Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Kaziui Grigaičiui, kaltinamajai V. V. V., jos gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiosios Viktorijos Vėliuvienės atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 1,5 klasių išsilavinimo, pensininkė, našlė, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vanda V. V. kaltinama tuo, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o būtent:

Vanda V. V. 2011 metų kovo 21 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011 nagrinėjimo metu, antstolį A. Z. pavaduojančią antstolę Viktoriją Vėliuvienę įžeidė vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Vanda V. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad antstolę posėdyje pavadino tik melage, t.y., jog ji per akis meluoja sakydama, kad V.V. V. jai (antstolei) yra skolinga 308 litus. Ji (V.V. V.) nenorėjo antstolės įžeisti ar apšmeižti, tik pasakė savo nuomonę, kad ši meluoja, jei būtų nemelavusi, ji (V.V. V.) to nebūtų sakiusi.

Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji, pavaduodama antstolį A. Z. dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011, pradėtos pagal V. V. V. skundą, nagrinėjime Klaipėdos miesto apylinkės teisme. 2011-03-21 vykusio posėdžio metu Vanda V. V. ją nuolat įžeidinėjo viešai vadindama vagimi, gyvate. Ji (V. V.) vykdomojoje byloje Nr. 0017/099/02284 neatliko jokių priverstinio vykdymo veiksmų, galėjo pasirašyti tik patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, bet ir to patvirtinti negali, nes neatsimena. Ji yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis antstolio funkcijas, ir V.V. V. įžeidė ją kaip viešąjį administravimą atliekantį asmenį, jos taip dar niekas nebuvo išvadinęs (b.l. 11).

2011-03-23 pareiškime dėl antstolio garbės ir orumo įžeidimo nurodoma, kad 2011-03-21 vykusio posėdžio metu V. V. V., pavadindama antstolę V. Vėliuvienę, pavaduojančią antstolį A. Z., vagimi bei gyvate, ją įžeidė (b.l. 2).

2011-03-21 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-432-323/2011 protokole (kopijoje) užfiksuota, kad po antstolės V. Vėliuvienės pasisakymo atsakinėdama į teisėjos klausimus, V.V. V. prieštarauja antstolei, sakydama, kad „jie meluoja. Meluoja, kad grąžino 825 Lt“ (b.l. 31-37).

2011-04-11 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų skyriaus darbuotoja pateikė tyrimui 2011-03-21 teismo posėdžio garso įrašą, įrašytą į CD bei posėdžio protokolą (b.l. 16-27).

2011-05-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta Klaipėdos miesto apylinkės 2011-03-21 teismo posėdžio metu daryto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu perklausytas garso įrašas, kuriame girdimas teismo posėdis. Teisėjai davus žodį V. V. V., V. V. V. teigia: „vogė Selezniovas, Zenkevičius, vogė visi“, po pavaduojančios antstolės Viktorijos Vėliuvienės pasisakymo, teisėjai davus žodį V. V. V., ji pasakė tokius teiginius: „kodėl meluojat“, „pasirinkot vogti“, „kodėl pavogėt“, „nepudrinkit smegenų“, „vagys esat“, „vogėt“, „paskutinius pavogėt“, „per akis meluoja“, „vagys mane apvogė“, „meluoja gyvatė per akis“, „aferistė yra“ (b.l. 28).

Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji Vanda V. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas nepriklausomai nuo to, ar darbo vietoje, ar ne darbo vietoje, ar darbo metu, ar ne darbo metu, tačiau būtinai tai turi vykti dėl jo atliekamų pagal jo kompetenciją funkcijų ar pareigų. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tiesioginė tyčia (kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir to nori). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, yra pažymėjęs, kad kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas turi būti padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. V. V. būtų įžeidinėjusi antstolę V. Vėliuvienę jai vykdant teismo sprendimą ar atliekant kitas Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme numatytas antstolio funkcijas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. Vėliuvienės 2011-03-23 pareiškimo prokuratūrai, V. V. V. žodžiai buvo išsakyti viešame teismo posėdyje, kuriame V. V. V. skundė antstolio A. Z. veiksmus. Akivaizdu, kad asmuo, skundžiantis antstolio veiksmus, gali būti pasipiktinęs tais veiksmais, V. V. V. atveju - jos nuomone, nepagrįstais ir pernelyg dideliais piniginių lėšų atskaitymais iš jos banko sąskaitų, ir vertinti antstolio veiksmus ne teisiškai, bet pagal savo, ne teisininko, supratimą kategoriškai – kaip vagystę. Pažymėtina ir tai, kad nors teismo posėdis yra viešas, tačiau jame be teisėjos, teismo posėdžių sekretorės, pareiškėjos V. V. V. ir antstolės V. Vėliuvienės niekas nedalyvavo. Kaip matyti iš 2011-05-24 apžiūros protokole užfiksuotų V. V. V. išsakytų teiginių - „vogė Selezniovas, Zenkevičius, vogė visi“, „pasirinkot vogti“, „kodėl pavogėt“, „vagys esat“, „vogėt“, „paskutinius pavogėt“, „vagys mane apvogė“, - šie teiginiai susiję su V. V. V. skundžiamų antstolio A. Z. veiksmų nuskaitant iš jos sąskaitų lėšas vertinimu, pasipiktinimu jais bendrąja prasme, bet ne tiesiogiai su antstolės V. Vėliuvienės asmeniu.

