- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- 1-863-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27381-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- V. U.
- Civilinis ieškovas
- R. G.
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto bei sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., Lietuva, išsituokęs, dirba Lietuvos kariuomenė, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. 2020 m. liepos 11 d. apie 14.12 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose, adresu Vytauto g. 6, Vilkaviškis t.y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia galva sudavė R. G. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam R. G. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.
Kaltinamasis V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 11 dieną buvo su drauge išvykę į kaimą, dirbo atskirai vienas nuo kito ir draugė atbėgusi pasakė, kad jos sūnus Aivaras yra policijoje. Ji norėjo ten važiuoti viena, bet jis neleido jai vienai važiuoti, ji buvo po naktinio budėjimo, matė, kad labai susijaudinusi. Atvežė ją į policiją, ten pamatė jos sūnų su tyrėja. Draugė prisiminė, kad nepasiėmė dokumentų ir paprašė atvežti juos. Išvažiavo atvežti ir grįžus į komisariatą prabėgdamas paduoti draugei dokumentus pamatė ten nukentėjusįjį, pažino, kad tai buvęs jo draugės sutuoktinis. Įėjęs padavė dokumentus ir pavymui išgirdau žodžius „kurvos sugyventinis“. Išeidamas nesusilaikęs pasakė jam, kad tik debilas gali taip elgtis su savo vaiku. Jau išeidinėjo ir uždarydamas duris dar išgirdo, kaip jis jo draugę pavadino „kurva“. Grįžo draugės paklausti ar viskas gerai, o jis paklausė jo „ko tau čia reikia kurvos sugyventini?“ Jis nesusilaikęs priėjo paklausti kas jam yra, o jis pasakė, kad ateis dar ir jo eilė, ir tuo momentu jis galvos judesiu sudavė nukentėjusiajam smūgį. Smūgio kaip tokio nejautė ir atėjusiam policijos pareigūnui sakė, kad smūgio nejautė ir neturėtų būti liekamųjų reiškinių.
Smūgį sudavė galva į veido sritį, kur pataikė tiksliai vietos pasakyti negali, iki šiol analizuoja savo veiksmus ir smerkia save. Jam nėra būdinga taip elgtis, taip spręsti problemas, niekada nėra taip pasitaikę ir dėl savo nesusilaikymo gali tik atsiprašyti nukentėjusiojo.
Su ieškinio dydžiu nesutinka, mano, kad visa tai verta 100 Eurų, bet jei teismas priteis daugiau tai pasižada žalą atlyginti.
Mano, kad jo elgesys buvo išprovokuotas ir smūgio nebuvo arba jis jo nejautė, didelio smūgio nebuvo.
Jam šis įvykis pačiam sukėlė pasekmes, jis po šiai dienai jaudinasi dėl to kas įvyko, analizuoja savo veiksmus, vienintelis yra kaltės jausmas ir noras atsiprašyti.
Su N. G. pažįstami tris su puse metų, gyvena kartu ir augina jos sūnų ir jo paties dvi dukras. Dėl visko su ja tariasi, dėl visko bendrauja, įsiklauso į jos nuomonę. Kalbėjos su ja ir dėl šio įvykio. Tai nėra deramas elgesys, ji pati buvo labai nustebusi nes tokio elgesio nesitikėjo nei ji, nei jis. Ateityje vengs nusikalstamų veiksmų.
Jis tarnauja kariuomenėje, rugsėjo mėnesį suėjo jau 20 metų, tai jo vienintelis pajamų šaltinis, atliginimas 1200 Eurų. Turi dvi dukras ir rūpinasi pensinio amžiaus mama. Yra dar sesuo, bet ji daug metų Londone.
Dėl užstato tai jei įmanoma prašo jo neskirti nes šeimai būtų sunku finansiškai. Dukros turi sveikatos problemų, ir pats turi. Jokių medicininių dokumentų teismui nėra pateikęs. Dukros gyvena pas jį, ne su savo motina.
