- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-45-586/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61274-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- Z. T.
- Nukentėjusysis
- S. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas: 1) 2016 m. kovo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę;
2) 2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti bausmę, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis Z. T. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį:
2017 m. lapkričio 23 d., apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Z. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, savo tėvui S. T. sėdinčiam ant lovos, tyčia 3 kartus koja spyrė į dešinės kojos blauzdos sritį bei ranka sudavė 3 kartus į kairės pusės veido sritį, taip padarydamas S. T. kraujosruvas liežuvyje ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairiame skruoste ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.
Be to Z. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
2017 m. lapkričio 23 d., apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r., Z. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, pagrobė iš S. T. priklausančios piniginės 150 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajam S. T. 150 eurų vertės turtinę žalą.
Šie Z. T. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Kaltinamasis Z. T. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog visiškai prisipažįsta visiškai, kad sužalojo tėvą, ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. gamino valgyti, tėvas norėjo, kad darbuotųsi greičiau, todėl jam ir įspyrė bei trenkė į veidą. Neprižįsta, kad paėmė pinigus. Parodė, kad gyvena iš atsitiktinių darbų bei iš tėvo pinigų. Tą dieną tėvas davė 20 Eur ir važiavo pirkti alkoholio. Nežino, kodėl tėvas sako, kad jis paėmė 150 Eur, jis jų neėmė.
Nukentėjusysis S. T. parodė, kad Z. T. yra sūnus. Lapkričio mėnesį Z. T. parsinešė alkoholio, o jis nebenorėjo gerti ir kilo konfliktas. Kai Z. T. yra neblaivus, jis konfliktuoja. Konflikto metu jį sužalojo. Dėl pinigų paaiškino, kad kai sūnus važiavo pirkti alkoholio, tuomet dingo pinigai. Pinigai buvo švarko kišenėje. Nematė kaip sūnus paėmė pinigus, bet daugiau nebuvo kam paimti, tai buvo jau ne pirmas kartas. Z. T. niekur nedirbo, gyveno iš jo. Reiškia 1000 Eur moralinę žalą, nes turėjo kentėti, į ligoninę, pas gydytojus važiuoti, vaistus pirko. Mano, kad sūnus iš jo paimtų pinigų pirko alkoholį. Asmeniškai jokių pinigų Z. T. nupirkti alkoholio nedavė. Nors sūnus sako, kad jų neėmė, tačiau neblaivus žmogus gali ir neprisiminti.
Iš 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK tyrėjos V. U. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d., apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Z. T. sudavė smūgius kojomis ir rankomis savo tėvui S. T., kuris dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 1-4, 9-13).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kur Z. T. sudavė smūgius kojomis ir rankomis savo tėvui S. T. (b. l. 14-18).
Iš specialisto išvados Nr. G 2116/2017(03) nustatyta, kad S. T. padarytos kraujosruvos liežuvyje ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 55-56).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo S. T. tamsios spalvos vyriškas suplyšęs švarkas, kuris grąžintas S. T. (b. l. 70- 78).
Kaltinamasis Z. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tėvą S. T..
Pagal šį pareikštą kaltinimą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo Z. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra įrodyta, nes nustatyta, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
Pagal kitą kaltinimą, t.y. jog pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kaltinamasis Z. T. neprisipažino. Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo parodymus bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog nenustatyta, kad kaltinamasis Z. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai, jog nukentėjusiajam dingo 150 Eur ir juos paėmė Z. T., galima daryti tik prielaidą (abu vartojo alkoholį, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip paėmė pinigus nuo ant stalo buvusios piniginės, teisme teigė jog piniginė buvo švarko kišenėje ir nematė, kaip paėmė pinigus 1 t., b. l. 33-37), todėl darytina išvada, kad jei pinigai ir dingo (neatmetama galimybė, jog juos galėjo išleisti nukentėjusysis ir kaltinamasis kartu), tačiau Z. T. neigiant, jog paėmė pinigus, nukentėjusysis S. T. nematė, kad kaltinamasis pinigus paėmė, jis tik daro prielaidą, kad juos paėmė Z. T., o prielaidomis kaltinimo grįsti negalima, todėl dėl šio kaltinimo Z. T. ir išteisintinas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. LAT yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodyto kaltinamojo kaltę, visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl Z. T. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusysis S. T. pareiškė ieškinį 150 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 60). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes Z. T. šiuo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam tenkintinas iš dalies.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (CK 6.250 straipsnis), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Z. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad turėjo kentėti, pirko vaistus, važiavo į ligoninę, pas gydytojus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog dėl nusikalstamos veikos S. T. būtų labai pablogėjusi sveikta. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis kartu vartojo alkoholį, ko pasekmėje ir įvyko konfliktas. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Kaltinamasis nedirbantis, neturi stabilių pajamų, yra išlaikomas paties nukentėjusiojo. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, konflikto aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas mano, jog iš kaltinamojo Z. T. turi būti priteista 200 Eur nukentėjusiajam S. T..
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis Z. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Kaltinamasis anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Z. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalis ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant ją atlikti per 9 mėnesius, išklausant vieną programos ciklą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12813324, paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo Z. T. nukentėjusiajam S. T. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Z. T., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.