- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-3606-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02162-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- G. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. F. (G. F.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. F. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2018 m. kovo 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Paaiškina, kad jam nebuvo suteikiama visa reikalinga informacija jam suprantama rusų kalba, o lietuvių kalbos jis nemoka, todėl jautėsi diskriminuojamas. Lukiškių TI-K taip pat nesuteikė jam užimtumo. Dėl to jis kreipėsi žodžiu į administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, kad teisės aktuose nėra numatyta, kiek laiko kaliniai turi praleisti kamerose.
Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkama ventiliacija, tvyrojo nemalonus kvapas, buvo šalta. Kameras vėdinti galima buvo tik per langus, dėl to žiemos metu jautėsi nejaukiai, bijojo susirgti. Nurodo, jog sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino jo privatumo, besinaudojant tualetu jį galėjo matyti kameroje buvę kiti asmenys, taip pat pareigūnai. Jis žodžiu kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nurodo, jog Lukiškių TI-K kamerose jam trūko vietos, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo plota norma, pareiškėjo skaičiavimais jam teko apie 2,31 kv. m ploto. Pareiškėjo manymu, dėl to buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis.
Dėl nurodytų Lukiškių TI-K administracijos pažeidimų jam buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, sutriko jo mityba, miegas, jautėsi slegiamas, juto nuolatinį nuovargį, dėl to jam atlygintina neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkint. Atsiliepime nurodo gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. kovo 2 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškina, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K administracija skirstydama atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kamerų įrengimas, bendra kamerų būklė atitinka teisės aktų reikalavimus.
Paaiškina, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba “, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Pažymi, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai pritaikyti vėdinti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Gyvenamosiose kamerose oro temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Taip pat Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema.
Dėl užimtumo paaiškina, kad norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą raštu ar žodžiu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Suimtiesiems kiekvieną dieną suteikiama galimybė pasivaikščioti, dušo dieną, suimtajam išreiškus norą, jis gali būti išvestas į mankštos kambarį. Tačiau patys įstaigoje laikomi asmenys turi rodyti iniciatyvą dėl dalyvavimo renginiuose bei pozityviame užimtume.
Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 10–18).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kaip ir iki 2015 m. spalio 30 d. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (b. l. 10–13). Pareiškėjas buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m), kurioje tą dieną buvo dviese; 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 153 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas arba su dar vienu asmeniu iki 2017 m. spalio 3 d.; 2017 m. spalio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m) , kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu iki 2017 m. spalio 5 d.; 2017 m. spalio 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 133 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 127 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 179 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. spalio 17 d. su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 18 d. išvyko į Laisvės atėmimų ligoninę (toliau – LAVL), iš kurios grįžo 2017 m. spalio 20 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m), kameroje buvo 2 asmenys. Vėliau perkeltas į kamerą Nr. 195 (plotas 7,94 kv. m), kameroje iki 2017 m. spalio 24 d. su pareiškėju buvo laikomas dar vienas asmuo; 2017 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 126 (plotas 7,48 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 30 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 31 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas 7,95 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 21 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 191 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 23 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. gruodžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas 8,2 kv. m), kameroje buvo 2 asmenys; 2017 m. gruodžio 19 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 176 (plotas 7,94 kv. m), pareiškėjas su dar vienu asmeniu kameroje buvo laikomas iki 2018 m. vasario 7 d.; 2018 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 192 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. kovo 1 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2018 m. kovo 2 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 368 (plotas 6,5 kv. m), kurioje buvo vienas. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 190 parų.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 8,08 kv. m (2017 m. lapkričio 23 d. kamera Nr. 343). iki 3,69 kv. m (2017 m. spalio 20 d. kamera Nr. 105) ploto.
Taigi, pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į nacionalinių aktų numatytą minimalų 3,6 kv. m. gyvenamąjį plotą. Taip pat pažymėtina, jog ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), pareiškėjui visais laikotarpiais teko daugiau nei EŽTT praktikoje nustatyto minimalaus 3 kv. m ploto. Be to, teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas itin abstrakčiai nurodė menamą pažeidimą, kadangi nenurodė nei kamerų, nei laikotarpių, kuriais jam trūko vietos kamerose. Todėl apibendrintai teigtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas neužtikrino minimalaus gyvenamojo ploto pareiškėjui jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešime „Dėl G. F. skundo“ (b. l. 50–51) nurodytos kameros, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (ginčo laikotarpiu pareiškėjas minėtose kamerose laikytas nebuvo). Pranešimo duomenimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas 190 parų buvo laikytas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas jo privatumas, todėl pareiškėjo skundo teiginys dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo pagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas jo užimtumas.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti. Lukiškių TI-K administracija atsiliepime patvirtino pareiškėjo teisę dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose ar užsiimti kita veikla, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas tokio noro nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjui kalinimo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti lauke, taip pat pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą užsiimti fizine veikla sporto salėje. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiškėjas nurodė, jog jaučia nuolatinį nuovargį, todėl manytina, jog Lukiškių TI-K administracija atsižvelgė ir į tai, jog papildomas užimtumas galėtų pareiškėjui kelti didesnių nepatogumų dėl nuolat juntamo nuovargio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad nemoka lietuvių kalbos, todėl Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su laikymo tardymo izoliatoriuje tvarka ir sąlygomis, suimtųjų teisėmis, draudimais bei atsakomybe, Lietuvos Respublikos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 13 straipsnis numato, kad suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms supažindinti jose laikomų asmenų su visais teisės aktais. Teismui atsakovės atstovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjas, jam suprantama kalba buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjui Lukiškių TI-K teikė būtinuosius dokumentus (pavyzdžiui Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K adaptacijos anketą). Nesant minėtų duomenų, teismas konstatuoja, jog Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl informacijos nepateikimo jam suprantama kalba. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių neigiamų padarinių, kilusių dėl nurodyto Lukiškių TI-K pažeidimo. Be to, pažymėtina, jog savo teisėmis pareiškėjas naudojosi, rašė įstaigos administracijai skundus, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo drėgna, tvyrojo nemalonus kvapas, vėdinti kameras buvo galima tik per langus, kamerose buvo netinkama temperatūra.
Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 52–53, 55–57, 64–65, 69–71, 76–78, 81–82, 85–86, 87–88, 90–91) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu, kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Iš 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto (b. l. 52–53) matyti, kad, be kitų kamerų, tikrintos buvo kameros Nr. 288, 293, 343. Tikrintas buvo drėgmės lygis kamerose, bei dirbtinė kamerų apšvieta. Pažeidimų nustatyta nebuvo. Kameros tikrintos buvo 2017 m. birželio 28 d., t. y. iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K. 2017 m. sausio 10 d. akte (b. l. 55–57) konstatuota, kad kameros Nr. 105 drėgmės lygis atitinka higienos normų reikalavimus, kitose tikrintose kamerose pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Iš 2017 m. sausio 17 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 266, 295, 303. Akte nurodyta, jog kameros vėdinamos per langus, drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus, kamerose buvo vizualiai švaru. Pažeidimų nustatyta nebuvo. 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte (b. l. 69–71) nurodyta, jog tikrintos buvo kameros Nr. 106, 107, 110, 114, 115, 116, 120, 139, 143, 147, 148, 165, 166, 265, 285, 290, 292, 295, 300, 301, 312, 325, 326, 327, 329, 346, 347, 364 ir 373. Patikrinimo metu buvo nustatyti nežymūs pažeidimai – kameroje Nr. 120 grindų paviršius buvo nelygus, kamerose Nr. 265, 373 ir 301 buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai. 2017 m. birželio 6 d. Lukiškių TI-K nurodė, jog minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 74). 2017 m. rugsėjo 25 d. akte (b. l. 76–78) nurodyta, jog tikrintos buvo kameros Nr. 110, 163, 175, 191, 190, 342, 331, 320, 274, 404, 324, 270, 283, 297. Tikrinta buvo kamerų švara, inventorius. Pažeidimų nustatyta nebuvo. 2018 m. vasario 15 d. akte (81–82) nurodyta, kad tikrinta buvo kameros Nr. 110 temperatūra, vėdinimas, įrengimas. Konstatuota, kad vėdinimas per langus atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau langas nesandariai užsidarė. Taip pat nustatyta, kad kameros temperatūra buvo per žema, unitazo įtvirtinimas išlūžęs. 2018 m. kovo 7 d. Lukiškių TI-K nurodė, jog minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 83), o 2018 m. kovo 9 d. grįžtamojo patikrinimo metu (85–86) nustatyta, jog minėta kamera atitiko teisės aktų reikalavimus. 2018 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 357 drėgmės lygis ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 13 d. informavo, jog pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 89), 2018 m. gegužės 23 d. grįžtamojo patikrinimo metu (b. l. 90–91) konstatuota, jog kamera atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš minėtų patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerų būklė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir operatyviai šalinami. Pareiškėjas skunde itin abstrakčiai nurodė, jog kamerose drėgna, šalta, tvyro nemalonus kvapas, tačiau nenurodė nei kamerų, nei laikotarpių, kada jis galimai jautė nepatogumus dėl netinkamo drėgmės lygio, temperatūros. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai itin abstraktūs, nedetalizuoti, nekonkretūs ir bendro pobūdžio, todėl teismas atmeta juos kaip nepagrįstus.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį (190 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteikiama informacija jam suprantama kalba. Kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 660 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Teismas. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo G. F. (G. F.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. F. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.