Ieškinį pripažįsta iš dalies, nesutinka su jo dydžiu. Neatlygino nei kiek žalos nes dėl turtinės žalos nebuvo pareikšta ieškinio, be to skirta kardomoji priemonė jam draudžia bendrauti su nukentėjusiu, o kai klausė tyrėjos dėl galimybės tartis tai ji sakė, kad nukentėjęs taikytis nesutinka. Kardomoji priemonė neleidžia man bendrauti ir todėl neatlygino žalos (b.l.. 113-114).
Kaltinamajam V. U. prisipažinus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, gynėjui, nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui ir jo atstovei, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Be kaltinamojo V. U. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas:
2020-07-11 gautas protokolas - pareiškimas apie tai, kad 2020-07-11 apie 14:00 val. R. G. būnant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose (laukiamajame), adresu Vytauto g. 6, Vilkaviškis žodiškai sukonfliktavo su savo buvusios žmonos N. U. draugu, kurio vardo ir pavardės nežino, ko pasėkoje šis savo galva trenkė jam į galvą dėl ko R. G. jautė fizinį skausmą (b. l. 6).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kur galimai buvo daryta nusikalstama veika - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybinės patalpos (laukiamasis), adresu Vytauto g. 6, Vilkaviškis (b. l. 8 -11).
Asmens apžiūros metu ant nukentėjusiojo R. G. veido užfiksuotas patinimas (b.l. 35-36).
2020-07-11 apklaustas nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2020-07-11 apie 11:00 val. jam paskambino verkiantis jo sūnus A. G., gim. 2008-12-31, kuris pasakė, kad nori atvykti pas jį, nes jis pykstasi su savo motina N. G.. Sūnui pasakė, kad jis paprašys motinos, kad ji leistų sūnui atvykti pas jį, tačiau sūnus toliau verkė ir sakė, kad ji neleis. Jis sūnų ramino ir liepė pakentėti, kad galbūt susimatysim kitą dieną. Tada jis jam pasakė "iki tėti, šį pokalbį taip ir baigėm. Po keleto minučių sūnus paskambino jam vėl ir pasakė, kad jis jau yra prie policijos, tada telefoną sūnus perdavė policijos pareigūnei, kuri jam paaiškino, kad į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą atėjęs jo sūnus pasakė, kad nenori gyventi su savo motina Neringa ir nori atvykti pas jį. Jis nusprendė atvykti į policijos komisariatą. Jam atvykus į Vilkaviškio r. policijos komisariatą ten jau buvo jo buvusi žmona Neringa. Ji kabinete sėdėjo su jų sūnumi Aivaru. Pareigūnai paaiškino, kad reiks palaukti kol atvyks Vaikų teisių specialistai. Jam būnant policijos komisariato tarnybinėse patalpose (laukiamajame) pro duris įėjo jam nepažįstamas vyras ir praeidamas pavadino "debilu", jis jam atsakė "pats tu toks", tada dar kartą jis jam pasakė " dusk" jis jam atsakė " pats tu dusk". Tada jis priėjęs prie jo be pateisinamos priežasties iš savo galvos trenkė jam į galvą dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Kaip vėliau suprato tas vyriškis buvo jo buvusios žmonos sugyventinis. Jo vardo ir pavardės jis nežino, jį matė pirmą kartą. Dėl ko jis taip pasielgė jis pasakyti negali. Šio įvykio policijos pareigūnai nematė, nes tuo metu buvo kabinetuose. Taip pat ir kiti pašaliniai asmenys šio įvykio nematė. Šį konfliktą turėjo užfiksuoti laukiamajame esančios vaizdo stebėjimo kameros (b.l. 21-22).
2020-07-21 gauta specialisto išvada Nr. G355/2020(09), kurioje R. G. kliniškai konstatuota galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas nėra paremtas objektyviais simptomais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei R. G. 2020-07-11 buvo suduota į jo galvos sritį, tai dėl to galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 44).
2020-07-11 gautas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK RS vyr. patrulio T. Z. tarnybinis pranešimas apie tai, kad konfliktas įvyko tarp V. U. ir R. G. komisariato patalpose kur V. U. galva sudavė R. G.. Išgirdus konflikto garsus komisariato laukiamajame, išėjus iš kabineto R. G. teigė jog jam be jokios pateisinamos priežasties V. U. sudavė iš galvos į galvą. Išėjus į komisariato kiemą, paklausus V. U. kas nutiko ir kodėl vyrai sukonfliktavo , šis teigė, jog R. G. jį išprovokavo, teigė, kad smūgio nesudavė, galvos judesiu tik pagąsdino R. G.. Kadangi visi tuo metu budėję pareigūnai buvo savo kabinetuose ir įvykio nematė, dėl šio įvykio siekiant išsiaiškinti aplinkybes buvo peržiūrėta Vilkaviškio r. PK laukiamojo patalpos vaizdo stebėjimo kamera. 14:12 val. pastebėjo, kad V. U. prieina prie R. G. ir staigiu galvos judesiu savo galva suduoda vieną kartą R. G. į galvą (b.l. 45).
2020-07-16 apžiūros protokolu apžiūrėtas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK pirmojo aukšto tarnybinių patalpų laukiamojo vaizdo įrašas. Nustatyta, kad vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe matosi įrašo data 2020-07-11 kaip V. U. sudavė vieną smūgį galvą R. G. (b.l. 49-50).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismo vertinimu, V. U. kaltė padarius BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiami teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, specialisto išvada bei vaido įrašas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. U. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą. (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamasis V. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs, nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą.
Kaltinamasis šiuo metu dirba Lietuvos kariuomenėje, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Neteistas (b.l. 75), už administracinius nusižengimus nebaustas (b.l. 77). Teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį, tokia apimtimi, kokia bus teismo priteista. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. U. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.
Šiuo metu kaltinamasis gyvena su dviem dukromis, sugyventine bei jos sūnumi, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Laiduotojos teigimu jis labai pergyvena, supranta ką padarė. Su kaltinamuoju prašo atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą, be užstato, kadangi šeimos pajamos nėra didelės, o yra trys vaikai, kuriuos reikia išlaikyti.
Teismas nustatė, jog laiduotoja N. G. gyvena šiuo metu su kaltinamuoju, kartu augina tris vaikus. Laiduotoja dirba, gauna apie 950 eurų darbo užmokestį. Anksčiau teismo neteista, administracine tvarka per metus bausta, bauda sumokėta. Jos teigimu, ji gali laiduoti už kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikals, nes pastarasis išvadas padarė, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos veikos.
Įvertinęs laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotoja N. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. U.. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, V. U. kaltės formą, V. U. bei N. G. turtinę padėtį, į tai, kad byloje yra reiškiamas civilinis ieškinys, teismas daro išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas be užstato. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, nustatomas laidavimo terminas - 1 metams.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 69-70), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis bylos medžiagoje (b.l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjęs R. G. byloje yra pareiškęs 3000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (b.l. 95-97). Nukentėjusysis R. G. bei jo atstovė advokato padėjėja S. R.-S. prašė ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Ieškovui 2020-07-11 lankantis Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate kartu esant buvusiai ieškovo sutuoktinei N. G. ir nepilnamečiam ieškovo ir N. G. sūnui A. G., atėjo N. G. sugyventinis atsakovas ir praeidamas pro ieškovą pasakė žodį „debilas“. Ieškovui paklausus, ką šis žodis reiškia ir kodėl atsakovas taip kalba, atsakovas priėjo prie ieškovo ir kakta trenkė ieškovui į galvą taip pat į kaktos sritį virš kairiojo antakio.
Dėl atsakovo aukščiau nurodytų veiksmų ir jo kaltės ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur. suma.
Ieškovui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - sumušimo į galvos sritį, neturtinė žala pasireiškė patirtu papildomu stresu, kurį jis ir taip jautė būdamas policijos komisariate dėl susidariusios šeimyninės situacijos. Vietoje to, kad komisariate būtų išspręstos šeimyninės ieškovo problemos, ieškovui teko patirti pašalinio asmens - atsakovo smurtą. Ieškovas buvo sumuštas savo buvusios sutuoktinės N. G. bei nepilnamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko ieškovas patyrė pažeminimą iš svetimo žmogaus ne tik kaip vyras, bet ir kaip tėvas. Ieškovas stengėsi išlikti ramus, suprato, kad jo atsakas aktyviais veiksmais į atsakovo veiksmus gali sukelti neigiamas pasekmes tiek abiejų sveikatai, tiek gali atsirasti neigiamų teisinių pasekmių, todėl aktyviai nesigynė, todėl ieškovas savo buvusios sutuoktinės ir vaiko akivaizdoje liko neapsigynęs, pasirodė silpnas ir pažeidžiamas. Be to, ieškovas pasijuto bejėgis ir todėl, kad smurtas prieš jį buvo pavartotas policijos įstaigoje, kur ieškovas tokio įvykio nei tikėtis nei laukti negalėjo. Minėtas įvykis ieškovui sukėlė psichologinį nerimą, todėl jam buvo skirti raminamieji vaistai Diasepami. Ieškovo psichinė sveikata po santuokos nutraukimo 2016-08-26 dėl nuolat besitęsiančių konfliktų su buvusia sutuoktine yra ir taip pašlijusi: ieškovas nuo 2020-02-16 iki 2020-02-20 gydėsi Marijampolės ligoninė VŠĮ dėl sutrikusio širdies ritmo; 2020-03-06 ieškovui buvo darytas kompiuterinio tomografo tyrimas, o 2020-07-11 dienos įvykis ieškovo psichinę būseną sutrikdė iš naujo ir sveikata po šio įvykio dar labiau suprastėjo. Be to, 2020-07-11 kompiuterinio tomografo tyrimas dėl sumušimo buvo pakartotas vėl, dėl ko ieškovui kilo pagrįstas nerimas ir susirūpinimas dėl savo sveikatos, dėl tokio tyrimo per dažno pakartotinumo. Po įvykio ieškovas penkias dienas jautė skausmą galvos srityje, silpnai svaigo galva, vėl sutriko miegas, kuris iki įvykio buvo jau normalizavęsis. Po įvykio sutriko ir ieškovo santykiai su vaiku, kuris pradėjo vengti bendravimo su ieškovu ir pasakė tėvui, kad šis įvykis jam buvo labai nemalonus. Buvusi sutuoktinė tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau paskambinusi šaipėsi ir tyčiojosi, kad ieškovas buvo „pamokytas“ jos draugo (atsakovo), dėl šių veiksmų ieškovo pasitikėjimas savimi sumenko, nes ieškovas suprato, kad dabar bus konfliktai ne tik su buvusia sutuoktine, bet ir sujos sugyventiniu.
Teismas pripažįsta ir bylos duomenys patikimai patvirtina, jog nukentėjusysis dėl nusikaltimo išties patyrė neturtinės žalos, todėl teismas sprendžia, jog jis turi galiojančią reikalavimo teisę į civiliniu atsakovu patrauktą kaltinamąjį, pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.283 sr. 1 d., taip pat 6.282 str. 3 d. įtvirtintą deliktinės civilinės atsakomybės reguliavimą, taigi ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą.
Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, neturtinės žalos atlyginimas, teismų praktikoje paprastai svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.).Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta.
Neginčytinai nustatyta, kad smūgių sudavimo metu, R. G. jautė skausmą. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančią specialisto išvadą, R. G. kliniškai konstatuotas galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas nėra paremtas objektyviais simptomais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas.
Teismas sutinka su nukentėjusiojo atstove, kad buvo patirtas papildomas stresas, dėl konflikto, kuris įvyko policijos komisariato patalpose, kad nukentėjęs galėjo jausti įtampą, tačiau įvykęs konfliktas, negalėjo sukelti kažkokių tai rimtų pasekmių, be to tokie jausmai turėjo praeiti per gana trumpą laiką, juolab, kad nukentėjęs yra pakankamai subrendęs.
Nukentėjusiojo aiškinimo, kad po patirto konflikto ieškovas penkias dienas jautė skausmą galvos srityje, silpnai svaigo galva, vėl sutriko miegas, kuris iki įvykio buvo jau normalizavęsis, sutriko ir ieškovo santykiai su vaiku, kuris pradėjo vengti bendravimo su ieškovu nepagrindžia jokie teismui pateikti duomenys.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dirba, augina dvi nepilnametes dukras iš ankstesnės santuokos. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, aptartais įrodymais bei apibendrinta ir sektina šalies kasacinio teismo praktika, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos dydžio suma yra 500 eurų, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 109 - 115 straipsniais, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendė:
V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą be užstato, perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.