Vertinant V. V. V. išsakytą teiginį „meluoja gyvatė per akis“, pažymėtina, kad jame pavartotas žodis „gyvatė“ yra lietuvių liaudies priežodis, kurio panaudojimas sietinas su veiksmų – akivaizdaus netiesos sakymo - įvardinimu, o ne su asmeniu. Kaip matyti, iš pačios V. V. V. parodymų, 2011-03-21 teismo posėdžio protokolo (b.l. 36), V. V. V. nesutiko su posėdyje V. Vėliuvienės išsakytais teiginiais, jog jai (V.V. V.) yra grąžinti 825 litai bei kad ji skolinga antstolei 308 litus (b.l. 134) ir šiuos antstolės teiginius vertino kaip melagingus. Pagal teismų praktiką nuomonės, kad ir neigiamos, dėl tam tikrų asmens veiksmų išsakymas nelaikytinas įžeidimu.

Pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2011). Kaltinamajame akte nurodyta, jog V. V. V. įžeidė antstolę V. Vėliuvienę vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius, kaip vienas iš jų nurodomas žodis „aferistė“. Pagal lietuvių kalbos žodyną „aferi?stas, -ė“ – tai asmuo, kuris daro aferas (http://www.lkz.lt/startas.htm), pagal tą patį žodyną „afera?“ - stambi apgavystė, nesąžiningas, apgavikiškas darbas, norint pasipelnyti. Taigi, atsižvelgiant į antstolės V. Vėliuvienės pavadinimo „aferiste“ kontekstą - pasipiktinimą antstolio veiksmais dėl pernelyg didelių lėšų atskaitymo ir papildomų 308 litų reikalavimo posėdžio metu; aplinką, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti; santykius tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato - tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji buvo proceso dalyvės, turinčios teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnis); tikslus, kurių siekiama pasakytais žodžiais – V. V. V. nurodė nenorėjusi antstolės įžeisti, tik pasipiktinusi antstolės žodžiais, kad V. V. V. antstolei yra skolinga 308 litus, kai, jos nuomone, taip nėra, - darytina išvada, kad žodis „aferistė“, nors ir neigiamas, bet susijęs su antstolės veiksmų - teigiant V. V. V. esant skolingą antstolei 308 litus ir kad grąžinti V. V. V. 825 litai – vertinimu kaip stambią apgavystę, nesąžiningą, apgavikišką darbą norint pasipelnyti ir tos nuomonės išsakymu teismo posėdyje ginant savo poziciją. Kaip matyti iš 2011-03-21 teismo posėdžio protokolo V. V. V. neturėjo šioje byloje atstovo teisininko, prašė advokato ir teisėjai išaiškinus apie galimybę kreiptis į antrinę teisinę pagalbą, atsakė, kad jai neduos teisinės pagalbos (b.l. 28), tad jai teko savo interesus atstovauti savo nuožiūra ir supratimu.

Išnagrinėjus byloje esančius duomenis darytina išvada, jog kaltinamosios V. V. V. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 dispozicijoje numatyto valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo subjektyvių požymių - tiesioginės tyčios, t. y. kad kaltininkas suprastų, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, ir to norėtų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamoji būtų veikusi aiškiai suvokdama žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį antstolei ir siekdama ją šitaip pažeminti. Kaltinamoji gynė savo poziciją dėl, jos nuomone, neteisėtų antstolio veiksmų ir naudojo jos supratimu antstolio veiksmus apibūdinančius žodžius, kurie nėra nukreipti į asmenį, atliekantį administravimo funkcijas, o į jo veiksmų vertinimą, dėl ko ji ir kreipėsi į teismą.

2012-03-06 nukentėjusioji antstolė Viktorija Vėliuvienė pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, todėl šioje byloje pareikštas antstolės V. Vėliuvienės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD įrašytas garso įrašas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-21 teismo posėdžio (b.l. 27), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

CD įrašytą garso įrašą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-21 teismo posėdžio palikti saugoti byloje.

Antstolės Viktorijos Vėliuvienės civilinį ieškinį 20 000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.