Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-24 · Civilinė byla Nr. 2-982/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
2-982/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Atsakovas
B. Š., L. Š., A. B., L. B., L. D., B., I. J.
Pareiškėjas
Danske Bank A
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Adema“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-982/2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. Š. ir L. Š., A. B. ir L. B., L. D. ir B.-M. D., I. J., atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovams B. Š., L. Š., I. J., A. B., L. B., L. D., B.-M. D., uždarosios akcinės bendrovės ,,Viskas spausdintuvams“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Adema“, padavimo civilinėje byloje Nr. 2-3644-623/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, (toliau – bankas) kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti: 1) B. Š., L. Š., I. J., L. D. ir B. M. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 8 501 893,35 Lt; 2) B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 6 125 545,22 Lt; 3) B. Š., L. Š., A. B. ir UAB ,,Viskas spausdintuvams“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 3 346 435,86 Lt. Pareiškėjas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovams, o turtą surasti ir aprašyti pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui. Pareiškėjas nurodė, jog būsimo ieškinio 17 973 874,43 Lt suma atsakovams yra labai didelė, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo žiniomis, pačių atsakovų turtinė padėtis neužtikrina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo pagal būsimą ieškinį tinkamo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovai nevykdo įsipareigojimų bei aktyviai siekia perleisti turimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo: 1) atsakovams B. Š., L. Š., I. J., L. D. ir B. M. D. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 8 501 893,35 Lt sumai, 2) atsakovams B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 6 125 545,22 Lt sumai, 3) atsakovams B. Š., L. Š., A. B. ir UAB ,,Viskas spausdintuvams“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 3 346 435,86 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su pareiškėju Danske Bank A/S. Atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų suradimą bei aprašymą teismas pavedė atlikti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog yra grėsmė teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus pareiškėjui, tinkamam įvykdymui. Remdamasis pareiškėjo pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovams, po pareiškėjo įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą, buvo išduotos pažymos nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti. Dėl to teismas sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskiraisiais skundais atsakovai L. D. ir B.-M. D., I. J., A. B. ir L. B. bei B. Š. ir L. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti. Skunduose nurodo, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu, pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Trečiasis asmuo UAB ,,Adema“ ir AB SAMPO bankas (kurio teisių perėmėjas yra Danske Bank A/S) sudarė kredito sutartis, kurių tinkamą įvykdymą užtikrino atsakovai sudarę su banku laidavimo sutartis. Apeliantų teigimu, laidavimas pagal minėtas sutartis yra pasibaigęs, nes pagal kredito sutartyse numatytas sąlygas laidavimas galioja iki skolininko turto įkeitimo bankui, todėl pareiškėjas jokių reikalavimų atsakovams reikšti negali. Šiuo atveju, atsakovu byloje turėtų būti UAB ,,Adema“. Atsakovai taip pat nurodo, kad už suteiktą kreditą UAB ,,Adema“ bankui įkeitė ženkliai didesnės vertės turtą (rinkos vertė 23 077 000 Lt), nei pareiškėjo ketinamo pareikšti ieškinio suma, todėl pareiškėjo reikalavimai atsakovams nepagrįsti.

Atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties padavė ir atsakovas UAB „Viskas spausdintuvams“ bei trečiasis asmuo UAB „Adema“, tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius šių procesinių dokumentų trūkumus ir apeliantams jų nepašalinus, apeliacinis procesas dėl šių skundų nutrauktas (b. l. 27-33, 49-52, 111-113).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo atsakovų skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami, todėl apeliantų skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su būsimo ieškinio reikalavimų pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti. Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad laidavimo sutarčių galiojimas yra pasibaigęs. Ieškovo teigimu, banko ir UAB ,,Adema“ sudarytos kredito sutartys nebuvo užtikrintos įkeitimu. Apeliantai nepaneigė realios grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis apie tai, kad 2008 m. spalio mėnesį atsakovai L. D., B. M. D., B. Š. ir L. Š. nesąžiningai ir neteisėtai sudarė sandorius, kuriais perleido jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Skundžiama nutartis priimta vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, todėl taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ekonomiškumo ir proporcingumo principai pažeisti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu ir iki ieškinio padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto. Kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus pats ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau iškilusį teisminį ginčą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Danske Bank A/S pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Prašyme nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. AB SAMPO bankas, kurio teisių perėmėjas yra per Danske Bank A/S Lietuvos filialą veikiantis Danske Bank A/S, ir trečiasis asmuo UAB ,,Adema“ sudarė kredito sutartis. Atsakovai 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutartimis įsipareigojo solidariai atsakyti pareiškėjui, jeigu UAB ,,Adema“ neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal sudarytas kredito sutartis. Pareiškėjas nurodė, jog būsimo ieškinio suma yra 17 973 874,43 Lt, o taip pat pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovams buvo išduotos pažymos, skirtos nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams sudaryti.

Nagrinėjamu atveju, būsimas teisminis ginčas yra kildinamas iš 17 973 874,43 Lt skolos priteisimo. Šį reikalavimą ieškovas reiškia solidariai skolininko UAB ,,Adema“ prievolės įvykdymo laiduotojams B. Š., L. Š., I. J., A. B., L. B., L. D., B.-M. D. ir UAB ,,Viskas spausdintuvams“. Pagal CK 6.81 straipsnio nuostatas, laiduotojų atsakomybė yra solidari. Esant solidariai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.). Tokiu atveju ieškovas turi teisę pasirinkti iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą, taip pat ir teisę pasirinkti, kurio iš atsakovų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti solidariai visiems atsakovams, laidavusiems už konkrečias kredito sutartis.

Atskirieji skundai iš esmės grindžiami tais pačiais motyvais, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako kartu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio (ketinamo pateikti ieškinio) pagrįstumas nėra vertinamas, tačiau gali būti atsižvelgiama į kilusio ginčo (pareikšto reikalavimo) pobūdį, ginčo šalių padėtį, ieškinyje išdėstytas materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, bei į teigiamo teismo sprendimo galimybę. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą yra vertinami šių priemonių taikymo tikslai bei būsimo teismo sprendimo įvykdytinumui keliama grėsmė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie pagal kredito sutartis trečiojo asmens UAB ,,Adema“ turto įkeitimą bankui, tokių duomenų su atskiraisiais skundais nepateikė ir apeliantai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su laidavimo sutarčių galiojimu ir tuo, jog apeliantai nėra tinkami atsakovai šioje byloje.

Kaip jau minėta, pareiškėjo nurodyta būsimo ieškinio suma yra 17 973 874,43 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia didelė ketinamo pareikšti ieškinio suma leidžia pagrįstai abejoti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas (neapsunkintas) teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes gali realiai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokius argumentus patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-811/2007; 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 2-538/2007; 2006 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33/2006). Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teismas nedisponavo atsakovų turtinę padėtį liudijančiais dokumentais ir dėl to atsakovų turtinė padėtis jam nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus iš kurių matyti, kad atsakovams L. Š., B. Š., L. D. buvo išduotos, skundžiamos nustarties priėmimo dieną galiojančios pažymos nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti (b. l. 85-104). Šie duomenys įrodo, kad atsakovai ketina perleisti jiems priklausantį nekilnojamjąjį turtą, po kurio jų galimybės tinkamai įvykdyti galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, sumažėtų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šią išvadą pagrindžia ir pareiškėjo, kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovai L. D., B. M. D., B. Š., L. Š., 2008 metų spalio mėnesį sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius (b. l. 61-68).

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų apribojimų atsakovui taikymu, todėl turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, areštavo atsakovams priklausantį turtą ne didesnei nei pareiškėjo prašyme nurodytai ketinamo pareikšti ieškinio sumai, pirmiausiai areštavo atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar neužtenkant, areštavo atsakovų pinigines lėšas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis