- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-11-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00926-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- BUAB „Premium fish“
- Atsakovas
- UAB „Miškija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Agentas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB) „Premium fish“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-477/2018 pagal ieškovės BUAB „Premium fish“ ieškinį atsakovei UAB „Miškija“, trečiajam asmeniui UAB „Agentas“, dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Premium fish“, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.80, 6.66, 6.930/1 straipsniais prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2015-09-29 sandorį dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Premium fish“ ir UAB „Miškija“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Miškija“ ieškovės naudai 8 300,98 Eur bei priteisti 2 589,02 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2015-09-29 tarp UAB „Premium fish“ ir atsakovės UAB „Miškija“ buvo atliktas skolų suderinimas, pagal kurį atlikta atsakovės 8 300,98 Eur skolos užskaita. Teigė, jog užskaitos metu, UAB „Premium fish“ buvo skolinga 450 eurų Sodros biudžetui. Be to, dar iki užskaitos atlikimo, 2015-06-10, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 74 985,22 Eur bei 5 procentų palūkanų (8 374,76 Eur) išieškojimo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai. Nurodė, kad minėti kreditoriai yra aukštesnės eilės kreditoriai, todėl kol nebuvo su jais atsiskaityta, negalėjo būti atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriumi, nes UAB „Premium fish“ užskaitos atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.
3. Be to, nurodė, kad 2015-09-22 atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra už prekių įsigijimą ir bendra mokėtina suma sudarė 10 890 Eur, atlikus skolos užskaitą, liko neapmokėta 2 589,02 Eur skola. Nurodė, kad atlikusi skolos užskaitą perduotu įmonės turtu, UAB „Premium fish“ dar labiau pasunkino savo turtinę padėtį. Teigė, jog atlikdami skolos užskaitą, tiek UAB „Premium fish“, tiek atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes UAB „Premium fish“ neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, o atsakovė, kaip sąžiningas ir atidus verslininkas, turėjo pareigą išsiaiškinti, ar turtu atliekama skolos užskaita, nepažeis kitų kreditorių interesų. Nurodė, kad apie užskaitos sudarymą, bankroto administratorius sužinojo 2016-10-26, todėl vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018-07-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu UAB „Premium fish“ priklausiusios malkų ruošimo įrangos perdavimą UAB „Miškija“ už skolą; įpareigojo UAB „Miškija“ per 30 dienų po šio sprendimo įsiteisėjimo, perduoti (grąžinti) BUAB „Premium fish“ malkų ruošimo įrangą bei priteisė iš UAB „Miškija“ ieškovės naudai 6 proc. metines palūkanas, už priteistą sumą (grąžinamo turto vertę - 10 890 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 935 Eur atstovavimo išlaidų bei 338,14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, jog Panevėžio apygardos teismo 2016-09-01 nutartimi UAB „Premium fish“ buvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad 2015-12-31 įmonė turėjo 76 576, 89 Eur vertės turto bei konstatavo, jog duomenų apie UAB „Premium fish“ ginčo sandorio metu turėtas pinigines lėšas byloje nėra ir darė išvadą, kad sudarant ginčo sandorį, UAB „Premium fish“ piniginių lėšų neturėjo. Be to, nurodė, kad pagal Panevėžio apygardos teismo 2014-12-31 sprendimą, iš UAB „Premium fish“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM buvo priteista 74 985 Eur, o ginčo sandorio sudarymo metu įmonė turėjo 450 Eur skolą Sodrai. Pažymėjo, jog ginčo sandorio sudarymo momentu, pareikštų reikalavimų suma beveik buvo lygi UAB „Premium fish“ turimam turtui ir tai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, UAB „Premium fish“ neturėjo pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su kreditoriais.
6. Darė išvadą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM bei Sodra buvo trečios ir ketvirtos eilės kreditoriai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. Vykdomasis raštas Nacionalinei mokėjimų agentūrai buvo išduotas 2015-06-10, tai yra iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nurodė, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2016-09-01 nutarties ir UAB „Premium fish“ pranešimo matyti, jog nuo 2015 m. liepos mėn. bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir darė išvadą, kad skolų suderinimas ir užskaita UAB „Premium fish“ turtu, buvo atlikta esant faktiniam UAB „Premium fish“ nemokumui. Konstatavo, jog esant šioms aplinkybėms UAB „Premium fish“ privalėjo su kreditoriais atsiskaitinėti CK 6.930¹ straipsnyje nustatytu eiliškumu. Ginčo sandorio sudarymo metu, UAB „Miškija“ buvo penktos eilės UAB „Premium fish“ kreditorius pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl UAB „Premium fish“ negalėjo atsiskaityti su UAB „Miškija“, už skolą perduodama įmonei priklausantį turtą. Teismas darė išvadą, kad, atsiskaitydama su atsakove, UAB „Premium fish“ nepagrįstai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumą.
7. Teismas sprendė, jog apie ginčo sandorį bankroto administratoriui tapo žinoma 2016-11-07, gavus 2015-09-22 UAB „Premium fish“ PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-29 skolų suderinimo aktą, todėl ieškinys teisme yra pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.
8. Įvertinęs liudytojų R. L. bei J. L. parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo sandorio šalys, sudarydamos ginčo sandorį, buvo nesąžiningos ir sandorio neprivalėjo sudaryti. Nurodė, kad UAB „Miškija“ vadovui buvo žinoma, jog UAB „Premium fish“ faktiškai yra nemoki, o UAB „Premium fish“ vadovas siekė atsiskaityti su įmonei naudingesniu kreditoriumi.
9. Teismas darė išvadą, kad 2015-09-22 UAB „Premium fish“ surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės yra malkų ruošimo įrangos atsakovei perdavimo aktas, o ne įrangos pirkimo – pardavimo sandoris, nes bylos aplinkybės patvirtina, jog malkų ruošimo įranga, atsakovei buvo perduota už skolą. Perdavus nurodytą įrangą atsakovei, UAB „Premium fish“ skola sumažėjo 8 300,98 Eur. Nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog malkų ruošimo įranga atsakovei buvo perduota už skolą, bet neparduota. Nurodė, jog vien neteisingas sandorio įforminimas, surašant PVM sąskaitą faktūrą, o ne perdavimo aktą, negali pakeisti jo turinį ir esmę. Kadangi perduota malkų ruošimo įranga yra išlikusi ir jos grąžinimas ieškovei yra galimas, darė išvadą, kad toks restitucijos būdas yra teisingas ir sąžiningas tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek kitų kreditorių atžvilgiu.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2015-09-29 tarp UAB „Premium fish“ ir UAB „Miškija“ sudarytas skolų suderinimo aktas, negali būti laikomas sandoriu, kuris sukėlė teisines pasekmes, pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento šalių sudarytą skolų suderinimo aktą, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Premium fish“ prašo sprendimo dalį dėl atmestų ieškovės reikalavimų panaikinti bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2015-09-29 sandorį dėl skolų suderinimo tarp UAB „Premium fish“ ir UAB „Miškija“; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Miškija“ ieškovės naudai 8 300,98 Eur; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės BUAB „Premium fish“ naudai 2 589,02 Eur skolą; 4) priteisti iš UAB „Miškija“ ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, jog teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes nusprendė pripažinti neteisėtu UAB „Premium fish“ priklausiusios malkų ruošimo įrangos perdavimą UAB „Miškija“ už skolą, nors tokio reikalavimo ieškovė nereiškė. Ieškinio reikalavimas buvo pripažinti negaliojančiu sandoriu atsiskaitymo sandorį, atliktą užskaitos būdu, tai yra 2015-09-29 sandorį dėl skolų suderinimo tarp šalių. Be to, teigia, jog sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo pripažinti pagrįstais ieškovės reikalavimai pripažinti ginčijamą užskaitos sandorį negaliojančiu abiem ieškinyje nurodytais pagrindais - tiek CK 6.930¹ straipsnio, tiek ir CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, tačiau rezoliucinėje dalyje neteisėtu buvo pripažintas malkų ruošimo įrangos perdavimas, CK 6.66 straipsnio ir 1.80 straipsnio pagrindais.
