- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- e2-926-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „STABARA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1571-657/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „STABARA“ ieškinį atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „STABARA“ 2015 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti neteisėtus atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 21 d. rašte Nr. SA-659, 2015 m. sausio 8 d. rašte Nr. SA-140 (35.3) ir 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. SA-1350 (35.3) nurodytus sprendimus; pripažinti ieškovą tinkamai pagrindus neįprastai mažą kainą bei pripažinti ieškovą viešojo pirkimo „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ (pirkimo Nr. 207219) laimėtoju; pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 9 d. rangos darbų sutartį Nr. As-298. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ (pirkimo Nr. 207219) procedūras ir įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o jeigu tokia sutartis jau sudalyta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą iki ši civilinė byla bus išspręsta įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „STABARA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, sustabdyti viešojo pirkimo „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ (pirkimo Nr. 207219) procedūras ir įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, kad atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso objektas – „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ statybos darbų ir darbo projekto parengimo pirkimas, be to, pagaminimas ir pastatymas informacinio stendo bei nuolatinio aiškinamojo stendo; pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas (konkurso sąlygų II d.16 p., 17 p.); darbai turi būti atlikti per 3 metus nuo sudarytos sutarties įsigaliojimo dienos (konkurso sąlygų II d. 18 p.).
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą, ieškovui nepagrindus neįprastai mažos kainos.
Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras (VPĮ 3 str. 2 d.) ir užtikrinti, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visos visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas.
Teismas, susipažinęs su bylos dokumentais, sprendė esant tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
Teismas pažymėjo, kad projektas finansuojamas ne tik iš savivaldybės biudžeto lėšų, bet ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl neracionalus skirtų lėšų naudojimas sudarytų grėsmę netekti finansavimo. Atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį gali būti pažeisti pagrindiniai viešųjų konkursų rengimo principai, o tokia konkurso baigtis galėtų sukelti pasekmes visiems jo dalyviams.
Teismas nustatė, kad atsakovas I etapo darbus įpareigojo atlikti iki 2015 m. liepos 31 d. (pirkimo dokumentų 17.1. p.). Kadangi iki ginčo išsprendimo iš esmės, pastarieji darbai gali būti iš esmės įvykdyti, todėl teismas nurodė, jog tai gali sąlygoti realios restitucijos ginčo pirkime negalimumą. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų viešųjų pirkimų tikslus ir viešąjį interesą, kadangi būtų užtikrinta galimybė nustatyti, ar viešojo pirkimo procedūros vykdytos tinkamai, ar ieškovas iš konkurso procedūros buvo pašalinta pagrįstai.
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis viešojo pirkimo procedūras užbaigti itin sparčiai. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės (CPK 144 str. 1 d., 4237str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas 2015 m. vasario 9 d. sudarė rangos sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju, todėl uždraudimas atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju nesukels jokių realių padarinių, nes viešojo pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.). Apelianto teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiks laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir esmės. Apeliantas pažymėjo, kad laiku neįgyvendinus projekto bus nutrauktas finansavimas, o atsakovas savo lėšomis įgyvendinti projekto neturi finansinių galimybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „STABARA“ prašo nustatyti apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti dėl nesumokėto žyminio mokesčio, apeliantui nesumokėjus žyminio mokesčio, pastarojo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu arba laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; išsprendus atskirojo skundo trūkumų klausimą – apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.
Ieškovas UAB „STABARA“ per EPP 2015 m. balandžio 22 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo UAB „STABARA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymo ir gyvenamosios aplinkos gerinimo“ statybos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 207219). Ieškovas dalyvavo atsakovo vykdytame supaprastintame atvirame konkurse, tačiau 2015 m. sausio 8 d. raštu SA-140 (35.3) atsakovas ieškovo pasiūlymą atmetė, ginčo pirkimo laimėtoju pripažino UAB „Parama“ pasiūlymą.
Ieškovas UAB „STABARA“ 2015 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti neteisėtus atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 21 d. rašte Nr. SA-659, 2015 m. sausio 8 d. rašte Nr. SA-140 (35.3) ir 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. SA-1350 (35.3) nurodytus sprendimus; pripažinti ieškovą tinkamai pagrindus neįprastai mažą kainą bei pripažinti ieškovą viešojo pirkimo „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ (pirkimo Nr. 207219) laimėtoju. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“ (pirkimo Nr. 207219) procedūras ir įpareigoti atsakovą Marijampolės savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą iki ši civilinė byla bus išspręsta įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu. Paduotu 2015 m. kovo 20 d. teismui dubliku ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 9 d. rangos darbų sutartį Nr. As-298.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas bylose, kuriose tiekėjas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Be to, bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas konkursu siekė įsigyti Igliaukos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymo ir gyvenamosios aplinkos gerinimo statybos darbus ir darbo projektą, taip pat pagaminti ir pastatyti informacinį stendą ir nuolatinį aiškinamąjį stendą.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas ir konkurso laimėtojas UAB „Parama“ 2015 m. vasario 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. AS-298, todėl sutiktina su apeliantu, jog uždraudimas pastarajam sudaryti viešojo pirkimo sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju nesukels jokių realių padarinių, nes viešojo pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.).
Apeliacinis teismas pažymi, jog gyvenamosios aplinkos ir viešųjų erdvių infrastruktūros gerinimas, prisidedantis prie sanglaudos tarp miesto ir kaimo didinimo: mažins gyvenimo kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo, sudarys sąlygas diversifikuoti kaimo gyventojų veiklą. Tai yra tos svarbios ir reikšmingos vertybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju nėra prioritetinis, pateisinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Viešieji pirkimai infrastuktūrai gerinti yra neatsiejamai susiję su viešuoju interesu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų visuomenės interesus bei teisėtus lūkesčius turėti gerai išvystytą ir patogų susisiekimą.
Be to, bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, VĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ir atsakovas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-1.2-VRM-01-R-41-028/As-1001, pagal kurią atsakovas įsipareigojo baigti projektą – 2015 m. liepos 31 d. Dėl to darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia realią grėsmę minėto projekto įgyvendinimui, užkerta kelią operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui ir darbų atlikimui ir tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą.
Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „STABARA“ ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aukščiau nurodytas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau galimai preliminariai patvirtina ieškinio reikalavimų bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą privalo įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje prioritetas teiktinas viešajam interesui pirkimo objektu, todėl skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali potencialiai sukelti didesnes neigiamas pasekmes nei netaikymas (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama atskiruoju skundu nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „STABARA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės distancijos teismas pažymi, jog CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Kai skundas paduodamas elektroninio ryšio priemonėmis, už jį mokama 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.).
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Be to, nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą. Kadangi nagrinėjama byla yra elektroninė, apeliantas už atskirąjį skundą privalėjo sumokėti 21 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 7 Eur. Apeliantui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, klausimą išspręsti iš esmės, atmesti ieškovo UAB „STABARA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Grąžinti atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai 7 Eur (septynis eurus) permokėtą žyminio mokesčio dalį.