- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-318-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00728-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- J. U.
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Mindaugas Martinaitis, Mindaugas Martinaič
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-360/2016
Teisėjas Mantas Ūsas Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00728-2014-0
2016 m. lapkričio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės,
civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. U. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, nukentėjusiojo M. Š. ir civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato D. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. paskiriant 30 MGL, tai yra 1129,80 Eur baudą.
Priteista iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. Š..
Priteista iš J. U. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. Š..
Priteista iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 10597,69 Eur turtinės žalos atlyginimo M. Š..
Priteista iš draudimo bedrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 028 Eur turtinės žalos atlyginimo A. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. U. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to sunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, tai yra J. U. 2014-09-18, apie 9 val. 40 min., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, įvažiuodama į kelią (duomenys neskelbtini), šio kelio 11 km 600 m, iš esančios šalia jo teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nedavė kelio jai iš kairės keliu (duomenys neskelbtini) m. važiavusiam motociklui „Honda CBR 1000 RR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklą vairavo M. Š., ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu J. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 107 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios J. U. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nėra nė vieno įrodymo, kurio patikimumu, objektyvumu ir besąlygiškumu galima būtų vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį J. U.. Visus be išimties įrodymus teismas nurodo su tam tikromis išlygomis ir aiškiomis prielaidomis bei spėlionėmis. Taigi teismo priimtas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, todėl vadovaujantis visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių specialisto išvada bei eksperto paaiškinimas, nukentėjusiojo M. Š. parodymai ir jų išsamumas, pagrįstumas ir nuoseklumas. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai pridėjo ir vadovavosi papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame prokuroras J. Sykas konstatavo jam priimtinas įvykio vietos apžiūros aplinkybes, kurios susijusios su matomumu į tolį, nors teismas buvo pavedęs prokurorui išsiaiškinti ar iš viso įvykio vietoje yra dauba. Juolab tokio procesinio veiksmo atlikimo metu nedalyvavo kaltinamoji ir jos gynėjas, kai prokuroras, siekdamas sustiprinti kaltinimo pozicijas, savo iniciatyva papildomai nurodo tik jam žinomas (matomas) ir suprantamas aplinkybes, kurių objektyvumu ir pagrįstumu negalėjo įsitikinti kiti proceso dalyviai.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas iš esmės grįsdamas J. U. kaltę neįvertino 2015-03-03 specialisto išvadoje esančių netikslumų, t. y. ekspertas išvados tiriamosios dalies 2–8 lape parodo ne visus duomenis iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei savaip sunumeruoja įvykio vietoje išsibarsčiusias transporto priemonių dalis, nevertina atstumų tarp jų bei motociklininko vertimosi dirbamuosiuose laukuose pėdsakų, nors pats šį faktą pripažįsta. Be to, nepagrįstai yra nurodyta, kad motociklininkas kontaktavo su automobilio kairiuoju kampu, nors akivaizdžiai matyti, kad motociklas atsitrenkė į mašinos priekinę dešinę pusę. Taip pat skunde teigia, kad ekspertas D. Jocius net nepareikalavęs iš prokuroro papildomos medžiagos, kurios pagrindu būtų galima nustatyti motociklo griuvimo vietą, jo paliktus pėdsakus ir vertimosi bei slydimo žymes judant dirbamu lauku), pasirinko paprasčiausią būdą, t. y. konstatuoti, kad tokie duomenys nėra fiksuoti (nors įvykio vietos apžiūros protokole bei prieduose yra nurodytos vietos bei atstumai motociklo, sėdynės, nulaužto stulpelio, 20 metrų slydimo žymių, išskyrus spidometro ir motociklo aptikimo vietos). Apeliantas teigia, kad ekspertas nevertino pirminiame nukentėjusiojo paaiškinime nurodytų aplinkybių – alkoholio vartojimą prieš įvykį ir greitį, o rėmėsi jo pasirinktais duomenimis. Apeliantas teigia, kad ekspertas viršydamas jam suteiktą kompetenciją bei neturėdamas specialaus aukštojo teisinio išsilavinimo, išeidamas už objekto tyrimo ribų bei viršydamas jam suteiktą kompetenciją, savaip suprato pateiktų duomenų svarbą ir juos vertino sau priimtinu būdu, juolab negalima paneigti ir to, kad ekspertas, susipažinęs su tyrimo medžiaga, visų pirma teisiškai įvertino J. U. kaltės klausimą ir tik vėliau atliko eismo įvykio autotechninį tyrimą, tai yra nepriimtina, neteisinga bei neteisėta aptariamu atveju.
Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusysis turėjo techninę galimybę pravažiuoti automobilį „Opel Meriva“, net nekeisdamas savo važiavimo krypties, t. y. važiuodamas dešine eismo juosta, nes nuo automobilio kairės pusės rato iki kelkraščio asfaltuotos dalies buvo 2,80 m laisva eismo juosta ir papildomai 1 m 30 cm žvyruotas kelkraštis, iš viso bendras važiavimo plotas sudarė 4 metrus ir 10 cm. Kaip mano apeliantas, visa tai dar rodo, kad M. Š. privalėjo ir galėjo važiuoti dešine eismo juosta ir jokios kliūties jam nebuvo, todėl turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą ir / arba pravažiuoti pro automobilį „Opel Meriva“, kuris iš esmės buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tokią galimybę prarado dėl žymiai viršyto didžiausio leidžiamo greičio, vairavimo įgūdžių stokos bei neįvertinęs motociklo visų techninių galimybių.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais, todėl teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį pagrįstai remiamasi bylos duomenimis, leidžiančiais daryti išvadą, ar kaltininkas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jeigu nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių.
Apeliantas skunde dar kartą atkreipia dėmesį, jog įvažiuodama į važiuojamąją kelio dalį, nuteistoji nematė atvažiuojančio motociklo, taigi jis turėjo būti labai toli, juolab buvo įsitikinusi, kad gali saugiai pabaigti posūkio manevrą, automobilis judėjo normalia eiga, todėl turėjo būti puikiai matomas atvažiuojančioms transporto priemonėms. Jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas greičiu, ji jokiu būdu nebūtų sudariusi jam kliūties. Todėl apelianto įsitikinimu, nors automobilio atsidūrimas kelyje ir įvertintas kaip techninė priežastis, pagrindinė eismo įvykio priežastis – vairavimas išgėrus alkoholio, motociklo vairuotojo viršytas greitis, vairavimas techniškai netvarkingos ir TPVCA draudimu nepadraustos transporto priemonės (nedegė dienos šviesos, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. N.) bei neatsargus vairavimas, t. y. visuma priežasčių, lėmusių eismo įvykio kilimą ir sunkias pasekmes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ERGO Insurance SE atstovas advokatas D. B. prašo pakeisti skundžiamo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria civiliniams ieškovams M. Š. ir A. P. iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, yra priteistas turtinės žalos atlyginimas, ir priteisti jiems turtinės žalos atlyginimą: M. Š. – 6623,56 Eur; A. P. – 642,50 Eur.
Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad eismo įvykio padarinių sunkumą lėmė ne tik kaltinamosios J. U. veiksmai, bet ir nukentėjusiojo M. Š. padaryti KET pažeidimai bei netinkamas elgesys avarinėje situacijoje, todėl apylinkės teismas sumažino nukentėjusiajam M. Š. priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, esant panašaus pobūdžio sužeidimams, kokius patyrė M. Š., priteisiamos neturtinės žalos dydis sudaro apie 16000 Eur, tačiau, atsižvelgdamas į M. Š. didelį neatsargumą, teismas nusprendė sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10000 Eur. Taigi, kaip matyti, nukentėjusiajam M. Š. priteistinos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas 37,5 procentų (10000 Eur/16000 Eur = 0,625) dalimi.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimtu nuosprendžiu nepagrįstai nukentėjusiojo didelį neatsargumą, kaip žalos atlyginimo mažinimo pagrindą, taikė tik neturtinės žalos atlyginimui, t. y. sumažino M. Š. priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nesumažino M. Š. ir A. P. priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojanti norma: kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Skunde pažymima, kad ši norma yra bendroji, t. y. taikoma sprendžiant civiliniu deliktu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Akcentuotina ir tai, kad minėta teisinė taisyklė nustato tik dvi jos taikymo išimtis: į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (CK 6.282 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju civilinių ieškovų M. Š. ir A. P. turtiniai reikalavimai nebuvo susiję su žala dėl maitintojo netekimo ar laidojimo išlaidomis, todėl teismas, priimtu nuosprendžiu konstatavęs motociklo vairuotojo M. Š. didelį neatsargumą, klausimą dėl civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimo turėjo spręsti pagal tuos pačius teisinius kriterijus, kuriuos taikė spręsdamas M. Š. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio mažinimo klausimą.
Apeliantas nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo argumentais, kad civiliniam ieškovui M. Š. padaryta turtinė žala nemažintina dėl to, kad jo patirti nuostoliai yra protingo dydžio, realūs, susiję su būtinų poreikių tenkinimu, nukentėjusiojo gydymas dar nebaigtas, todėl negalima nustatyti galutinio žalos dydžio. Dėl šio konteksto visų pirma paminėtina, kad teismas visada privalo nustatyti teisiškai pagrįstą ir įrodytą žalos dydį ir po to, jeigu yra konstatuojamas didelis nukentėjusiojo neatsargumas, nuo minėto dydžio mažinti atlygintiną žalą. Nagrinėjamoje byloje civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, teismui pateikė skaičiavimus, koks yra pagrįstas ir įrodytas civiliniam ieškovui M. Š. padarytos turtinės žalos dydis. Todėl teismas, konstatavęs nukentėjusiojo M. Š. didelį neatsargumą, draudiko apskaičiuotą turtinės žalos dydį (10597,69 Eur) turėjo mažinti proporcingai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį. Žalos atlyginimo dydžio mažinimas negali būti tariamas, o juo labiau apimti teisiškai nepagrįstų ir neįrodytų reikalavimų. Akcentuotina ir tai, kad pagal CK galimybė mažinti žalos atlyginimo dydį nėra siejama su galutiniu žalos dydžio nustatymu, todėl tiek esama, tiek galima ateityje žala turi būti mažinama taikant analogišką proporciją.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. Š. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl civilinio ieškinio – tenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti patirtas proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantas laikosi nuomonės, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas neteisėtai ir nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad priešingai nei konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, būtent nuteistosios J. U. veiksmai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. 3 d. numatytus padarinius, priežastis, būtent J. U. pažeisdama KET reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio apelianto, sudarė jam kliūtį ir susidūrė su jo vairuojamu motociklu. Būtent šie nustatyti J. U. veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Net jei nukentėjusysis ir būtų pažeidęs KET reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo stabdyti, pamatęs kliūtį, toks pažeidimas pats savaime negalėtų sukelti tokio eismo įvykio, kuris įvyko nagrinėjamu atveju.
Be to, apelianto nuomone, nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į daugelį aplinkybių, leidžiančių vertinti jo patirtą neturtinę žalą, tačiau nebuvo įvertinta, kaip negrįžtamai pasikeitė jo gyvenimo būdas ir kokybė. Nebuvo įvertinta tai, jog dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis turės ribotas galimybes likusį gyvenimą išlaikyti save ir savo šeimą. Šiuo metu jam nustatytas 45 proc. darbingumo netekimas, neįvertinta ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam liko liekamieji reiškiniai estetiniu požiūriu, t. y. randai, sumažėjusios judėjimo galimybės ir pan.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasekmių ir liekamųjų reiškinių nepagrįstai nevertino, kadangi jie yra itin reikšmingi – neaišku, kada jis atgaus visas buvusias fizines galimybes ir galės gyventi pilnavertiškai, nebejausdamas liekamųjų reiškinių. Dėl patirtų sunkių sužalojimų ir netekus 45 proc. darbingumo jis buvo atleistas iš tarnybos policijoje, kur pradirbo daugiau nei 6 metus ir labai mėgo savo darbą. Be to, dėl įvykio pasekmių buvo apriboti jo kokybiško gyvenimo bei laisvalaikio leidimo būdai, dėl to skaudžiai išgyvenama. Apeliantas patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas. Dėl sukeltų neigiamų pokyčių sveikatai ir patirtų išgyvenimų jis yra sukrėstas iki šiol. Nors nuo autoįvykio jau praėjo beveik dveji metai, tačiau iki šiol jis negali judėti be ramentų. Iki šios dienos jam buvo atliktos šešios sudėtingos operacijos, tačiau patenkinamų rezultatų nepasiekus bus būtina atlikti mažiausiai dar vieną papildomą operaciją. Tai neabejotinai jau sukėlė ir dar sukels didelius fizinius skausmus, kuriuos malšino narkotiniais analgetikais, bet iki šiol sukelia dar didesnius dvasinius išgyvenimus.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė neatlyginti jo patirtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, kadangi dėl atstovavimo turėtų išlaidų nei jis, nei jo atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliantas mano, kad ši jo pareikšto civilinio ieškinio dalis turėjo būti palikta nenagrinėta, paliekant jam teisę gauti patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikus tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie teiktini apeliacinės instancijos teismui kartu su šiuo skundu.
Teismo posėdyje prokuroras prašė tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistosios bei draudimo bendrovės ERGO Insurance SE atstovo apeliacinių skundų netenkinti.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Kepenis prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios ir draudimo bendrovės apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistoji bei jos gynėjas advokatas M. Martinaitis prašė jų apeliacinį skundą tenkinti.
Draudimo bendrovės ERGO Insurance SE atstovas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. U. ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE apeliaciniai skundai netenkintini, nukentėjusiojo M. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteistosios J. U. apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, jos nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.
BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti KET pažeidimą, nurodant konkretų jų punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. BK 281 str. numatyta nusikalstama veika, kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad J. U. 2014-09-18, apie 9 val. 40 min., vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, įvažiuodama į kelią (duomenys neskelbtini), šio kelio 11 km 600 m, iš esančios šalia jo teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nedavė kelio jai iš kairės keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. važiavusiam motociklui „Honda CBR 1000 RR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. Š., ir su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu J. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 107 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Nuteistoji pirmosios instancijos teisme J. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., . Privažiavusi prie pagrindinio kelio, sustojo praleisti nuo Kretingos bei Klaipėdos parvažiuojančias transporto priemones. Tai užtruko apie 2–3 minutes, po to įsitikinusi, jog pagrindiniame kelyje nėra jokių kliūčių, pradėjo važiuoti sukdama į kairę link Klaipėdos. Pagrindiniame kelyje įsukusi į savo eismo juostą, bet dar nebaigusi posūkio į kairę, pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio priekinį dešinį kampą. Po smūgio jos vairuojamas automobilis sustojo ir nejudėjo. Vykdydama posūkio į kairę manevrą važiavo ne didesniu kaip 10 km/val. greičiu. Iki susidūrimo ir susidūrimo metu nepastebėjusi jokios kliūties ir nesupratusi, kas atsitiko. Matomumas bei eismo sąlygos buvo geros. Į kairę pusę galėjo stebėti 300–400 m, matomumo niekas neužstojo. Regėjimu nesiskundžia, nešioja kontaktinius akių lęšius. Po susidūrimo aiškinantis aplinkybes, supratusi, jog motociklas atvažiavo iš kairės pusės nuo Klaipėdos. Po eismo įvykio motociklas bei motociklininkas buvo nublokšti toli nuo susidūrimo vietos, iš to supratusi, jog motociklo greitis buvo labai didelis, galbūt apie 130 km/val., dėl šios priežasties ji motociklo nepastebėjo. Motociklo įjungtų žibintų taip pat nepastebėjo. Žalos net iš dalies neatlygino, dėl eismo įvykio kalta nesijaučia. Automobilį vairuoja nuo 2002 metų (t. 2, 89–90, b. l. 150).
Nors nuteistoji J. U. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis M. Š. teismojo posėdžio metu paaiškino, jog motociklu važiavo apie 80 km/val. greičiu, prieš 200 m pastebėjo dešinėje kelio pusėje, prie pagrindinio kelio stovintį automobilį, buvo įsitikinęs, kad vairuotojas jį mato ir jį praleidžia. Jis važiavo arčiau kelio ištisinės juostos, buvo įjungtos šviesos, girdėjosi motociklo variklio keliamas didelis garsas. Priartėjus automobilis išvažiavo, bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko kairėn, siekdamas jį apvažiuoti (t. 2, b. l. 91–92).
Apklaustas kaip liudytojas J. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino važiavęs nuo Kretingos link Klaipėdos, kai pastebėjo dulkių kamuolį. Kaip ir dėl kokių priežasčių įvyko autoįvykis, nematė. Pirmas atskubėjo į įvykio vietą ir pranešė specialiosioms tarnyboms apie įvykį. Motociklininkas nieko nekalbėjo, tik aimanavo. Automobilio vairuotoja buvo ištikta didelio šoko, taip pat nieko nekalbėjo. Matomumas, kur įvyko eismo įvykis, buvo geras, tiesus kelias. Prieš ir po eismo įvykio kitų transporto priemonių nepastebėjo. Įvykio metu buvo saulėta, sausa kelio danga (t. 2, b. l. 92).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad po eismo įvykio automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs kelyje (duomenys neskelbtini) 11 km 600 m, įstrižai ant priešingų krypčių eismą skiriančios linijos. Automobilio priekis nukreiptas Klaipėdos kryptimi. Kelio kairėje pusėje Kretingos kryptimi laukuose rastas motociklas, kuris nuo automobilio OPEL MERIVA galinio dešinės pusės rato, lygiagrečiai kelio ašiai nutolęs 63,70 m ir šiaurės kryptimi 20,60 m atstumu. Kelias (duomenys neskelbtini) yra dviejų eismo juostų, kiekviena kryptimi – po vieną eismo juosta. Eismo įvykio vietoje padangų bei stabdymo pėdsakų nerasta. Apžiūros metu oro sąlygos – saulėta; kelio danga – asfaltas; kelio dangos būklė – sausa. Įvykio vietoje, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kelio ženklas ,,Šalutinis kelias iš dešinės“ (kelio ženklas Nr. 109). Greičio ribojimo ženklų nėra, leistinas greitis – 90 km/val. (t. 1, b. l. 8–11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vietoje apžiūrint „Opel Meriva“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog apgadintas variklio priekinis dangtis, buferis, dešinės pusės lempa, dešinės pusės sparnas, sulankstytas metalinis rėmas, esantis po priekiniu buferiu, išsiskleidusios priekyje oro pagalvės (t. 1, 17–18, b. l. 23–25).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vietoje apžiūrint motociklą „Honda CBR 1000 RR“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad sugadinta priekinė vairo šakė, prietaisų skydelis, buferio bakas, veidrodėliai, iškritęs akumuliatorius, sugadinta sėdynė, išmetimo vamzdis, priekinė lempa (t. 1, b. l.19–20, 30–32).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad esant motociklo „Honda CBR 1000RR“ vairuotojo M. Š. 2014-10-01 liudytojo apklausos protokole ir automobilio „Opel Meriva“ vairuotojos J. U. 2014-10-03 įtariamojo apklausos protokole nurodytoms įvykio aplinkybėms, nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo kilimu buvo susiję automobilio „Opel Meriva“ vairuotojos J. U. veiksmai – iš šalia kelio esančios teritorijos vairuojamu automobiliu įvažiuodama į kelią nedavė kelio keliu važiavusiam motociklui „Honda CBR 1000RR“ bei sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė. Šiuo atveju motociklo „Honda CBR 1000RR“ vairuotojo M. Š. veiksmai – kilus grėsmei eismo saugumui, tai yra automobiliui „Opel Meriva“ pradėjus važiuoti į kelią bei sudarius kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui, laiku nestabdė vairuojamo motociklo, o kliūtį apvažinėjo manevruodamas kairiau, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 44–45).
Teismo posėdžio metu ekspertas Donatas Jucius patvirtino specialisto išvadas. Paaiškino, jog eismo įvykio metu kaltinamosios vairuojamas automobilis „Opel Meriva“, įvažiuodama iš šalia kelio esančios teritorijos, sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, dėl to motociklininkas buvo priverstas imtis kažkokių veiksmų, kad išvengtų eismo įvykio. Techniniu požiūriu, jei motociklas būtų buvęs stabdomas savo eismo juostoje nekeičiant judėjimo krypties, tai tikėtina, kad susidūrimas gal būtų ir neįvykęs. Motociklo ,,guldymas ant šono“, siekiant aplenkti kliūtį, bei leistino greičio viršijimas techniniu požiūriu nepriimtini, tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Tikėtina, kad leistino greičio viršijimas nebūtų toks žymus, kad būtų pripažinta pagrindine sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui bei kad automobilis vis tiek nebūtų spėjęs išvažiuoti iš motociklo judėjimo krypties – eismo juostos. Ekspertas nurodė, kad nenustatyta, kažkokių papildomų duomenų, kad būtų galima svarstyti dėl ekspertizės išvados tikslinimo ar jos pakeitimo (t. 2, b. l. 92–94).
2016-05-31 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse, autoavarijos vietos plane nurodoma, jog buvo išmatuotas įvažiavimo į kelią (duomenys neskelbtini) kaimo asfaltuotos važiuojamosios dalies plotis. Įvažiavime priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija. Įvažiavimo į kelią (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje yra kelio ženklas „Duoti kelią“. Išmatuojamas atstumas nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki kelio ženklo „Duoti kelią“. Matavimas atliekamas stačiu kampu, žvelgiant nuo ant kelio (duomenys neskelbtini) esančios punktyrinės linijos, kuri yra ties įvažiavimu į šį kelią kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Atstumas – 6,80 m. Iš šios vietos matosi daubos pradžia, esanti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Išmatuojamas atstumas nuo įvažiavimo į kelią vidurio, (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi link daubos pradžios. Išmatuotas atstumas – 830 metrų. Nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į kelią (duomenys neskelbtini) daubos pradžia taip pat matosi. Fotonuotraukos patvirtina, jog stovint 6,8 m atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini) kryptimi, tai yra stovint ties kelio ženklu ,,Duoti kelią“, matomumui iki daubos pradžios kliūčių nėra. Pateiktos fotonuotraukos CD laikmenoje (t. 2, b. l. 137–142).
Teismo posėdžio metu prokuroras Juozas Sykas 2016-05-31 atlikęs papildomą įvykio vietos apžiūrą paaiškino, jog šio procesinio veiksmo metu nustatė, jog nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) k. ribos iki daubos yra 830 metrų. Šiame atstume yra nedidelė daubelė, kuri yra nežymi ir matomumui visiškai netrukdo. Apžiūra buvo fiksuota fotonuotraukose. Patvirtino, jog matomumui iki daubos jokių kliūčių nėra. Matosi iš daubos važiuojančios transporto priemonės (t. 2, b. l. 148–149).
Teisėjų kolegija mano, kad visų anksčiau aptartų įrodymų visuma ir duoda pakankamą pagrindą teigti, jog nuteistosios veiksmai – iš šalia kelio esančios teritorijos vairuojamu automobiliu įvažiuodama į kelią nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui bei sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė – buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Tiek iš ikiteisminių tyrimo veiksmų, tiek juos atliekant ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nuteistoji turėjo visas galimybes pamatyti iš kairės pusės atvažiuojantį motociklą, nes matyti atvažiuojantį motociklininką ji galėjo net iš didesnio nei 800 metrų atstumo, ir nesvarbu net kokiu greičiu motociklininkas būtų važiavęs. Pati nuteistoji viso proceso metu teigė, kad matomumas buvo geras, tačiau atvažiuojančio motociklo ji nematė, dėl to galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji atlikdama manevrą ir išvažiuodama iš šalutinio kelio buvo nepakankamai atidi ir neatsargi, tai ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Byloje nėra duomenų, kad kažkas automobilio vairuotojai galėjo trukdyti matyti motociklą. Jei nuteistoji nebūtų pradėjusi manevro, tai ir motociklo vairuotojui nebūtų reikėję keisti važiavimo krypties ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nors ekspertas išvadoje ir nurodė, kad M. Š. važiuodamas ir 90 km/val. greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą motociklą turėjo techninę galimybę jį sustabdyti ir neprivažiuodamas automobilio „Opel Meriva“, tačiau tokia išvada nereiškia, kad M. Š. veiksmai buvo padarinių kilimo sąlyga ir nepaneigia nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad motociklininkas netikėtai pamatęs kliūtį jo kelio važiuojamojoje dalyje padidino greitį ir siekdamas išvengti susidūrimo „guldydamas“ motociklą ir taip stabdydamas siekė kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, nereiškia, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 134 p. reikalavimą, o tai turėjo priežastinį ryšį su įvykio kilimu. KET 134 punktas numato: ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ Tačiau iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kliūtis motociklininkui kelio važiuojamojoje dalyje atsirado staiga ir netikėtai, tai ir nulėmė motociklininko apsisprendimą kliūtį apvažiuoti galbūt padidinus greitį ir iš kairės, tai tuo metu buvo pakankamai logiška, nes jo važiuojamoji kelio dalis buvo užimta. KET 134 p. nenumatyta, kad kliūtis būtinai turi būti apvažiuojama iš dešinės, o vien tai, kad motociklininkas šioje įvykio situacijoje pasirinko tokį manevravimo būdą, nereiškia, kad jis buvo nepriimtinas ir tai buvo susiję priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu. Taigi teisėjų kolegija mano, kad M. Š. veiksmuose nebuvo KET pažeidimų – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, įvažiavęs į eismo juostą, kuria jis važiavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad motociklo vairuotojo M. Š. veiksmai – kilus grėsmei eismo saugumui, tai yra automobiliui „Opel Meriva“ pradėjus važiuoti į kelią bei sudarius kliūtį jo vairuojamo motociklo judėjimui, laiku nestabdė vairuojamo motociklo, o kliūtį apvažinėjo manevruodamas, – gali būti pripažįstami nepriimtinais ir jie buvo susiję priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu, ir tai rodė nukentėjusiojo didelį neatsargumą.
Kolegijos nuomone, įvertinus visumą aplinkybių, nustatyta, kad J. U., įvažiuodama į kelią iš esančios šalia teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, nedavė kelio jai iš kairės važiavusiam motociklui t. y. pažeidė KET 107 p. reikalavimus (2012-11-28 redakcija). Akivaizdu, kad jei J. U. nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių, padariniai nebūtų kilę, t. y. kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatyta padarinių kilimo sąlyga, todėl J. U. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 str. 5 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š. padaryti KET pažeidimai (be galiojančios privalomosios techninės apžiūros ir be valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo) patys savaime, nesant nuteistosios J. U. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio.
Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nors nuteistoji daug dėmesio skiria specialisto išvadai ir mano, kad duomenys pasikeistų specialistui įvertinus motociklininko didesnį greitį, tačiau šis apeliantės argumentas nepagrįstas, nes specialistas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir esant didesniam motociklininko greičiui, automobilis vis tiek būtų buvusi kliūtis motociklo judėjimo eismo juostoje. Specialistas nurodė, kad jokių papildomų duomenų nėra galimybės gauti, todėl pateikti papildomą užduotį atlikti objektų tyrimą netikslinga. Visiškas nepagrįstas nuteistosios argumentas, jog svarbi aplinkybė – nukentėjusiojo alkoholio vartojimas prieš įvykį. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. Š. įvykio dieną, t. y. 2014-09-18 14.40 val., buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, jog jis buvo blaivus (t. 1, b. l. 53), kitų duomenų, jog nukentėjusysis prieš įvykį būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, byloje nėra, o nuteistosios pasiremtas M. Š. paaiškinimas iškart po įvykio nurodo, jog nukentėjusysis alkoholį vartojo prieš dvi dienas, išgerdamas vieną alkoholinį kokteilį (t. 1, b. l. 54). Taigi nuteistosios argumentas, kad M. Š. galbūt vairavo neblaivus, nepagrįstas. Be to, anksčiau išdėstytos aplinkybės ir įrodo, kad specialisto išvada yra vertinimas įvykio techniniu, o ne teisės požiūriu, tai, kad specialistas atlikdamas užduotį įvykį vertino ne techniniu, o teisės požiūriu, nepagrįsta, nes kaip tik išvadoje nurodyti metodai, kuriuos specialistas rėmėsi padarydamas išvadas, ir tai tikrai nėra vertinimas teisės požiūriu. Kaip jau buvo minėta, specialisto, eksperto akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto, eksperto išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi specialisto išvada tik kaip vienu iš įrodymu, susiedamas juos su kitais byloje ištirtais įrodymais.
Dėl nukentėjusiojo M. Š. apeliacinio skundo
Anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, pripažindamas, jog jo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su įvykio kilimu. Aukštesniosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ir motociklo vairuotojas pažeidė KET reikalavimą, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastimi. Tokie pažeidimai vertinti kaip nežymūs nagrinėjamu atveju, tad ir nukentėjusiojo veiksmuose nėra didelio neatsargumo. Kadangi argumentai nurodyti anksčiau, teisėjų kolegija jų nekartoja, o pasisako dėl tokio sprendimo įtakos nustatant neturtinę žalą, bei teisingo neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo priteisimo.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiosios patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie kažkokio precedento taikymą ar suformuotą praktiką, kaip kad skunde prašo apeliantas, itin sudėtinga.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs anksčiau nurodytus kriterijus bei daug dėmesio skyręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, teisingai nustatė nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį – 16000 Eur, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybės teisėjų kolegijai nustačius, jog nukentėjusiojo veiksmuose nėra didelio neatsargumo, nukentėjusiajam priteistinas 16000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas ir nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.
Dėl civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato D. B.
Draudimo bendrovės atstovo apeliacinio skundo argumentai susieti su turtinės žalos atlyginimo sumažinimu atsižvelgiant į didelį nukentėjusiojo neatsargumą eismo įvykio metu, teisėjų kolegijai konstatavus, jog nukentėjusiojo veiksmuose nėra didelio neatsargumo, priteistinos turtinės žalos dydis nemažintinas.
Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti proceso išlaidas
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis M. Š. pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, kad jis advokatui M. Kepeniui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 300 Lt (t. 3, b. l. 22). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, veikiantys ir nukentėjusiosios interesus byloje, be to, tenkinama tik nukentėjusiojo apeliacinio skundo dalis, todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš nuteistosios J. U..
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti turėtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl šias išlaidas patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas V. Žarkovas (V. Žarkov) apeliantui atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (5 teismo posėdžiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl ji mažintina iki 500 Eur ir priteistina iš nuteistosios J. U..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 106 str. 2 d., teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį.
Pašalinti iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžio aplinkybę, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas nulėmė sunkias eismo įvykio pasekmes.
Priteisto nukentėjusiajam M. Š. neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti ir priteisti M. Š. 11000 Eur (vienuolika tūkstančių) iš nuteistosios J. U. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš nuteistosios J. U. nukentėjusiajam M. Š. 800 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuteistosios J. U. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo advokato D. B. apeliacinius skundus atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.