13. Teigia, jog 2015-09-29 skolų suderinimu atliktą užskaitą teismas pagrįstai vertino kaip atsiskaitymo sandorį, kuriuo užskaitos būdu atliktas atsiskaitymas, kuris pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumą, tačiau neteisingai vertino reikalavimo esmę, nurodydamas, kad ieškovės reikalavimas iš esmės yra nukreiptas į perleistą turtą. Pažymi, kad ginčytas sandoris, kurį teismas ir pripažino negaliojančiu tiek CK 6.930¹ straipsnio, tiek ir CK 6.66 straipsnio pagrindu yra atsiskaitymo tarp šalių sandoris, o ne turto (malkų ruošimo įrangos) perleidimo sandoris. Nurodo, jog turto (malkų ruošimo įrangos) perleidimo sandorio neginčijo.
14. Nesutinka su teismo išvada PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti malkų ruošimo įrangos perdavimo atsakovei perdavimo aktu, nes UAB „Premium fish“ nuosavybės teise priklausęs turtas (malkų ruošimo įranga) sandorio šalių buvo įvertinta 10 890 Eur. Nuosavybės teisių į bendrovei priklausiusį turtą perleidimo sandoris yra PVM objektas, PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įmonei kilo prievolė sumokėti į biudžetą 1 890 Eur dydžio PVM, o atsakovė tuo pačiu pagrindu įgijo reikalavimo teisę į 1 890 Eur PVM susigrąžinimą, taip pat PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio „Pavadinime“ nurodomas ir sandorio apmokestinimo PVM pagrindas - „pardavimas“. Pažymi, jog teismui nesprendus ir nepripažinus PVM sąskaitos-faktūros Nr. PFB1421 negaliojančia, mokesčių administratorius pagrįstai netenkins bankrutavusios įmonės prašymo sugrąžinti šios sąskaitos faktūros pagrindu sumokėtą 1 890 Eur PVM už parduotą ir realiai perduotą bei trejus metus naujojo savininko veikloje naudotą turtą.
15. Tvirtina, jog sprendimu nustatytas restitucijos taikymo būdas neatitinka įstatyme nustatytojo, kai negaliojančiu tiek CK 6.930¹ straipsnio, tiek ir CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažįstamas atsiskaitymo sandoris (užskaita). Be to, yra nesąžiningas ir neteisingas įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, atsakovei gavus mokestinės naudos – 1 890 Eur naudą vien PVM sąskaitos pagrindu. Nurodo, kad pritaikius restituciją natūra, gaus nudėvėtą įrangą, kuri buvo naudojama atsakovės veikloje beveik 3 metus, o atsakovė nepagrįstai praturtės, nes neatlygintinai 3 metus naudojosi įranga, nors restitucijos samprata aiškiai reikalauja šalis grąžinti į pirminę padėtį. Teigia, jog nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, bankrutavusi įmonė atsakovei privalėtų reikšti naują reikalavimą dėl skolos priteisimo už įrangos naudojimą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Miškija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad apeliantas skunde netinkamai ir vienpusiškai atskleidžia bylos faktines aplinkybes, todėl netinkamai kvalifikuoja ir susiklosčiusius teisinius santykius. Teigia, jog BUAB „Premium fish“ nuosekliai slepia tą aplinkybę, kad 2015-09-29 susiklostę teisiniai santykiai siejo tris šalis: BUAB „Premium fish“, atsakovę UAB „Miškija“ ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų UAB „Agentas“. Teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, kad BUAB „Premium fish“ ir UAB „Agentas“ yra susijusios įmonės: t. y. UAB „Agentas“ yra vienas iš BUAB „Premium fish“ akcininkų. Nurodo, kad 2015-09-29 BUAB „Premium fish“ buvo skolinga atsakovei UAB „Miškija“ 2 589,02 Eur, UAB „Agentas“ buvo skolinga atsakovei 10 000 Eur, o apeliantė - UAB „Agentas“ 13 089,87 Eur. Teigia, jog BUAB „Premium fish“ ir UAB „Agentas“, kaip tarpusavyje susiję įmonės, susitarė, kad UAB „Agentas“ skolą atsakovei padengs BUAB „Premium fish“ perduodama turimą malkų ruošimo įrangą. Pažymi, kad BUAB „Premium fish“ nereiškė jokių reikalavimų savo akcininkui UAB „Agentas“, nesutiko su šio juridinio asmens įtraukimu į civilinės bylos nagrinėjimą, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad BUAB „Premium fish“ turi 2015-09-23 Trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog apeliantas už skolą atsiskaitė konkrečiu turtu: malkų ruošimo įranga, todėl iš esmės susiklostė skolos padengimo teisiniai santykiai, kurie apibrėžti CK 6.436 straipsnyje. Nurodo, kad apeliantė be teisinio pagrindo teigia, kad tarp ginčo šalių susiklostė dvišaliai užskaitos teisiniai santykiai.
18. Tvirtina, jog teisiškai nereikšminga ar 2015-09-29 sandoris kvalifikuotinas kaip užskaita, ar kaip skolos padengimo sutartis. Restitucijos taikymui teisiškai reikšminga aplinkybė - ką šalys gavo pagal nuginčytą sandorį tą ir privalo grąžinti taikant restituciją, todėl apeliantė neperdavusi pagal ginčijamą sandorį 8 300,98 Eur sumos, negali jos reikalauti, nes toks reikalavimas neatitiktų restitucijos esmės - šalies grąžinimo į pradinę padėtį. Vien tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro teisinio pagrindo taikyti kitokias restitucijos taisykles, nei įtvirtina CK 1.80 ir 6.145 straipsnių nuostatos.
19. Atkreipia dėmesį, kad prašydama pripažinti niekiniu 2015-09-29 sandorį dėl skolų suderinimo tarp šalių, apeliantė neįrodė būtent tokio sandorio egzistavimo fakto. Byloje nėra jokio rašytinio 2015-09-29 sandorio dėl skolų suderinimo tarp BUAB „Premium fish“ ir UAB „Miškija“. Teigia, jog apeliantė sąmoningai tapatina 2015-09-29 skolų suderinimo aktą, pasirašytą tarp buhalterės ir UAB „Miškija“ vadovo su užskaitymo sandoriu. Nurodo, kad CK 1.63 straipsnio prasme sandoris yra dokumentas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. 2015-09-29 skolų suderinimo aktu nei apeliantei, nei atsakovei neatsiranda, nepasikeičia ir nėra panaikinamos jokios civilinės teisės ar pareigos. Nurodo, kad apeliantė neteigė ir neįrodinėjo, jog UAB „Miškija“ skolinga įmonei ir neprašė priteisti jokios skolos.
20. Tvirtina, jog skunde dėstomi argumentai dėl taikyto restitucijos būdo nesąžiningumo įmonės ir kitų kreditorių atžvilgiu, nepagrįsti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei nekilo jokių abejonių dėl malkų ruošimo įrangos būklės, neteigė ir neįrodinėjo, kad įrangos būklė tokia, jog ji negali būti naudojama pagal paskirtį. Tvirtina, jog apeliantė deklaratyviai teigia, kad malkų ruošimo įrangos vertė sumažėjo, nes neteikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, šį klausimą iškėlė tik apeliaciniame skunde, tuo pažeisdama CPK 312 straipsnio reikalavimus.
21. Nurodo, jog apeliantės teiginiai, kad UAB „Miškija“ teisės aktų nustatyta tvarka apskaitė įgytos malkų ruošimo įrangos nusidėvėjimą ir nusidėvėjimo sumomis mažino apmokestinamą pelną, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šių aplinkybių teismas netyrė, nes jomis nebuvo grindžiamas pareikštas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas bankrutavusios UAB „Premium fish“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu, vadovaujantis CK 6.66 ir 6.930¹ straipsnių nuostatomis, buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015-09-29 skolų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB „Premium fish“ ir UAB „Miškija“, taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Miškija“ ieškovės naudai 8 300,98 Eur bei 2 589,02 Eur skolą. Bankrutavusi UAB „Premium fish“ nurodė, kad ginčijamu suderinimo aktu nepagrįstai buvo padaryta 8 300,98 Eur skolos užskaita ir šiuo sandoriu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, nes bendrovė, būdama nemoki ir neturėdama lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pirmenybę suteikė atsakovei, taip paneigdama kitų kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atsiskaitydama su atsakove, UAB „Premium fish“ pažeidė kitų kreditorių teises, tačiau 2015-09-29 tarp šalių sudarytas skolų suderinimo aktas, negali būti laikomas sandoriu, kuris sukėlė teisines pasekmes, pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Tačiau teismas taikė restituciją ir pripažino neteisėtu UAB „Premium fish“ priklausiusios malkų ruošimo įrangos perdavimą UAB „Miškija“ už skolą, CK 6.66 ir 1.80 straipsnių pagrindais. Teismas konstatavo, jog malkų ruošimo įranga atsakovei 2015-09-22 buvo perduota už skolą, bet ne parduota ir teismui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrangos perdavimo aktas.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „Premium fish“ išrašyta atsakovei PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tarp šalių buvus pirkimo – pardavimo santykiams, nes PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, jog minėtas dokumentas įrodo, jog įmonės turtas buvo perleistas už skolas. Tačiau apeliantas nurodo, jog jis turto (malkų ruošimo įrangos) perleidimo sandorio neginčijo, todėl teismas be pagrindo, taikydamas restituciją, įpareigojo UAB “Miškija“ grąžinti šį turtą.
26. Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
27. Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir keisti bei išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtu malkų įrangos perdavimą atsakovei, išėjo už ieškinio ribų, nes pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, ieškovas (pareiškėjas) nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai.
28. Be to, iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas konstatavo, jog 2015-09-22 ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra malkų ruošimo įrangos perdavimo atsakovei perdavimo aktas. Nurodė, jog perduota įranga yra išlikusi, jos grąžinimas ieškovei yra galimas bei laikė, jog toks restitucijos būdas yra teisingas ir sąžiningas abiejų šalių bei kreditorių atžvilgiu. Tačiau taikydamas restituciją, teismas nepripažino konkretaus sandorio neteisėtu, kas leidžia daryti išvadą, jog restitucija taikyta be pagrindo (CK 6.145 straipsnis).
29. Kaip minėta, ieškiniu bankrutavusi įmonė prašė teismo pripažinti 2015-09-29 skolų suderinimo aktą niekiniu ir negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sudarytas skolų suderinimo aktas, negali būti laikomas sandoriu, kuris sukėlė teisines pasekmes, pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį ir darė išvadą, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienos ar kelių asmenų pasirašyto dokumento teisinį kvalifikavimą ir teisinę reikšmę apsprendžia jo turinys, kuris nurodo dokumento paskirtį. Kilus ginčui dėl dokumento turinio ir paskirties, tirtina ir spręstina, kokie buvo jį pasirašiusių asmenų ketinimai ir kokių tikslų jie siekė pasirašydami dokumentą. Dokumentai, kuriais jį pasirašę asmenys siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, pagal teisės normas laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, gali būti pripažinti niekiniais arba nuginčijamais (CK 1.78 straipsnis), todėl nurodžius faktinius ir teisinių argumentus dėl skolų suderinimo akto kaip sandorio prieštaravimo įstatymo reikalavimams, minėti aktai gali būti pripažinti negaliojančiais.
29. Bankrutavusi įmonė nurodo, kad ginčijamu 2015-09-29 skolų suderinimo aktu šalys padarė skolų užskaitą. Iš bylos duomenų matyti, kad minėto akto sudarymą įtakojo 2015-09-23 UAB „Premium fish“, UAB „Miškija“ bei UAB „Agentas“ sudaryta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis. Iš minėtos sutarties matyti, kad 2015-09-23 atsakovės UAB “Miškija“ skola ieškovei sudarė 8 300,98 Eur. Šios trišalės sutarties pagrindu, padarius tarpusavio užskaitas, UAB „Premium fish“ atsakovei liko skolinga 1 699,02 Eur. Nors teismui pateikta Trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis nėra pasirašyta, tačiau iš byloje esančių duomenų (UAB „Miškija“ kreditorinio reikalavimo) matyti, jog sutartis buvo vykdoma, nes administratoriaus UAB “Bankroto administravimo partneriai” prašymu Panevėžio apygardos teismo 2016-12-05 nutartimi UAB „Premium fish“ 1 699,02 Eur skola UAB „Miškija“ įtraukta į bankrutavusios UAB „Premium fish“ kreditorių sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir reikšdama ieškinius gina visų įmonės kreditorių interesus, todėl konstatuotina, jog byloje egzistuoja viešasis interesas. Įvertinus aukščiau minėtus motyvus, darytina išvada, jog byloje turi būti vertinamas ir Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties atitikimas įstatymo reikalavimams.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to, nagrinėjant bylą, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.