4005,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. Č. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu.

G. V. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl G. V. nuteisimo pagal BK 238 str. 1 d. pakeisti.

G. V. nusikalstamą veiką iš BK 238 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 3 d. ir paskirti jam dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. V. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką G. V. įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. laiką.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų K. K., R. D. ir jo gynėjo, D. B. gynėjo ir G. V. apeliacinius skundus atmesti.