- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-2249-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05045-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. lapkričio 24 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įstatymas) pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėjui 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu (toliau – ir Protokolas) buvo paskirta administracinė bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 dalies pažeidimus. Protokole išdėstytos nusižengimo aplinkybės: pareiškėjas vairuodamas AUDIA4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį nukentėjusiam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala (388, 77 Eur).
2.2. Mano, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, buvo paskirtas remiantis neišsamia Departamento 2021 m. lapkričio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-92 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas.
2.3. Teigia, kad Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – ir Pranešimas) pateikta netiksli ir neišsami informacija. Pažymi, kad pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Pranešime išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, nėra nurodomi konkretūs veiksmai, aplinkybės kurie gali būti vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas vardą pažemino pažeisdamas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 8.1 p; 8.4 p.; 8.6.; 8.7 p. reikalavimus, tačiau nepateikta jokių požymių ar įrodymų, konkrečių veiksmų (neveikimo) kuriais remiantis padaro išvadą, kad pareiškėjas galimai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo vertinimu, Pranešime nurodyta nepilna ir neišsami informacija apsunkino galimybę Pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl vardo pažeminimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Vėliau atliekant tarnybinį patikrinimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad tyrimas atliekamas ne tik dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, bet ir dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 4 punkto; 30 straipsnio 1 punkto; 30 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 101 punkto, 219.1 punkto, 219.2 punkto, 222 punkto bei ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 7 punkto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad Pranešime nebuvo išdėstyta tiksli ir pilna informacija apie įtarimus dėl tarnybinio nusižengimo (vardo pažeminimo), pareiškėjas prarado galimybę pateikti išsamų paaiškinimą. Pranešime nenurodyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas remiantis 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui surašytu administracinio nusižengimo protokolu.
2.4. Pažymi, kad iš tarnybos buvo atleistas nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Pareigūno vardo pažeminimas, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Tarnybinio patikrinimo išvadoje 4 puslapyje konstatuojama, kad: „G. D. kaltės forma konstatuotina kaip netiesioginė tyčia (darydamas veiką suvokė jos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti).“. Tačiau atsakovas detaliai neanalizuoja, kuo remiantis padaro išvadą, kad kaltės forma – netiesioginė tyčia. Tarnybinio patikrinimo išvadoje netirtas faktas, kad žarnos išsimovimo metu jokie padariniai nei žmonėms, nei turtui nekilo, degalai neištekėjo, Pareiškėjas vizualiai apžiūrėjęs ir patikrinęs sujungtą žarną nepastebėjo jokių jos gedimų ir įstatė į vietą. Atsakovas nenurodo, kokie konkretūs žarnos gedimai konstatuoti ir ar dėl jų atsiradimo pareiškėjas tikrai galėjo suvokti, kad kils padariniai ir kokie galėjo kilti padariniai.
2.5. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, atvirkščiai sumokėjo jam paskirtą baudą, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, tačiau gavo atsakymą, kad degalinė pretenzijų neturi, vairavo automobilį blaivus, ne tarnybos metu, nėra ir kitų aplinkybių, kurios įrodytų, kad stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Pareiškėjas iš degalinės pasišalino sąžiningai klysdamas, tai yra pajudėdamas iš vietos su kuro užpylimo pistoletu ir ją išmaudamas tuo metu jokio pavojaus nesukėlė nei žmonėms, nei turtui, nes žarna išsimovė per tam skirtą sujungimo vietą, degalai neištekėjo, žarną sujungė per tam skirtą vietą, iš kurios ji buvo išsimovusi bei apžiūrėjęs vizualiai ir patikrinęs, ar tikrai gerai laikosi, padėjo į jos buvimo vietą. Jokios įspėjamosios lemputės ar garso signalai neįsijungė ir neįspėjo apie jokį pavojų ar gedimą, viską įvertinęs suprato, kad žalos nepadarė ir jokios grėsmės nėra. Pervažiavęs prie kitos kuro užsipylimo kolonėles toje pačioje degalinėje ir užsipylęs degalų nuėjo į degalinę susimokėti. Kadangi šioje degalinėje lankosi dažnai, tad žinojo, kad degalinės operatorė visas kolonėles mato per kameras tiesiogiai, tad manė, kad įvykį ji matė, todėl nematė būtinybės pranešti jai apie žarnos išsimovimą.
2.6. Atkreipė dėmesį, kad prarado galimybę pateikti paaiškinimus dėl atsakovo turimos informacijos, tokios kaip policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuotų kuro užpylimo žarnos apgadinimų, lokalinės sąmatos, kurioje nurodyti kuro išdavimo kolonėlės remonto darbai, kadangi Pranešime net nebuvo paminėtas faktas, kad pareiškėjas apgadino degalų pylimo žarną ir kokios pasekmės kilo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tik pacituojami pareiškėjo paaiškinimas, nevertinant jo turinio, apskritai nepateikiant jokio vertinimo dėl žalos atsiradimo. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą išsamiai nevertino žalos atsiradimo ir nustatymo fakto, kadangi nebuvo gautas pačio pareiškėjo paaiškinimas dėl žalos. Dėl šios priežasties tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai.
2.7. Taip pat nėra išsamiai ištirtas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas bei kitos su pasišalinimu susijusios aplinkybės. Atsakovas net netyrė ir neanalizavo fakto, kad pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino ne tuoj pat po žarnos nutraukimo, bet tik po tam tikro laiko tarpo (sujungė žarną per tam skirtą vietą, užsipylė kuro, nuėjo atsiskaityti už degalus).
2.8. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės, todėl taikydamas pareigūno vardo pažeminimą atsakovas į tai turėjo atsižvelgti. Neatskleisti pareiškėjo veiksmai, sudarantys pagrindą išvadai, jog pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji turi dėl statutinių pareigūnų elgesio. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo tarnyba griovimo arba jos kompromitavimo, todėl pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo.
2.9. Pareiškėjui pateiktas Įsakymas dėl atleidimo nepasirašytas įgalioto atstovo ir neregistruotas, todėl jis negaliojantis.
2.10. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai atkreipia dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.7 punktą (pareigūnas ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivus, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) ir tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nes nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas automobilį vairuotų neblaivus ar po pasišalinimo iš autoįvykio būtų nustatytas neblaivumas.
2.11. Pareiškėjas taip pat prašo teismo sprendimą grąžinti pareiškėją į pareigas, jei toks būtų priimtas, nukreipti vykdyti skubiai. Teigia, kad nuo 2021 gegužės 24 d. iki 2022 lapkričio 24 d. ėjo ugniagesio gelbėtojo pareigas, per trumpą tarnybos laiką tarnybinių nuobaudų neturėjo, paskatintas taip pat nebuvo, tačiau stengėsi kaip įmano geriau atlikti ugniagesio gelbėtojo pareigas, vyko į pasienio ruožą statyti koncertinos, siekė tobulinti savo kvalifikaciją – baigė aukštalipių 3 savaičių kursus. Ugniagesių gelbėtojų mokykla reikalauja iš pareiškėjo atlyginti 4131,79 Eur su mokymu susijusias išlaidas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu, baigus mokymąsi pareiškėjas yra įsipareigojęs ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, prašo atmeti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Pranešime nurodyta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimą dėl pažeidimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas. Tai, jog pareiškėjas suvokė Pranešimo turinį, atskleidžia ir išsamus pateiktas jo rašytinis paaiškinimas.
3.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintos Kelių eismo taisyklės bei ANK Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi, kaip reikšmingi vertinant pareiškėjo veiksmus, tačiau niekur nėra nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl minėtų teisės aktų pažeidimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama pareiškėjo veiksmų atitiktis jo tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl Pranešime ir buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas galimu Etikos kodekso nuostatų pažeidimu. Taip pat ir išvadoje konstatuotas tik Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p., 8.6 p. reikalavimų pažeidimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos nebuvo išplėstos, o pareiškėjui nebuvo atimta galimybė įgyvendinti savo teisę į gynybą pasiaiškinant dėl išvadoje konstatuotų pažeidimų.
3.2. Atsakovo teigimu, tai, jog Pranešime nebuvo pateikta informacija apie administracinio nusižengimo protokolą, niekaip negalėjo apriboti pareiškėjo galimybės suprasti kaltinimo esmę ir realizuoti savo teisę į gynybą.
3.3. Mano, kad skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas iš degalinės jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo negavo ir kilusios žalos neatlygino nepaneigia fakto, kad žala degalinėje buvo padaryta, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
3.4. Akcentuoja, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu buvo kaltinamas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Iš Pranešimo turinio pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti, kuo yra kaltinamas. Tai, jog Pranešime nebuvo nurodytas degalinei padarytos žalos dydis, pareiškėjui niekaip negalėjo apsunkinti galimybės suvokti kaltinimo esmės ir pilna apimtimi realizuoti savo teisės į gynybą. Be to, atsakovas vykdė ne administracinio nusižengimo tyrimą, o vertino pareiškėjo veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
3.5. Pareiškėjas pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūnų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu, bet ir sulaužė pareigūno priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) akivaizdžiai žemina visos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT), turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VPGT pareigūnų. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veika pagal visas nustatytas aplinkybes pagrįstai buvo vertinta kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojanti.
3.6. Pažymi, kad Įsakymas pasirašytas Kauno PGV viršininko elektroniu parašu ir nustatyta tvarka užregistruotas departamento dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), todėl atitinka visus oficialiam elektroniniam dokumentui keliamus reikalavimus. Elektroninio dokumento turinyje data ir registracijos numeris nenurodomi, metaduomenys fiksuojami atskirai nuo elektroninio dokumento turinio. Pareiškėjui įsakymas susipažinti buvo pateiktas su metaduomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. lapkričio 24 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. TE-2-338, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumas ir pagrįstumas bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumas.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. ėjo Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas.
5.1. 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. ROIK 21145290686 pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2021 m. rugsėjo 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala (388,77 Eur) neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pareiškėjui skirta 300 Eur bauda. 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo, t. y. įvykdė administracinį nurodymą, todėl administracinio nusižengimo teisena pasibaigė (ANK 610 straipsnio 5 dalis).
5.2. 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog galbūt pažemino pareigūno vardą: 2021 m. rugsėjo 20 d., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį jį nutraukė. Apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais galimai pažeidė Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p. 8.6 p., 8.7 p. reikalavimus bei galimai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo paprašyta iki 2021 m. lapkričio 5 d. pateikti paaiškinimą.
5.3. Pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą (data nenurodyta), kuriame teigė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. atvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), sustojo prie kolonėlės įstatė degalų užpylimo pistoletą į automobilį ir norėjo prisipilti degalų, bet pamatė užrašą, kuris nurodo, kad iš pradžių reikia susimokėti. Paliko pistoletą įdėtą į automobilio degalų užpylimo vietą ir nuėjo pas operatorių susimokėti už degalus. Operatorius pasakė, kad prie šios kolonėlės piltis degalus galima tik sumokėjus grynais pinigais, o pareiškėjas norėjo susimokėti banko kortele, todėl operatorius pasiūlė pervažiuoti prie kitos užpylimo kolonėlės. Nuėjęs prie automobilio pamiršo, kad paliko degalų užpylimo pistoletą, nes jis buvo iš kitos pusės ir ateinant jo nesimatė. Nurodė, jog nepagalvojo, jog pistoletas vis dar automobilyje, sėdo į automobilį ir pajudėjo bei nutraukė degalų užpylimo žarną ties sujungimu. Sustojo, apžiūrėjęs ir įvertinęs, kad nėra jokių išorinių pažeidimų, sujungė žarną per tam skirtą vietą bei patikrinęs, ar gerai laikosi, įstatė degalų užpylimo žarną į vietą. Nepagalvodamas, kad padarė kažką blogo, nepasišalino iš degalinės, o tiesiog pervažiavo prie kitos kolonėles ir užpylė degalus. Nuėjęs susimokėti to nepasakė darbuotojams, nes atrodė, kad nepadarė žalos. Po kiek laiko gavo pranešimą iš policijos, kad pasišalino iš eismo įvykio.
5.4. Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2021 m. lapkričio 22 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad G. D., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį nutraukė kuro žarną, t. y. sukėlė eismo įvykį. Apie eismo įvykį teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais G. D. pažeidė Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p., 8.6 p., 8.7 p. (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus. Darė išvadą, kad nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad G. D. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis). Išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu.
5.5. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu Departamento direktorius 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. TE-2-338 pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, argumentuoja, kad Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateikta netiksli ir neišsami informacija, savo veiksmais tarnybos pareigūno vardo nepažemino.
7. Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad Pranešime nurodyta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veika pagal visas nustatytas aplinkybes pagrįstai buvo vertinta kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei ją kompromituojanti.
8. Pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos konstatavus, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Jozita“ vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neišėmė kuro užpylimo pistoleto iš automobilio kuro bako ir pajudėjęs į priekį nutraukė kuro žarną, t. y. sukėlė eismo įvykį. Apie eismo įvykį teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė nukentėjusiajam asmeniui arba policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Konstatuota, kad šiais veiksmais G. D. pažeidė Etikos kodekso 8.1 p., 8.4 p., 8.6 p., 8.7 p. (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais) reikalavimus ir tokiu būdu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
8.1. Etikos kodekso 8.1. papunktyje nustatyta, kad pareigūnai ne tarnybos metu privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
8.2. Etikos kodekso 8.4. papunktyje nustatyta, kad pareigūnai ne tarnybos metu privalo privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų VPGT interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija.
8.3. Pagal Etikos kodekso 8.6. papunktį, pareigūnai ne tarnybos metu privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.
8.4. Etikos kodekso 8.7. papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnai ne tarnybos metu privalo viešoje vietoje nesirodyti neblaivūs, savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo VPGT.
9. Pareiškėjas ginčijamu įsakymu atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62–1099/2011).
11. Ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020; kt.). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovas pareigūno vardo pažeminimą siejo su G. D. pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Departamentas G. D. kaltės formą vertino kaip netiesioginę tyčią, nurodydamas, kad darydamas veiką, pareiškėjas suvokė jos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismas su tokia išvada nesutinka.
13. Byloje esančiais duomenimis, filmuota vaizdo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas, pamatęs, kad nutraukė kuro žarną, grįžo, ją sujungė, padėjo į jai skirtą vietą. Pareiškėjas iš karto po įvykio nepasišalino iš degalinės, o nuvažiavo prie kitos kuro kolonėlės toje pačioje degalinėje, užsipylė kuro, nuėjo sumokėti už degalus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu). Pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi, šiuo atveju nustatyti atsakovo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai.
14. Sprendžiant, ar nurodytus veiksmus atsakovas pagrįstai pripažino pareigūno vardo pažeminimu, teismas turi įvertinti, ar minėti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją sukompromitavo, nes, minėta, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
14.1. Byloje esančiais duomenimis, filmuota vaizdo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjo veiksmų chronologija (iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto; pamatęs, kad nutraukė kuro žarną, grįžo, ją sujungė, padėjo į jai skirtą vietą; nuvažiavo prie kitos kuro kolonėlės toje pačioje degalinėje, užsipylė kuro, nuėjo sumokėti už degalus) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės. Šiuo atveju nėra duomenų, rodančių, kad pasišalindamas pareiškėjas tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą.
14.2. Pareiškėjas nevengė jam kilusios atsakomybės, kreipėsi į UAB „Jozita“ dėl sukeltos žalos, tačiau degalinė patvirtino, kad pretenzijų neturi (2021 m. gruodžio 3 d. UAB „Jozita“ pranešimas).
14.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas remiasi LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010, pažymėdamas, kad šiose nutartyse kaip pareigūno vardo pažeminimas yra įvertinami tokie faktai, kaip neteisėtas pasišalinimas iš autoįvykio vietos. Administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010 konstatuota, kad pareigūnas iš eismo įvykio vietos pasišalino išvengdamas neblaivumo patikrinimo, o administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010 konstatuota, kad pareigūnas sukėlė autoįvykį, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad aplinkybės, nustatytos minėtose bylose, ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos, todėl atsakovas jomis rėmėsi nepagrįstai.
14.4. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai rodo nepagarbą visuomenei, t. y. kad savo veiksmais jis akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Nenustačius pareiškėjo veiksmuose tyčinio, sąmoningo siekimo pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, toks veikimas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai konstatavo ir Etikos kodekso 8.7 p. pažeidimą (prievolę savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir negriauti visuomenės pasitikėjimo pareigūnais).
15. Nenustatęs, kad aptartas pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, teismas sprendžia, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, sąmoningais, kaltais, tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra neteisėtas, todėl 2021 m. lapkričio 24 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ naikintinas.
16. Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Panaikinus Įsakymą ir pareiškėjo atleidimą pripažinus neteisėtu, pareiškėjas grąžintinas į Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas, atlyginant už visą priverstinės pravaikštos laiką (Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas nukreipia šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
17. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjui priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2021 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalis).
18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
19. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
19.2. Pareiškėją atstovavo advokato padėjėja V. L. (2021 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 15/12/2021). Pagrįsdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. gruodžio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18-SAD/2021 apmokėti 300 Eur už skundo parengimą. Teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas šią sumą sumokėjo advokato padėjėjai V. L..
19.3. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
19.4. Remiantis Rekomendacijų 8.2. p. rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytu koeficientu 2,5 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo atveju – 2021 m. II ketv. sudarė 1566,4 Eur) laikytina, kad už skundo parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis gali sudaryti 3132,8 Eur (2,5 x 1566,4 Eur x 0,8). Pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma už skundo paruošimą neviršija maksimalaus galimo priteistino dydžio, todėl ši suma priteistina pareiškėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo G. D. skundą patenkinti.
Panaikinti 2021 m. lapkričio 24 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. TE-2-338 „Dėl vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio G. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Grąžinti pareiškėją G. D. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui G. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti pareiškėjui G. D. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.