Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
II-10-416/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00685-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-416/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00685-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B.,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui M. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2018 m. gruodžio 4 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6590-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė R. S. 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6590-2018, kuriuo A. B., gimusį 1983-03-12, gyvenantį Partizanų g. 208-55, Kaune, pripažino kaltu pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 104 ir 154 punkto reikalavimus bei padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 30 d., 17.09 val., Pramonės pr. 4D, Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė. Už minėtus nusižengimus asmeniui paskirta subendrinta 75 Eur bauda (b. l. 7).

Šalies argumentai

Nubaustas asmuo A. B. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Visų pirma, su nutarimu nesutinka dėl procesinių pažeidimų. Nurodo, kad byla penkias dienas buvo „pralaikyta“, neatliekant joje jokių procesinių veiksmų ir po penkių dienų persiųsta į Marijampolės AVPK, pažeidžiant ANK nuostatas. Prieš persiunčiant bylą, nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, pažeidžiant ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, todėl mano, kad šis principas buvo pažeistas ir byla nagrinėjama nesilaikant ANK nustatytos tvarkos. Antrasis nesutikimo su skundžiamu nutarimu argumentas - netinkamas pirminių duomenų iš eismo įvykio vietos surinkimas, neatsižvelgimas į jo prašymus tinkamai surinkti įrodymus. Motyvuodamas tokią poziciją, A. B. nurodo, kad kitą dieną po eismo įvykio telefonu kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkę R. B., kurios paprašė išreikalauti vaizdo įrašus iš vaizdo filmavimo kamerų, esančių ant Pramonės pr. 4D pastato, bei policijos patalpų, esančių Chemijos g. 4B, tačiau pareigūnė pareikalavo parašyti prašymą raštu. Šio prašymo nerašė, kadangi jį pateikė žodžiu. Kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnė jo prašymo neįvykdė, todėl savo tiesiogines pareigas atliko atmestinai. 2018 m. spalio 23 d. atvykęs pas bylą nagrinėjantį pareigūną, paprašė pakomentuoti KET kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikšmę bei kitus byloje esančius duomenis. Be to, pareigūnas nesugebėjo atsakyti, koks yra kelio ženklo Nr. „203“ galiojimo atstumas (galiojimo zona). Atkreipė pareigūno dėmesį į tai, kad vietoje, kurioje jis pradėjo važiuoti, dar nei viena transporto priemonė nejudėjo, tad pagal KET nieko praleisti ir neprivalėjo. Taip pat atkreipė pareigūno dėmesį į tai, kad ant jo automobilio esantys apgadinimo pobūdis yra braukiamasis į priekį. Tai įrodo, kad minėta transporto priemonė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį ir dar pajudėjo į priekį. Tuomet pareigūno paprašė, kad viskas, kas buvo kalbėta, atsispindėtų apklausos protokole, tačiau jokio dokumento pareigūnas nepildė. Paprašė popieriaus lapo, kuriame galėtų pateikti prašymą pavesti specialistams išsiaiškinti ant lengvojo automobilio esančių sugadinimų, atsiradusių po eismo įvykio, kilimo pobūdį bei apgadinimo pobūdį. Gavęs minėtą prašymą, pareigūnas atidėjo bylos nagrinėjimą. Atvykus į policijos įstaigą, buvo surašytas protokolas bei paskirta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Trečiasis skundo argumentas - kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ negaliojimas įvykio vietoje. Nurodo, kad važiuodamas Pramonės pr., privažiavo pėsčiųjų perėją, esančią ties Pramonės pr. 4D pastatu, su joje įrengtu šviesoforu. Kadangi švietė draudžiamas šviesoforo signalas, sustojo arčiau dešiniojo krašto, prieš „Stop“ liniją, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją. Iš kairės pusės, gretimoje eismo juostoje, stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė. Tik įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, pradėjo važiuoti. Per kairės pusės šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad jo vairuojama transporto priemonė pilnai išvažiavo į priekį, per visą transporto priemonės ilgį prieš prie pėsčiųjų perėjos stovėjusią transporto priemonę jam iš kairės pusės. Po akimirkos išgirdo garsiai akseleruojančią sunkiasvorę transporto priemonę vėliau akimirkų pajuto, kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę kairę pusę. KET numatytas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, - važiuojančioms pagrindiniu keliu. Tačiau keliu nei viena transporto priemonė nevažiavo. Visos transporto priemonės buvo sustojusios prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. O jam pradėjus judėti nei viena transporto priemonė dar nebuvo pradėjusi važiuoti. Pats eismo įvykis įvyko jau gerokai pavažiavus už reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojusios visos transporto priemonės. Taigi įvyko praktiškai už 22 metrų už „Stop“ linijos, prie kurios ir buvo sustojęs. Savo automobiliu jau buvo pilnai įvažiavęs į prisijungiantįjį kelią. Be to, kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona negali tęstis iki begalybės. Todėl vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, šis kelio ženklas jau nebegaliojo (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės AVPK atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad KET 104 punkte numatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 154 punkte įtvirtinta, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. A. B. nesilaikė šių reikalavimų, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 1).

Šalies argumentai

A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog sutiko su išmatavimais, esančiais eismo įvykio vietos schemoje. Nei viena transporto priemonė nevažiavo, stovėjo prie šviesoforo, reguliuojančio pėsčiųjų perėją. Pradėjo važiuoti, išvažiavo už „Stop“ linijos 20 metrų, pilnai įvažiavo į pagrindinį kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, ir į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kita transporto priemonė. Nesvarbu, kad jis išvažiavo iš šalutinio kelio, kadangi kelio ženklas negaliojo, nes pilnai buvo įvažiavęs į eismo juostą. Nebuvo nustatyta, kad jo vairuotas automobilis buvo šalutiniame kelyje. Prašė paskirti autotechninę ekspertizę, kad ekspertai galėtų pasisakyti apie apgadinimo pobūdžius, tačiau ji nebuvo paskirta. Nebuvo atsižvelgta į kitus jo prašymus ir apie juos pasisakyta. Marijampolės AVPK atstovas nebuvo eismo įvykio vietoje, todėl negali teigti, kad automobilio „Scania“ posūkio žibintas buvo palinkęs į priekį. Pažymėjo, kad tai nebuvo posūkio žibintas, tai buvo gabaritų žibintas. Po susidūrimo jis kybojo ant laidų, nebuvo palinkęs į kažkurią pusę.

Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas M. M. nurodė, kad padarytus nusižengimus patvirtina eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos. Fotonuotraukose aiškiai matyti, kurioje vietoje yra išbirusios šukės. Kur yra šukės, ten panašiai ir yra susidūrimo vieta. KET 203 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ - važiuojančioms pagrindiniu keliu. Šiuo atveju turėtų būti žiūrima į minėto punkto pirmą dalį, t. y. vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Kertamas kelias prasideda toje vietoje, kur yra punktyrinė linija, skirianti greitėjimo juostą ir šalia, kairiau esančią juostą. Kaip matoma iš fotonuotraukų, krovininio automobilio žibinto duženos yra išbirę prie šalutinio ir pagrindinio kelio sandūrų. Atsižvelgiant į atstumus, į šukių išsidėstymą, matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ viena pusė susidūrimo metu dar buvo šalutiniame kelyje, t. y. dešiniau, už punktyrinės linijos. Tai pavirtina, kad pareiškėjas nedavė kelio krovininiam automobiliui, kuris važiavo pagrindiniu keliu. Pradėdamas važiuoti, pareiškėjas turėjo duoti kelią, nes pats išvažinėjo iš šalutinio kelio, kuris tęsiasi iki perėjos ir šiek tiek už jos. Atkreipė dėmesį į tai, jog buvo iškritęs krovininio automobilio posūkio rodiklis. Jeigu krovinis automobilis būtų atsitrenkęs į pareiškėjo vairuojamą automobilį, tokiu atveju posūkio rodiklis būtų atlenktas į galą. Šiuo atveju jis yra užlenktas į priekį. Tai patvirtina, kad būtent „Volkswagen Passat“ automobilis kliudė krovininį automobilį.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyti tokie patys duomenys, kurie yra skundžiamame nutarime (b. l. 6).

Šalies argumentai

A. B. prašyme dėl įvykio parašyta, kad asmuo prašo išreikalauti iš sunkiasvorės transporto priemonės tachografo pilną nuskaitymą ir jo elektroninį failą, iš kurio būtų matyti, kokiu greičiu prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo transporto priemonė. Šie prašomi pateikti duomenys yra reikšmingi, kadangi sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo tyčiniais veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis. Taip pat prašo pavesti specialistams išsiaiškinti ant lengvojo automobilio esančių apgadinimų, atsiradusių po eismo įvykio, kilimo pobūdį bei apgadinimų pobūdį (b. l. 8).

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, eismo įvykio metu vieną iš automobilių vairavo Kauno AVPK KP administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B.. Siekiant išvengti šališkumo, prašo spręsti klausimą dėl eismo įvykio medžiagos protokolo surašymui ir sprendimo priėmimui perdavimo kitam padaliniui (b. l. 10).

Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. Č. tarnybiniame pranešime parašyta, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.09 val., iš AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Pramonės g. 4D, Kaune, susidūrė sunkvežimis ir lengvais automobilis. Nesutaria kuris kaltas, laukia pareigūnų įvykio vietoje. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo dvi transporto priemones, „Scania“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Scania“ vairavo R. V., kuris paaiškino, kad jam išvažiuojant nuo Chemijos žiedo pirma eismo juosta, įvažiavus į Pramonės pr., ties pėsčiųjų perėja, jam užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Sustojus prie „Stop“ linijos ir laukiant žalio šviesoforo signalo, pradėjus judėti staiga pajuto smūgį į dešinės pusės priekinę automobilio dalį. „Volkswagen Passat“, kuris važiavo iš Chemijos g. į Pramonės pr., vairuotojas A. B. paaiškino, kad jam važiuojant pirma eismo juosta nuo Chemijos g., užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir įvažinėjant į Pramonės pr., ties 4D, į jo vairuojamo automobilio užpakalinį kairės pusės bamperį atsitrenkė „Scania“ (b. l. 11).

Papildomuose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad apgadintas automobilio „Scania“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Apgadintas automobilio „Volkswagen Passat“ užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 12).

Šalies argumentai

R. V. paaiškinime nurodyta, kad pravažiavus žiedinę sankryžą, prie pėsčiųjų perėjos užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Stovėjo pirmoje eismo juostoje, pirmas prie šviesoforo. Užsidegus žaliam signalui, pradėjo važiuoti nedarydamas jokio manevro. Už perėjos į jo vairuojamo automobilio priekinį dešinį kampą atsitrenkė kitas automobilis, kuris išvažiavo iš šalutinės gatvės (b. l. 14).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas, šukių buvimo vieta, šalutinio kelio ženklo buvimo vieta (b. l. 15).

Fotonuotraukose užfiksuoti eismo įvykio metu susidūrę automobiliai (b. l. 16-18).

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. tarnybiniame pranešime parašyta, kad nuvyko adresu Pramonės g. 4D, Kaune, ir išsiaiškino, jog ant pastato stogo ir pastato fasado esančios kameros filmuoja eismo įvykio vietą, tačiau įrašai saugomi tik keturias paras ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. įrašai neišsaugoti. Nuo kitų pastatų eismo įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 21).

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės A. A. tarnybiniame pranešime parašyta, kad „Scania“ vairuotojas paaiškino, jog važiavo nuo Pramonės-Chemijos pr. žiedinės sankryžos tiesiai Pramonės pr., savo pirmąją eismo juosta, nekeisdamas važiavimo krypties ir nedarydamas jokio manevro, kai užsidegus draudžiamam šviesoforo (pėsčiųjų šviesoforas) signalui sušustojo toje pačioje (pirmoje) eismo juostoje-eilėje pats pirmasis nuo šviesoforo, ir matė kai tuo metu juostoje, kuri prisijungia iš Chemijos pr., atvyko ir šalia jo taip pat pirmasis eilėje sustojo „Volkswagen Passat“. Minėta eismo juosta iš Chemijos pr. galima važiuoti tiesiai ir įvažiuoti į žiedinę sankryžą arba sukti dešinėn (atskirta saugumo salelėmis) ir įsilieti į Pramonės pr. „Volkswagen Passat“ iš šalutinio kelio jam tiesiog staiga „užkišo“. Atkreipiant dėmesį į jo žodžius, kad jis matė, jog automobilis stovi šalia jo prie šviesoforo, pareigūnė paklausė, ar kontakto metu (kuris įvyko jau toliau už šviesoforo) „Volkswagen Passat“ buvo jam „nematomumo zonoje“. Į tai „Scania“ vairuotojas atsakė, kad jis yra profesionalus vairuotojas ir mato viską, todėl tegul kiti nesitiki, kad sunkiasvoris krovininis automobilis negali greitai pajudėti iš vietos (greitai startuoti ar greitai važiuoti) (b. l. 22).

Šalies argumentai

A. Č. paaiškinime nurodyta, kad „Volkswagen Passat“ vairuotojas paaiškino, jog jam važiuojant iš Chemijos g. link Pramonės pr., jis sustojo prie draudžiamojo raudono šviesoforo signalo ir užsidegus žaliam signalui, pajudėjo ir automobilio „Scania“ buvo prispaustas prie kelio bortelio. Automobilio „Scania“ vairuotojas nurodė, kad važiuojant Pramonės pr., pajudėjus degant žaliam šviesoforo signalui, važiuojant pirmąja eismo juosta, jam iš dešinės pusės važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas jo nepraleido ir įvyko susidūrimas (b. l. 23).

M. J. paaiškinime nurodyta, jog nubraižė eismo įvykio vietos schemą ir padarė fotonuotraukas (b. l. 24).

A. B. paaiškinime parašyta, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.00 val., vairavo man priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas Pramonės pr., privažiavo pėsčiųjų perėją, esančią ties Pramonės pr. 4D pastatu, su joje įrengtu šviesoforu. Kadangi švietė draudžiamas šviesoforo signalas, sustojo arčiau dešiniojo krašto, prieš „Stop“ liniją, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją. Iš kairės pusės, gretima eismo juosta, stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė. Tik įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, pradėjo važiuoti. Per kairės pusės šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad jo vairuojama transporto priemonė pilnai išvažiavo į priekį, per visą transporto priemonės ilgį prieš, prie pėsčiųjų perėjos, stovėjusią transporto priemonę jam iš kairės pusės. Dar po akimirkos išgirdo garsiai akseleruojančią sunkiasvorę transporto priemonę ir dar po kelių akimirkų pajuto, kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkia į jo vairuojamo automobilio galinę kairę pusę. Pajudėjęs šiek tiek į priekį, nedelsdamas sustojo. Išlipęs iš transporto priemonės sunkiasvorio automobilio vairuotojo paklausė, kam jis taip pasielgė, kad specialiai gaudė, kad tik atsitrenktų. Taip pat pasakė, kad tai nėra poligonas ir nereikia žaisti karo keliuose. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas atsakė ironiškai klausdamas: „o ką tu manai, kad fūra netraukia?“ Apžiūrėjęs apgadinimus ant savo vairuojamos transporto priemonės, pastebėjo, kad akivaizdžiai yra matoma, kad smūgio pobūdis smūginis ir nueinantis link priekinės transporto priemonės dalies. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, kur vėliau buvo subraižyta eismo įvykio schema (b. l. 25).

Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus rašte nurodyta, kad negali pateikti prašomos informacijos, kadangi įmonės savininkas elektroniniu paštu pateikė transporto priemonėje įrengto skaitmeninio tachografo duomenis, kuriuose nėra informacijos apie transporto priemonės greitį. Po eismo įvykio eksploatuojamoje transporto priemonėje įmontuotas tachografas toliau registruoja ir laiko savo atmintyje 24 valandų judėjimo informaciją apie transporto priemonės momentinį greitį kiekvieną sekundę ir atitinkamą datą bei laiką, todėl duomenis iš techografo momentiniam greičiui nustatyti tikslinga perkelti iš karto po eismo įvykio (b. l. 26).

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. rašte, adresuotame Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Panevėžio skyriui, nurodyta, kad prašo pateikti duomenis apie automobilio „Scania“ greitį 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuo 16.20 val. iki 17.20 val. arba nurodyti priežastis, dėl kurių negali to padaryti (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Kaip minėta, A. B. su skundžiamu nutarimu nesutinka dėl procesinių pažeidimų. Nurodo, kad byla penkias dienas buvo „pralaikyta“, neatliekant joje jokių procesinių veiksmų ir po penkių dienų persiųsta į Marijampolės AVPK, pažeidžiant ANK nuostatas. Prieš persiunčiant bylą, nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, pažeidžiant ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Vertindamas šį skundo argumentą, teismas sutinka su tuo, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, kuomet iš Kauno AVPK administracinio nusižengimo byla į Marijampolės AVPK buvo persiųsta nesurašant tokiu atveju reikalingo procesinio dokumento. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. tarnybinio pranešimo, sprendimas persiųsti bylą į Marijampolės AVPK buvo priimtas Kauno APV Kelių policijos valdybos viršininkui V. L. uždedant rezoliuciją (b. l. 10). Teismas daro išvadą, kad aptariamas procesinis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio būtų galima traktuoti, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo neteisėtas. Pažymėtina, kad ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtinta, jog policija nagrinėja bylas dėl ANK 417 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Taigi, A. B. administracinio nusižengimo byla išnagrinėjo kompetetinga, įgaliojimus nagrinėti tokio pobūdžio bylas turinti institucija.

Asmuo taip pat teigia, kad byla turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi (byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą), todėl mano, kad šis principas buvo pažeistas ir byla buvo nagrinėjama nesilaikant ANK nustatytos tvarkos. Teismas, analizuodamas šį skundo argumentą, pažymi, kad iš byloje esančio Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad sprendimas perduoti nagrinėti bylą kitam policijos padaliniui buvo priimtas siekiant išvengti šališkumo, kadangi eismo įvykio metu vieną iš automobilių vairavo Kauno AVPK KP administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B.. Teismas mano, kad toks sprendimas priimtas pagrįstai, siekiant objektyvaus administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Be to, A. B. nurodytoje ANK 616 straipsnio 1 dalyje nėra imperatyviai numatyta, kad byla privalo būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą). Minėtoje teisės normoje yra formuluotė „gali būti nagrinėjama“. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, pagrįstai prioritetu pasirinktas proceso skaidrumas.

Antrasis nesutikimo su skundžiamu nutarimu argumentas - netinkamas pirminių duomenų iš eismo įvykio vietos surinkimas, neatsižvelgimas į jo prašymus tinkamai surinkti įrodymus. A. B. nurodo, kad kitą dieną po eismo įvykio telefonu kreipėsi į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkę, kurios paprašė išreikalauti vaizdo įrašus iš vaizdo filmavimo kamerų, fiksavusių įvykio vietą, tačiau pareigūnė pareikalavo parašyti prašymą raštu. Šio prašymo nerašė. Kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnė jo prašymo neįvykdė, todėl savo tiesiogines pareigas atliko atmestinai. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas nepakomentavo KET kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikšmes bei kitų byloje esančių duomenų. Pareigūnas nevykdė jo prašymo viso pokalbio užfiksuoti protokole. Teismas pažymi, kad vien subjektyvūs ir deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai apie netinkamą pareigūnų tiesioginių pareigų vykdymą, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Be to, Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos pareigūnų pareigas, nėra įtvirtinta pareiga tenkinti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų prašymus ir (ar) atlikti prašomus procesinius veiksmus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad prašė paskirti autotechninę ekspertizę, kad ekspertai galėtų pasisakyti apie apgadinimo pobūdžius, tačiau ji nebuvo paskirta. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškintas pažeidimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta įstatyme numatyta sankcija, šis procesas negali būti begalinis. Priešingu atveju įrodinėjimas taptų beprasmis administracinės teisenos tikslų prasme ir reikštų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą. Marijampolės AVPK neliko abejonių dėl byloje nustatytų aplinkybių, visi duomenys sudarė vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad būtent A. B. nesilaikė KET reikalavimų ir dėl to kilo eismo įvykis. Tai, kad pareiškėjas savaip vertino eismo įvykį, nesudarė objektyvaus pagrindo skirti autotechninę ekspertizę.

A. B. skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog eismo įvykio vietoje kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nebegaliojo. Nurodė, kad švietė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl sustojo arčiau dešiniojo krašto, prieš „Stop“ liniją, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją. Iš kairės pusės, gretimoje eismo juostoje, stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė. Įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, pradėjo važiuoti. Kai pajuto smūgį, savo automobiliu jau buvo pilnai įvažiavęs į prisijungiantįjį kelią. Kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, - važiuojančioms pagrindiniu keliu. Tačiau keliu nei viena transporto priemonė nevažiavo. Visos transporto priemonės buvo sustojusios prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. O jam pradėjus judėti nei viena transporto priemonė dar nebuvo pradėjusi važiuoti. Pats eismo įvykis įvyko jau gerokai pavažiavus už reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojusios visos transporto priemonės. Taigi įvyko praktiškai už 22 metrų už „Stop“ linijos, prie kurios ir buvo sustojęs.

Teismas, analizuodamas nurodytą skundo argumentą, atsižvelgia į byloje esančią eismo įvykio vietos schemą (b. l. 15) bei fotonuotraukas (b. l. 16-18). Visų pirma, svarbu tai, kad iš nurodytų duomenų matyti šukių, atsiradusių po eismo įvykio, buvimo vieta, t. y. 1,20 m iki kelkraščio. A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutiko su išmatavimais, esančiais eismo įvykio vietos schemoje, nurodytų atstumų neginčija. Pritariama Marijampolės AVPK atstovo pozicijai, nurodytai teismo posėdžio metu, kad ten, kur yra šukės, yra ir transporto priemonių susidūrimo vieta. Antra, KET 3.17. punkte numatyta, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Fotonuotraukose užfiksuota, kad krovininio automobilio „Scania“ žibinto duženos yra išbirę būtent prie šalutinio ir pagrindinio kelio sankirtos. Trečia, viešai prieinamuose internetiniuose tinklalapiuose esančiuose duomenyse nurodyta, kad tokio modelio automobilio „Volkswagen Passat“ plotis yra 1,82 m. Atsižvelgiant į nurodytą A. B. vairuotos transporto priemonės plotį, eismo įvykio vietos schemoje esančius išmatavimus bei šukių išsidėstymą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio „Volkswagen Passat“ viena pusė susidūrimo metu dar buvo šalutiniame kelyje, t. y. dešiniau, už punktyrinės linijos, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi. Tai rodo, kad pareiškėjas turėjo duoti kelią kroviniam automobiliui „Scania“. Aukščiau nurodyti teiginiai paneigia A. B. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išdėstytą mintį, kad susidūrimo metu jis buvo pilnai įvažiavęs į prisijungiantį kelią. Tokia pareiškėjo pozicija vertinama kaip gynybinė versija, siekis išvengti administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių neigiamų padarinių.

Nagrinėjamos situacijos kontekste, pažymėtina tai, kad KET 154 punkte numatytas įpareigojimas vairuotojui, važiuojančiam šalutiniu keliu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, apima ne tik vairuotojo pareigą duoti kelią pačioje nelygiareikšmių kelių sankirtoje, tačiau įvertinti ir tai, ar įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio nesudarys kliūties pagrindiniu keliu nustatytu leistinu greičiu važiuojančiai transporto priemonei.

Teismas daro išvadą, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2018 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6590-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, A. B..

Teisėjas Laimondas Noreika