Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-03-12 · Byla Nr. 2SA-38-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-12
Bylos Nr.
2SA-38-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
O. N.
Ieškovas
J. A., V. A.
Trečiasis asmuo
Z. J., M. B., V. P., S. P., notarė Ramunė Džavachidienė
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Margarita AmbrazaitienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003 pagal ieškovų J. A. ir V. A. ieškinį atsakovei O. N. dėl skolos priteisimo bei atsakovės O. N. priešieškinį ieškovams J. A. ir V. A. dėl paskolos sutarties ir susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo nesudarytomis, tretieji asmenys Z. J. , M. B. , V. P. , S. P. ir notarė Ramunė Džavachidienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai J. A. ir V. A. pateikė ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovės ieškovų naudai po 26600 Lt skolos kiekvienam.

Atsakovė O. N. pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti 1999-11-12 paskolos sutartį bei 2000-10-31 susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo nesudarytais, nes ji realiai jokios paskolos negavo, o sutartį pasirašė apgaulės ir suklydimo įtakoje. Paskolos gavėju buvo S. P.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003-02-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės: ieškovui J. A. - 19967 Lt skolos, ieškovui V. A. - 19967 Lt skolos, atsakovės priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-06-10 nutartimi paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-11 sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-11-26 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-10 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-11 sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, o nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo, paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-03-18 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-11 sprendimą, sumažinant iš O. N. priteistas sumas taip: J. A. - nuo 19967 Lt iki 208,96 Lt skolos sumą ir nuo 998,35 Lt iki 10,45 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą; V. A. - nuo 19967 Lt iki 208,96 Lt skolos sumą ir nuo 998,35 Lt iki 10,45 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą, kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, paliekant nepakeistą.

2007-06-12 buvo gautas atsakovės O. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003. Atsakovė nurodė, kad prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Po to, kai buvo priimta šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-18 nutartis, atsakovė O. N. kreipėsi su ieškiniu į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl žalos iš S. P. priteisimo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2005-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-578-200/2005 ir Vilniaus apygardos teismas 2006-11-23 nutartimi atmetė O. N. reikalavimą tiek dėl senaties, tiek dėl to, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, kad S. P. kaip nors buvo susijęs su O. N. vardu paimta paskola. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą Nr. 2-578-200/2005 apeliacine tvarka, 2006-05-18 teismo posėdžio metu O. N. atstovas advokatas M. K. pateikė teismui du S. P. raštus, kuriuose pastarasis nurodė tikrąją pinigų skolinimosi seką. Atstovas pažymėjo, kad anksčiau raštai buvo užsimetę. Raštai buvo prijungti prie bylos, tačiau, vertindamas įrodymus, Vilniaus apygardos teismas jais nesirėmė, kadangi nebuvo aiški jų kilmė. Pareiškėja minėtus raštus pateikė rašysenos ekspertizei ir 2007-03-08 ekspertizės aktu buvo patvirtinta, kad raštus pasirašė S. P. . Gavus ekspertizės išvadą, paaiškėjo visiškai nauja ir esminė aplinkybė, kad tarp kreditorių pagal 1999-11-12 paskolos sutartį bei 2000-10-31 susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo ir atsakovės bei S. P. buvo sutartiniai ryšiai: kreditoriai skolino pinigus S. P. naudai, o atsakovė faktiškai buvo laiduotoja. Ši nauja aplinkybė yra reikšminga, nustatant šalių tikrąsias teises ir pareigas ir teismui priimant teisingą sprendimą. Taip pat yra pagrindas išvadai, kad tikrasis sandoris, kurį ieškovai, S. P. ir atsakovė turėjo galvoje, buvo paskolos sutartis su laidavimu, kurioje atsakovė įsipareigojo ieškovams atlyginti skolą kaip S. P. laiduotoja. Dėl šios priežasties atsakovė galėtų tikslinti priešieškinį, prašydama sandorius pripažinti iš dalies negaliojančiais – toje dalyje, kurioje atsakovė laikoma skolininke, o ne S. P. laiduotoja. Pažymėjo, kad apie bylai reikšmingą aplinkybę pareiškėja sužinojo tik 2007-03-08, gavusi ekspertizės išvadą (LR CK 1.87 str. 1 d., 1961 m. CK 52 str., CPK 366 str. 1 d. 2 p., 368 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas J. A. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jo netenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra esminiai, nes nebūtų paveikę bylos baigties, t.y. pateikti S. P. raštai patvirtino santykių tarp atsakovės ir S. P. egzistavimą, tačiau nepaneigė paskolos sutarčių teisėtumo ir nesudarė pagrindo naikinti paskolos sutartis ir keisti teismo sprendimą, priimtą prašomoje atnaujinti byloje. Minėti raštai patvirtino, kad atsakovė skolinosi pinigus, juos gavo, todėl paskoliniai santykiai tikrai egzistavo. Tai, kad atsakovė perdavė pinigus trečiajam asmeniui, sudarė sąlygas tiktai jos santykiams su trečiuoju asmeniu atsirasti, tačiau neįtakojo jos skolinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi apie S. P. parašytus raštus turėjo sužinoti dar 2003 metais, kai jie buvo perduoti jos atstovui, atstovavusiam jos interesus prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, o vėliausiai 2006-05-18, kai atsakovė apie raštus išgirdo kitos civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Tai, kad dokumentai ekspertizei buvo pateikti praėjus 9 mėnesiams nuo minėto teismo posėdžio, t.y. ekspertizė buvo pradėta 2007-02-28, baigta 2007-03-08, įrodė, kad atsakovė aplaidžiai įgyvendino savo teises (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 368 str.).

Tretysis asmuo S. P. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė neatnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003, palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-11-11 sprendimą toje byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300 Lt už advokato paslaugas. Nurodė, kad jo laiškai buvo rašyti 2003-03-20, t.y. po to, kai Vilniaus m. 1 apylinkės teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2003-02-11 priėmė sprendimą. Be to, raštai buvo rašyti atsakovės atstovui byloje, kuris privalėjo apie juos informuoti atstovaujamąją. Tai, jog raštai buvo kurį laiką užsimetę, patvirtino nerūpestingumą, vykdant savo pareigas. Atsakovės pateikti nauji dokumentai neturi esminės reikšmės, t.y. neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų nepagrįstumo. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, tarp kurių buvo ir S. P. , kaip trečiojo asmens, paaiškinimai. 2002-12-19 teismo posėdžio metu S. P. išdėstė visas aplinkybes kaip buvo sudaromos ginčo sutartys. Minėti parodymai buvo analogiški dabar teismui pateiktam S. P. laiškų turiniui, t.y. juose nurodytoms aplinkybėms. Tai reiškė, kad visos šios aplinkybės, užfiksuotos teismo posėdžio protokole, ir kurios analogiškai nurodytos S. P. laiškuose, jau buvo išnagrinėtos, ištirtos, įvertintos ir jų pagrindu priimtas teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių atsakovės nurodytos naujos aplinkybės neatitiko teisės doktrinos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuluotų sąlygų, todėl negalėjo būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Atsakovė praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi apie raštus sužinojusi vėliausiai 2006-05-18, juos pateikti ekspertizei galėjo iš karto, o ne 2007-02-27 (LR CPK 366 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-12-12 nutartimi nutarė atsakovės O. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti iš O. N. 500 Lt atstovavimo išlaidų J. A. ir 300 Lt atstovavimo išlaidų S. P. . Teismas nustatė, kad 2002-12-19 vykusio teismo posėdžio metu S. P. paaiškino, jog paskolos sutartis su pareiškėja buvo sudaryta jo paties iniciatyva, kadangi atsakovė sutiko jam padėti. S. P. norėjo pats pasirašyti sutartį, o atsakovė būtų laiduotoja. Pinigus gavo pats S. P. , kuris ir atsiskaitydavo su kreditoriais (I tomas, b.l. 163-164). Teismas nustatė, kad šias aplinkybes S. P. patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (I tomas, b.l. 227). Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pateiktą medžiagą, konstatavo, jog analogiškos aplinkybės buvo išdėstytos 2003-03-20 S. P. raštuose (II tomas, b.l. 9-11). Teismas padarė išvadą, jog analogiškos 2003-03-20 raštuose nurodytoms aplinkybės atsakovei buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o priimdamas sprendimą teismas šias aplinkybes vertino. Teismas pažymėjo, jog šie raštai buvo skirti atsakovę atstovavusiam adv. M. K. tam, kad būtų galima pasiruošti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl, vadovaujantis protingumo principu, atsakovė turėjo apie juos sužinoti 2003-03-20, kai apie juos tapo žinoma pačiam atstovui, todėl raštai galėjo būti pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi nėra duomenų, jog naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos sprendimo priėmimo metu. Teismas į bylą pateiktus ekspertizės aktą ir 2003-03-20 S. P. raštus vertino kaip papildomus įrodymus, kurie tik patvirtino aplinkybes, egzistavusias bylos nagrinėjimo metu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 1800 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo ieškovui J. A. , atsižvelgė į tai, jog ieškovo atstovės teisinė pagalba apsiribojo atsiliepimo paruošimu bei atstovavimu 2 trumpuose teismo posėdžiuose, jog ši byla dėl proceso atnaujinimo nebuvo sudėtinga, todėl prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sumažino (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., 366 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Atsakovė O. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-758-22/2003. Teismo nutartis priimta, pažeidžiant civilinio proceso normas dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei nutarčių motyvavimo. Atskirojo skundo argumentai:

1) Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR CPK 59 str. 1 d., 176 str., 177 str. 2 d., 185 str.), kadangi, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepagrįstai nevertino atsakovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsiradusio įrodymo – ekspertizės akto, kuris patvirtino atsakovės gynybos poziciją, jog paskolos, dėl kurios vyko ginčas, pinigus gavo ne ji, o tretysis asmuo S. P. . Teismas nepagrįstai aiškinosi, ar atsakovei, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims bei teismui buvo žinoma aplinkybė, kad S. P. gavo pinigus ir kad jis tikrasis paskolos gavėjas, nors nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neneigė, kad pastaroji aplinkybė buvo žinoma nuo pat teismo proceso pradžios.

2) Teismas skundžiamoje nutartyje padarė įrodymais nepagrįstas išvadas ir tuo pažeidė CPK 183 str., 185 str., 263 str., 265 str., taip pat 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 punktą, t.y. teismas nepagrįstai konstatavo, jog, vadovaujantis protingumo principu, atsakovė turėjo apie S. P. raštus sužinoti 2003-03-20, kai apie juos tapo žinoma jos atstovui. Byloje nebuvo duomenų, kad 2003-03-20 parašyti raštai buvo tą pačią dieną įteikti atsakovės advokatui. S. P. raštai byloje, kurią prašoma atnaujinti, išvis nebuvo pateikti ir apie juos nei S. P. , nei atsakovės atstovas nebuvo užsiminę. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės, kad apie S. P. raštus pirmą kartą paaiškėjo, pasibaigus procesui, kurį prašoma atnaujinti, visai kitoje byloje – Varėnos rajono apylinkės teisme pagal O. N. ieškinį S. P. . Teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų įrodymų, t.y. jos paaiškinimų ir pateikto Vilniaus apygardos teismo 2006-05-18 posėdžio protokolo, kuris įrodė, kad atsakovė nežinojo apie S. P. laiškų egzistavimą.

3) Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovės nurodytos aprobuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-994, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nauji įrodymai taip pat gali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t.y. ekspertizės aktas buvo pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri suteikė teismas teisę iš naujo įvertinti ir visus kitus byloje surinktus įrodymus. Prašomoje atnaujinti byloje buvo nuolat minima aplinkybė, kad pinigus gavo S. P. , tačiau nebuvo tai patvirtinančių įrodymų, atsakovės gauta ekspertizės išvada patvirtino tą faktą, kad pats S. P. pripažino save paskolos gavėju. Ši ekspertizės išvada buvo ne tik nauja aplinkybė, bet ir esminė aplinkybė byloje, t.y. tokia, kuri gali turėti reikšmės teismų išvadoms.

4) Teismo nutartis nemotyvuota ir tuo pažeisti CPK 263 str. 1 d., 268 str. 3 d., 270 str. 4 d., kadangi pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 16 punkte ir 1997-06-13 patvirtintoje „Įstatymų, nustatančių teismų sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ suformuluotų taisyklių ir nemotyvavo, kodėl atsakovės pateiktas ekspertizės negali būti laikomas pagrindu atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2007-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007 ir atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas J. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-12 nutartį nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimo tvarką civilinėje byloje, nustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir pagrindus, kurie turi būti pagrįsti. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje, nes visos aplinkybės, kurias nurodė atsakovė, galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir jos nėra esminės.

Tai, kad atsakovei nepatinka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-12 nutarties surašymo stilius, savaime nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad nutartis iš esmės atitinka CPK 291 str. nutarties turinio reikalavimus ir yra pakankamai motyvuota.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, ir 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, nes atsakovės pateikti 2003-03-20 raštai ir ekspertizės aktas (II t., b.l. 4-11) neįrodo naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, pagrįstai aiškinosi, ar atsakovei ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims bei teismui buvo žinoma aplinkybė, kad S. P. gavo pinigus, nes teisiškai reikšminga yra tik naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pati atsakovė pripažįsta, kad nuo pat teismo proceso pradžios nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neneigė, kad S. P. gavo pinigus iš O. N. vardu įformintos paskolos. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje. Kolegija pažymi, kad pačios atsakovės paaiškinimuose ir pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2006-05-18 posėdžio protokole (II t., b.l. 18-19) nėra jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės, kada pati atsakovė sužinojo apie S. P. raštų egzistavimą, pačios savaime nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Kolegija pažymi, kad atsakovės atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, turėjo pareigą nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąją ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007 ir 2003-10-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2003 konstatuotos faktinės bylos aplinkybės ir jose įvardintų prašymų atnaujinti procesus bylose aplinkybės yra iš esmės skirtingos nei nagrinėjamos bylos atveju, todėl nėra teisinio pagrindo remtis šiomis nutartimis.

Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti procesą atsakovės nurodytu pagrindu.

Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrindais ir terminais, kuriuos nurodė atsakovė, išnagrinėtos tinkamai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą šioje byloje, tinkamai pritaikė teisės normas ir nepadarė civilinio proceso normų pažeidimų, užtikrinant proceso koncentracijos ir asmenų lygiateisiškumo principus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nes apeliantė neįrodė tų pagrindų, kuriais grindė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje. Tai, kad nėra atnaujinamas procesas šioje byloje, nereiškia atsakovės teisių pažeidimo, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį (LR CK 1.5 str., LR CPK 6 str., 7 str., 17 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, atsakovė O. N. turi atlyginti ieškovui J. A. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (II t., b.l. 132), patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes ši suma neviršija maksimalių priteistinų sumų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą. Priteisti iš atsakovės O. N. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. A. naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius