Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiomop apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, veikdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grindų centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 270,77 Eur skolos, 1 128,74 Eur delsipinigių, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 12,25 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad atsakovė, turėdama pareigą atsiskaityti su pradine kreditore UAB „Kiilto Lietuva“ už parduotas prekes, nurodytas išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje, prievolės neįvykdė, PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo, su pradine kreditore neatsiskaitė.

2024-09-23 ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Kiilto Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Kiilto Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Grindų centras“. Ieškovė/Naujasis kreditorius UAB „Juris LT“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo su ieškove neatsiskaitė.

Šalių ginčas kilęs iš sutartinių santykių, ieškovės reikalavimai grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu (CPK 427 straipsnio 2 dalis), atsakovė informuojama po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020-05-05 pradinė kreditorė ir atsakovė sutartį Nr. S20200505, pagal kurią pradinė kreditorė už perduotas prekes, 2023-12-15 atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. S23103291, apmokėjimui. Atsakovė PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo, nevykdė pareigos laiku ir pilnai sumokėti pradinei kreditorei, todėl susidarė įsiskolinimas.

2024-09-23 tarp pradinės kreditorės UAB „Kiilto Lietuva“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei (CK 6.101 straipsnis). Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę.

2024-09-23 ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo teisės perleidimą. Nurodė, kad skola naujajam kreditoriui sudaro: 6 270,77 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras, 1 128,74 Eur delspinigių, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį. Iš viso: 7 439,51 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios neįvykdytas prievoles.

Tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina 6 270,77 Eur skola.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Sutarties 3,4 punktu šalys susitarė, kad Pirkėjas, uždelsęs apmokėti už prekes šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka, moka tiekėjui 0,2 proc. delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 0,1 % - dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė – laiku ir nustatyta tvarka neatsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 128,74 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šis įstatymas taikomas tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Atsakovei laiku neatsiskaičius pagal sutartį bei jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą, ir ieškovei prašant, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos (MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 12,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apskaičiuotas pagal MAKSVPĮ.

Pagal MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti procesinių palūkanų dydis neviršija pagal MAKSVPĮ apskaičiuoto dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,25 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos, rašytiniais įrodymais pagrįstos 810 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 84 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1, 5 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindų centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 270,77 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 77 ct) skolą, 1 128,74 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 74 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 810 Eur (aštuonių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nepateikus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka.