Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-5584-583/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
eI-5584-583/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00501-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Atsakovas
N. A. U.
Pareiškėjas
VŠĮ "Gargždų švara"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5584-583/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00501-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovei N. A. U.,

2021 m. gegužės 24 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovei N. A. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi prašymu į teismą, prašydama iš atsakovės N. A. U. (toliau – ir atsakovė) priteisti 162,60 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.

Žemesnės instancijos teismas

Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama už jai nuosavybės teise priklausiantį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą – vieno buto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centras nėra įregistruotas, tačiau 2018 m. vasario 19 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad sklype yra pastatytas ir pagal paskirtį eksploatuojamas gyvenamosios paskirties namas, kuriame nuolat gyvenama. Šias aplinkybes pareiškėjos teigimu patvirtina patikros vietoje išvada Nr. 55-S-04299 bei aptarnavimo suvestinė apie konteinerių turinio išvežimą.

Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas mieste. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Viso atsakovei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava - 162,60 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vietinė rinkliava apskaičiuota nepagrįstai, kadangi ji šiame name negyvena, todėl komunalinių atliekų nėra ir jos nėra šalinamo per atliekų tvarkymo sistemą. Neginčija to, kad atliekų šalinimo konteineriai yra pristatyti, tačiau jie jai nėra reikalingi, nes jais nesinaudoja. Taipogi ginčo nėra ir dėl to, kad sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris nėra įregistruotas viešajame registre. Atsakovė prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo 162,60 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą: gyvenamosios paskirties pastatą – namą (vieno buto pastatai). Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir viešajame registre įregistruotas žemės sklypas, kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei (NT išrašo 4.1 punktas). Iš teismui teikiamo 2018 m. vasario 19 d. Patikros vietoje akto Nr. V-2018-18, jos metu atliktos fotofiksacijos ir 2018 m. vasario 19 d. Patikros vietoje išvados Nr. VI-2018-18 akivaizdu, kad aukščiau nurodytame žemės sklype yra pastatytas 2 aukštų namas, kuris yra eksploatuojamas kaip gyvenamasis namas, jame gyvenam, prie jo pastatyti atliekų surinkimo konteineriai. Taigi pareiškėja įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes bei 2019-01-10 – 2020-11-19 konteinerių išvežimo suvestinės duomenis, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą pagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavą pagal įvardijamą paskirtį ir laikotarpį.. Iš teismui teikiamos 2021 m. balandžio 15 d. pažymos apie skolą ir mokėjimo pranešimų, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovai nėra sumokėję 162,60 Eur vietinės rinkliavos.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402, o taip pat 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų nauja redakcija, buvo įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas Nekilnojamojo turto objektų savininkas ar Įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (7.7 p.). Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba Įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios (15 p). Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas 16p.). Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (19 p.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba Įgalioti asmenys, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema (20 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys, Savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos 24 p.).

Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalima atleisti. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad ji faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Atsakovė nepateikė Nuostatų 23-24 punktuose nurodytų dokumentų apie nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą ginčo laikotarpiu, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl teismas, vadovaudamasis Nuostatais ir aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už visą pareiškėjos nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti.

Iš atsakovės N. A. U. pareiškėjai VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 162,60 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas