Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-05-12 · Civilinė byla Nr. e2-1097-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
e2-1097-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1097-236/2016Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria panaikintos Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1702-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sprendimų teisėtumo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pirkimo sąlygų 2 priedo 3.1.1. papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjo statybos darbų vadovui turėti „<...> ne mažesnę kaip 12 mėnesių per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos darbų patirtį vadovaujant asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbams“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę sustabdyti vykdomo pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 171873) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teisme gautas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, kuria UAB „Kamesta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir leisti ją vykdyti skubiai, o nepanaikinus nutarties taikyti 100 000 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 171873) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, netenkinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl nuostolių užtikrinimo.

Teismas, susipažinęs su atsakovės atskiruoju skundu ir prie jo pateiktais dokumentais, sprendė, kad su atskirojo skundo argumentais sutiktina.

Teismas nustatė, kad vykdomas pirkimas susijęs su Kauno miesto gatvių remontu. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad gatvių ir kelių priežiūra turi būti užtikrinama nuolat, darbai atliekami laiku, kokybiškai ir tinkamomis oro sąlygomis, kadangi nuo jos tiesiogiai priklauso tiek atsakovės tinkamas imperatyvios pareigos vykdymas, tiek vairuotojų, miesto gyventojų saugumas. Dėl to teismas darė išvadą, jog nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai bei neužtikrinta viešojo intereso apsauga.

Teismas pažymėjo, jog šios kategorijos byloms taikytinas trumpas nagrinėjimo terminas, tačiau sutiko, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju kelia realią grėsmę, užkerta kelią operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui ir darbų atlikimui ir tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-926-236/2015). Teismas sprendė, jog atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, kadangi jų taikymas gali potencialiai sukelti didesnes neigiamas pasekmes nei netaikymas (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Teismas tenkino atsakovės prašymą leisti nutartį vykdyti skubiai (CPK 152 str. 2 d., 283 str. 1 d. 4 p.).

Teismas nurodė, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo taikyti nuostolių užtikrinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Kamesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir įpareigoti atsakovę sustabdyti vykdomo atviro konkurso „Kauno miesto gatvių asfaltbetonio dangos remonto karštojo regeneravimo kelyje metodu darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 171873) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta - sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino viešojo intereso apsaugos poreikį šioje byloje, kadangi viešąjį interesą labiau atitiktų ir apsaugotų būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir pirkimo procedūrų sustabdymas, nei jų netaikymas. Neginčijama tai, kad gatvių ir kelių priežiūros vykdymu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, tačiau šis interesas, pats savaime, teismo negali ir neturėtų būti iškeliamas aukščiau už kitus valstybės ir visuomenės interesus, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi teisėtai ir užtikrinant veiksmingą tiekėjų konkurenciją;Atsakovė turi prisiimti visą atsakomybę dėl savo pavėluotai paskelbto viešojo pirkimo ir tuo pačiu turi būti užtikrinta galimybė tiekėjams veiksmingai skųsti neteisėtai vykdomo pirkimo sąlygas ir rezultatus iki pirkimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pirkimo paskelbimo momentą, iškelia atsakovės neveikimą prieš poreikį užtikrinti veiksmingą tiekėjų interesų gynybą, skundžiant pirkimo sąlygas ir procedūras. Atsakovė turi prisiimti neigiamas pasekmes, jeigu tokios galėtų kilti dėl atsakovės laiku nepaskelbto ir neįvykdyto viešojo pirkimo. Nesustabdžius pirkimo procedūrų vykdymo, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba bus iš esmės apsunkinta ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, kadangi patenkinus ieškinį, jau suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, teismas turės naikinti įvykdyto viešojo pirkimo rezultatus, o atsakovė turės skelbti pirkimą pakartotinai pagal ištaisytas ir teisėtas pirkimo sąlygas, todėl ieškinio patenkinimo atveju pirkimo sutarties sudarymas nusikeltų dar vėlesniam laikotarpiui;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė turi galimybę pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ypatingos skubos atvejais (kai reikia skubiai atlikti tam tikrus kelio remonto darbus), įvykdyti viešąjį pirkimą ir sudaryti laikiną sutartį dėl kelio remonto darbų vykdymo, kol bus išspręstas teisminis ginčas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ir tuo užtikrinti viešąjį poreikį dėl savalaikio reikalingų darbų įsigijimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti ieškovės skundžiamą nutartį. Ieškovė nenurodė, kokiu tikslu turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje ir kaip jų netaikymas pažeidžia jos interesus. Ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tuo tarpu skundžiama nutartis yra pagrįsta ir motyvuota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria panaikintos Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino viešojo intereso apsaugos poreikį šioje byloje, kadangi viešąjį interesą labiau atitiktų ir apsaugotų būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir pirkimo procedūrų sustabdymas, nei jų netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vykdomas pirkimas susijęs su Kauno miesto gatvių remontu. Priešingai nei teigia apeliantė, viešojo intereso apsaugos poreikis, t. y. saugumo kelyje užtikrinimas, šioje byloje yra akivaizdus. Atsakovės paskelbtas konkursas skirtas vykdyti Kauno miesto gatvių remonto darbus, kuriais bus pagerinta miesto viešoji infrastruktūra bei viešųjų kelių būklė, taip pat užtikrintas tiek vairuotojų, miesto gyventojų ir miesto svečių saugumas. Dėl to apeliacinis teismas laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai bei neužtikrinta viešojo intereso apsauga.

Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aukščiau nurodytas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau galimai preliminariai patvirtina ieškinio reikalavimų bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų sukeltos neigiamos pasekmės viršytų galimą naudą, pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą užtikrinti vairuotojų, miesto gyventojų ir svečių saugumą.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas