- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- I-1642-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00397-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio spedicija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio spedicija“ atstovui Gintarui Bačioniui,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Janinai Kudulienei ir Linai Mažeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio spedicija“ patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio spedicija“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Joniškio spedicija“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2016 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 315691 Lt (91430 Eur) mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo patvirtinimo ir UAB „Joniškio spedicija“ atžvilgiu taikytino mokesčio už 2014 metų IV ketvirtį ir 2015 m. I, II ketvirčiais išgautą ir laiku nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažinimo iki 9463 Eur sumos.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2016-01-27 gautas Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-22 sprendimas Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo patvirtintas Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų skyriaus 2015-11-24 patikrinimo aktas Nr. 15293651 (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėjas, vadovaudamasis LR mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, nesutikdamas su Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, pateikė 2015-12-23 pastabas dėl Patikrinimo akto. Atsakovas pareiškėjo pastabas dėl Patikrinimo akto atmetė bei Patikrinimo aktą patvirtino. Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiškėjui neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes dėl 315691 Lt (91430 Eur) mokesčio didesniu tarifu apskaičiavimo. Pareiškėjas su Sprendimu patvirtinto didesnio tarifo mokesčio dydžiu nesutinka, todėl mano, kad Sprendimas dalis turi būti pakeista, mažinant apskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį. Pareiškėjo pozicija grindžiama žemiau išdėstytomis aplinkybėmis, kurios yra neeilinės bei ypatingos, todėl sudarančios pagrindą pakeisti Sprendimą ir sumažinti apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu. Vadovaujantis markšeideriniais matavimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2011-2013 metais išgavo 35757 kub. m gamtos išteklių (žvyro ir smėlio) už Stagarių karjero sklypo ribų. Patikrinimo akte yra nustatyta, kad 2011-2013 metais pareiškėjas visą be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį deklaravo bei sumokėjo už išgautus gamtos išteklius 32669 Lt (9461,60 Eur) mokesčių. Pareiškėjas paaiškina, kad ta aplinkybė, jog išgautų išteklių deklaracijos netiksliai išdėstytos pagal mokestinius laikotarpius, nesukuria teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui griežtų sankcijų. Pareiškėjas, deklaruodamas išgautus išteklius, netiksliai deklaruodamas laikotarpius, kuriais šie ištekliai buvo išgauti, visumoje deklaravo visus išgautus išteklius bei sumokėjo visus už šiuos gamtos išteklius mokėtinus mokesčius. Nors pareiškėjo išgautų išteklių deklaracijose nurodyti išteklių kiekiai nesutampa su pareiškėjo vidaus dokumentuose užfiksuotaisiais išgautų išteklių kiekiais per ataskaitinius laikotarpius, bendras išgautų išteklių deklaruotas kiekis per visą tikrinamą laikotarpį yra teisingas. Pareiškėjas nepadarė valstybei materialinės žalos, sumokėjęs visus už pareiškėjo išgautus gamtos išteklius mokėtinus mokesčius, tai yra, valstybės interesai nenukentėjo. Pareiškėjas dėl techninės klaidos išgavęs gamtos išteklius už Stagarių telkinio sklypo ribų nedelsiant, kai tik paaiškėjo techninė klaida, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad padarytas pažeidimas būtų kuo greičiau ištaisytas bei pašalinta gamtos išteklių išgavimu neturint leidimo padaryta žala. Padaryto pažeidimo pareiškėjo atsakingi asmenys neneigė, dėl jo gailėjosi bei įvykdė jiems surašytus administracinius nurodymus. Pareiškėjo darbuotojui K. P., licencijuotam karjerų meistrui, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už LR ATPK 46 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą bei surašytas administracinis nurodymas, kurį K. P. įvykdė. Administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos geologijos tarnybos konstatuota, kad „Minėtais <...> veiksmais buvo pažeisti Stagarių telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygų reikalavimai bei teikiami klaidingi duomenys žemės gelmių registrui. Materialinė žala valstybei nepadaryta, kadangi išgautas žvyras buvo apskaitytas ir už jį mokesčiai sumokėti. Deklaruotas žvyro kiekis sutampa su markšeideriniais matavimais nustatytu išgauto žvyro kiekiu“. Pareiškėjo vadovui Gintarui Bačioniui taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už LR ATPK 46 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą bei surašytas administracinis nurodymas, kurį Gintaras Bačionis įvykdė. Pareiškėjas nedelsiant atstatė pažeistas ribas, be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį grąžino į teritoriją už Stagarių telkinio sklypo ribų bei ją sutvarkė savo lėšomis. Ši aplinkybė patvirtinama markšeideriniais matavimais, markšeideriniu planu, naudingųjų iškasenų kasybos ataskaita, mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracija, PVM sąskaitomis faktūromis už įrangos nuomą. Bendra pareiškėjo išlaidų, patirtų teritorijai už Stagarių telkinio sklypo ribų atstatyti, suma siekia 84 000 Eur. Išlaidos Stagarių telkinio sklypo ribų atstatymui, kurias patyrė pareiškėjas, apskaičiuojamos sudedant pareiškėjo patirtas išlaidas vandens siurblio nuomai ir kurui, ekskavatoriams ir savivarčiams. Pareiškėjo išlaidos vandens siurblio nuomai ir kurui per už karjero ribų iškastų išteklių atstatymo laikotarpį sudarė 4804,59 Eur su PVM: vandens siurblys nuomotas nuo 2015-08-25 iki 2015-08-31, siurblio nuomos kaina sudarė 1271,15 Eur su PVM; vandens siurblys nuomotas nuo 2015-09-01 iki 2015-09-08, siurblio nuomos kaina sudarė 617,44 Eur su PVM; bendra vandens siurblio nuomos kaina sudarė 1888,59 Eur su PVM. Vandens siurbliai pumpavo vandenį 24 valandas per parą, dirbo 15 dienų, iš viso dirbo 360 valandų. Vandens siurblys per 1 valandą sunaudoja 9 litrus kuro. Iš viso vandens siurbliams buvo sunaudota 3240 litrų kuro: 1 litro kuro kaina – 0,90 Eur su PVM, iš viso kuras vandens siurbliams kainavo 2916 Eur su PVM. Pareiškėjo išlaidos ekskavatoriams ir savivarčiams per už karjero ribų iškastų išteklių atstatymo laikotarpį sudarė 79200 Eur su PVM: iškasenas kasė trys ekskavatoriai tris mėnesius (60 darbo dienų): ekskavatoriaus darbo valandos kaina – 30 Eur, per 1 dieną kiekvienas ekskavatorius dirbo po 8 valandas; iš viso vieno ekskavatoriaus vienos dienos darbo kaina – 240 Eur; per tris mėnesius vieno ekskavatoriaus darbas kainavo 14400 Eur; trijų ekskavatorių 60 dienų darbas pareiškėjui kainavo 43200 Eur su PVM. Iškasenas vežė trys savivarčiai tris mėnesius (60 darbo dienų): savivarčio darbo valandos kaina – 25 Eur, per 1 dieną kiekvienas savivartis dirbo po 8 valandas; iš viso vieno savivarčio vienos dienos darbo kaina yra 200 Eur; per tris mėnesius vieno savivarčio darbas kainavo 12000 Eur; trijų savivarčių 60 dienų darbas pareiškėjui kainavo 36000 Eur. Aukščiau nurodytos sąnaudos pareiškėjo patirtos negrįžtamai, tai yra, nurodytos išlaidos pareiškėjui kompensuotos nebus. Tai reiškia, kad dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas jau patyrė 84000 Eur nuostolių pažeistos teritorijos atstatymui. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad šiuos veiksmus pareiškėjas atliko geranoriškai, nesant priverstinio įpareigojimo, siekdamas ištaisyti savo klaidą. Faktiškai pareiškėjas dėl techninės klaidos be leidimo išgavo 35757 kub. m gamtos išteklių (žvyro ir smėlio), be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį deklaravo bei sumokėjo už nurodytus gamtos išteklius nustatytus mokesčius. Klaidai išaiškėjus, pareiškėjas nedelsiant atstatė pažeistas ribas, be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį grąžino į teritoriją už Stagarių telkinio sklypo ribų bei ją sutvarkė. Tokiu būdu pareiškėjas, nors ir be leidimo išgavo gamtos išteklius, sumokėjo už šiuos išteklius mokesčius, tačiau pačių išteklių nepasisavino, o savo lėšomis grąžino juos bei atstatė pažeistą teritoriją. Didesnio tarifo mokestis daro tam tikrą materialinį poveikį juridiniam asmeniui, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių neteisingai deklaruoja mokestį, tai yra, turi neigiamą ekonominį poveikį, sukelia neigiamas ekonomines pasekmes, todėl daro tiek baudžiamąjį poveikį juridiniam asmeniui, tiek atlieka prevencinę funkciją, siekiant užkirsti kelią tyčiniam neteisingų duomenų deklaracijose nurodymui. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios bei siekio neteisėtai pasisavinti valstybinius gamtos išteklius, juos išgaunant neturint leidimo, nėra tikslo gauti mokestinės naudos. Išgautus išteklius pareiškėjas deklaravo bei sumokėjo už juos nustatytą mokestį. Be to, pareiškėjas turi didelės vertės finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, šiuo metu pareiškėjas turi 35 darbuotojus, kuriems kas mėnesį mokamas darbo užmokestis ir su juo susijusios įmokos į valstybės biudžetą, todėl mokesčio didesniu tarifu sumokėjimas pareiškėjui yra per didelė našta, kurios vykdymas privestų pareiškėją prie bankroto. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visetas sudaro pagrindą netaikyti pareiškėjui įstatymo nustatytos pareigos sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, tai yra pakeisti Sprendimą, sumažinant Sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu iki 9462 Eur (32669 Lt) sumos. Sprendimu patvirtinto apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumokėjimas yra akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui sankcija, kadangi: pažeidimą pareiškėjas padarė dėl techninės klaidos, neturėdamas tikslo išgauti valstybės išteklių be leidimo bei juos pasisavinti; pareiškėjo veiksmai rodo, kad pareiškėjas sąžiningai klydo dėl išteklių išgavimo teisėtumo, kadangi be leidimo išgautus žvyrą ir smėlį deklaravo bei mokėjo mokesčius už išgautus gamtos išteklius; pareiškėjas nesiekė mokestinės naudos, kadangi už Stagarių telkinio sklypo ribų išgautus išteklius deklaravo bei mokėjo už juos įstatymų nustatytus mokesčius; klaidai išaiškėjus pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi priemonių, kad pažeista teritorija būtų atstatyta; teritoriją už Stagarių telkinio sklypo ribų pareiškėjas atstatė savo iniciatyva ir lėšomis; pareiškėjas nepajėgia sumokėti apskaičiuotos mokesčio didesniu tarifu sumos, kadangi apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro didelę sumą, o pareiškėjas patyrė reikšmingas išlaidas, atkurdamas pažeistą teritoriją už Stagarių telkinio sklypo ribų bei grąžindamas išgautus išteklius į atkurtą teritoriją ir turi didelio masto turtinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Nurodytos aplinkybės yra pakankamai ypatingos, į jas atsižvelgiant, galėtų būti mažinamas Mokesčio už valstybinus gamtos išteklius įstatymo nustatytas mokestis didesniu tarifu, jeigu jį vis tik reikėtų mokėti. Pripažįstant, kad pareiškėjui sumokėjus mokestį už be leidimo išgautus žvyrą ir smėlį bei šiuos išteklius grąžinus ir savo lėšomis atstačius pažeistas teritorijas, reali žala valstybei nepadaryta, o pareiškėjas patyrė faktinių materialinių neigiamų padarinių dėl padaryto netyčinio pažeidimo, pareiškėjo patirtos išlaidos laikytinos pakankama sankcija. Pareiškėjas iki Patikrinimo aktu užfiksuotų pažeidimų veiklą vykdė tinkamai, taip pat tinkamai deklaravo išgautus išteklius bei mokėjo už juos atitinkamus mokesčius, pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti išgautų išteklių bei nepagrįstai gauti mokestinės naudos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu bei jo atstovės teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime, jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų skyrius atliko neplaninį UAB „Joniškio spedicija“ patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, kurio metu buvo tikrinami du UAB „Joniškio spedicija“ priklausantys naudingųjų iškasenų telkiniai: Stagarių žvyro ir smėlio telkinys Krukių seniūnijoje Joniškio rajone ir Minčaičių žvyro telkinys Žagarės seniūnijoje Joniškio rajone. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Joniškio spedicija“ pažeidė LR mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, teigiant, jog 2011 m.– 2013 m. už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų be leidimo išgavo ir nedeklaravo žvyrą ir smėlį, ir deklaravo be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio bei Minčaičių žvyro telkinio ribų. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ŠRAAD) inspektoriai, vadovaudamiesi LR mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiavo 315691 Lt (91430 Eur) mokestį didesniu tarifu. Pareiškėjo pateiktas skundas yra nepagrįstas, o jame išdėstyti argumentai nesudaro įstatyminio pagrindo pakeisti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Pareiškėjas nurodo, kad deklaruodamas išgautus išteklius, netiksliai deklaruodamas laikotarpius, kuriais šie ištekliai buvo išgauti, visumoje deklaravo visus išgautus išteklius bei sumokėjo visus už šiuos gamtos išteklius mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalis nurodo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. 2015 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. 15293651 nustatyta, kad UAB „Joniškio spedicija“ 2011 m. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinių ribų išgauto žvyro 6060 kub. m ir smėlio 15337 kub. m. UAB „Joniškio spedicija“ 2012 m. nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų išgauto žvyro 2662 kub. m bei deklaravo 1197 kub. m žvyro, išgauto be leidimo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų. 2013 m. UAB „Joniškio spedicija“ nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų išgauto žvyro 1335 kub. m, pateikė deklaraciją 1200 kub. m žvyro, išgautam be leidimo už Minčaičių žvyro telkinio ribų. Taigi UAB „Joniškio spedicija“ nedeklaravo 10057 kub. m žvyro ir 15337 kub. m smėlio, išgauto be leidimo už Stagarių bei Minčaičių telkinių ribų. Pareiškėjas teismui nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad visi išgauti gamtos ištekliai buvo deklaruoti bei mokesčiai už visus nurodytus gamtos išteklius sumokėti. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atlikus neplaninį UAB „Joniškio spedicija“ patikrinimą ir nustačius, kad įmonė 2011-2013 m. laikotarpiu nedeklaravo 10057 kub. m žvyro ir 15337 kub. m smėlio, išgautų be leidimo už Stagarių bei Minčaičių telkinių ribų, pritaikyta MUVGIĮ 6 straipsnio 2 punkto nuostata, kuria taikomas didesnis mokesčio tarifas. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius neturi įstatymo jam suteiktos teisės taikyti mažesnį mokesčio tarifą ar jo iš viso netaikyti, kuomet yra nustatomas pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl techninės klaidos išgavęs gamtos išteklius už Stagarių telkinio sklypo ribų nedelsiant, kai tik paaiškėjo techninė klaida, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad padarytas pažeidimas būtų kuo greičiau ištaisytas bei pašalinta gamtos išteklių išgavimo neturint leidimo padaryta žala. Šis pareiškėjo teiginys kvestionuotinas keletu aspektų: pirma, pareiškėjas nurodo techninę klaidą kaip priežastį dėl gamtos išteklių išgavimo neturint tam leidimo; pareiškėjas neįvardija, ką turi omenyje „techninė klaida“ ir kaip ji įtakojo kasybą už telkinio ribų; Stagarių telkinio markšeiderinio plano (sudaryto 2014 m. vasario mėn. UAB „GJ Magma“) duomenimis, pareiškėjas Stagarių telkinyje laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. vasario mėn. kasybos sklypo ribose 124 kub. m plote išgavo 313 kub. m išteklių, už telkinio kasybos sklypo ribų 17788 kub. m plote išgavo 35757 kub. m išteklių; pareiškėjas per 2011 m.–2014 m. Stagarių telkinyje Lietuvos geologijos tarnybos 2003-12-18 išduotame leidime Nr. 53-03 nurodytame plote išgavo mažiau negu 1 proc. išteklių, o už ribų atitinkamai 99 proc., todėl pareiškėjo teiginys, kad tai yra „techninė klaida“, yra netinkamai formuluojamas ir faktiškai nepagrįstas, kadangi tai buvo daroma sistemingai ir ilgą laikotarpį; antra, pareiškėjas nurodo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad padarytas pažeidimas būtų kuo greičiau ištaisytas, tačiau nenurodo svarbios aplinkybės, kuri yra išdėstyta Patikrinimo akte, o vėliau patvirtinta Sprendimu; techninė klaida, dėl kurios, kaip teigia pareiškėjas, įvyko kasyba už telkinių sklypų ribos, truko trejus metus nuo 2011 m. iki 2013 m.; 2015 m. lapkričio 24 d. Patikrinimo akte Nr. 15293651 nurodoma, kad pareiškėjas 2011 m.–2013 m. už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų be leidimo išgavo ir nedeklaravo žvyrą bei smėlį, ir deklaravo be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio bei Minčaičių žvyro telkinio ribų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad pareiškėjo nerūpestingumas ir aplaidumas sąlygojo padarytą pažeidimą, o net trejus metus vykęs pažeidimas negalėtų būti traktuojama kaip techninė klaida; trečia, pareiškėjas pateiktu skundu bando teismą įtikinti, kad tai techninė klaida, dėl kurios išgauti ištekliai už telkinio ribų Stagarių žvyro ir smėlio karjere, tačiau vadovaujantis patikrinimo aktu Nr. 15293651 nustatyta, kad pareiškėjas 2011–2013 m. už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų be leidimo išgavo ir nedeklaravo žvyrą bei smėlį, ir deklaravo be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio bei Minčaičių žvyro telkinio ribų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo tyčios ir neatsargių veiksmų, atsakovas teigia, jog pareiga teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui; įstatyme nedetalizuojama mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio; pareiškėjas privalo teisingai deklaruoti mokestį. Be to, pagal bendrąją taisyklę mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjas savo skunde nepateikia argumentų, faktinių įrodymų, kurie pagrįstų jo pateiktą reikalavimą ir paneigtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimto Sprendimo nepagrįstumą. Dėl pareiškėjo materialinės žalos padarymo teigia, jog pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaityta, kad UAB „Joniškio spedicija“ per 2011–2014 m. laikotarpį išgavo ir disponavo iš viso 24976 kub. m žvyro ir 20668 kub. m smėlio, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose yra deklaruota 14919 kub. m žvyro ir 30312 kub. m smėlio. Pagal MUVGIĮ 4 straipsnio 1 dalį, mokesčio objektas yra nurodytas 1-ajame šio įstatymo priede, kuriame tarp kitų naudingųjų iškasenų žvyras ir kitas smėlis yra nurodytas kaip atskiros išteklių rūšys, ir jiems apmokestinti yra taikomi skirtingi tarifai. Žvyro tarifas yra 0,32 Eur centai už 1 kub. m, o kito smėlio – 0,28 Euro centai už 1 kub. m. Būtų klaidinga manyti, kad galima deklaruoti bendrą kiekį, arba neatkreipti dėmesio į iškasenos rūšį (ir remtis tik tuo, kad išgautas bendras kiekis atitinka), nes tokiu būdu nebūtų galima išskirti, kokia dalis mokesčio buvo sumokėta už žvyrą, o kokia dalis buvo mokėta už kitą smėlį. Atsižvelgiant į tai, kad išgaunami gamtos ištekliai yra apmokestinami skirtingu tarifu, deklaruojant bendrą išgautų gamtos išteklių kiekį būtų neteisingai nustatoma mokestinė prievolė. Be to, pareiškėjo pozicija suponuoja ydingą praktiką, taip leidžiant pasirinkti vieną išteklių iš visų įmonėje išgaunamų ir mokėti mažiausią tarifą ir nuslėpti tikrąją mokestinę prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba ŠRAAD) 2016 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria patvirtintas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas ir MVGIĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir smėlis bei žvyras <...> yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnis).
Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 5 punktą, deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.
Valstybinių gamtos išteklių mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ 7 str. 4 d.). Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Pagal byloje esančią medžiagą, atlikus neplaninį UAB „Joniškio spedicija“ eksploatuojamų Stagarių žvyro ir smėlio telkinio Krukių seniūnijoje Joniškio rajone ir Minčaičių žvyro telkinio Žagarės seniūnijoje Joniškio rajone patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjas 2011–2013 m. be leidimo išgavo žvyrą ir smėlį už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų bei jo nedeklaravo, taip pat deklaravo neišgautą kitą ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį. Iš ginčijamu sprendimu patvirtinto 2015-11-24 patikrinimo akto Nr. 24 matyti, jog pareiškėjas 2011 m. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinių ribų išgauto žvyro 6060 kub. m ir smėlio 15337 kub. m, 2012 m. nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų išgauto žvyro 2662 kub. m bei deklaravo 1197 kub. m žvyrą, išgautą be leidimo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų, 2013 m. nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų išgauto žvyro 1335 kub. m bei deklaravo 1200 kub. m žvyro, išgauto be leidimo už Minčaičių žvyro telkinio ribų, bendroje sumoje pareiškėjas nedeklaravo 10057 kub. m be leidimo išgauto žvyro ir 15337 kub. m be leidimo išgauto smėlio už Stagarių bei Minčaičių telkinių ribų (13–18 b. l.). Pagal Stagarių telkinio markšeiderinio plano (sudaryto 2014 m. vasario mėn. UAB „GJ Magma“) duomenis, UAB „Joniškio spedicija“ Stagarių telkinyje laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. vasario mėn. kasybos sklypo ribose 124 kub. m plote išgavo 313 kub. m išteklių, už telkinio kasybos sklypo ribų 17788 kub. m plote išgavo 35757 kub. m išteklių (7–12 b. l.). Dėl šių faktinių aplinkybių tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo nekyla. Kadangi bendrovė 2011 m.–2013 m. nedeklaravo už Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų be leidimo išgauto žvyro 10057 kub. m (6060 kub. m. (2011 m.) + 2662 kub. m. (2012 m.) + 1335 kub. m. (2013 m.) ir smėlio 15337 kub. m. (2011 m.) Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų skyrius Patikrinimo akte nurodė, kad bendrovė pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (Nr. XI-1818, 2011-12-20), todėl, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už 2011 m.–2013 m. už Stagarių žvyro ir telkinio ribų išgautą ir nedeklaruotą žvyrą ir smėlį apskaičiuotas 315691 Lt (91430 Eur) mokestis didesniu tarifu. Kadangi bendrovė 2012 m. II–IV ketv. ir 2013 m. IV ketv. deklaravo neišgauto kito smėlio 24981 kub. m ir todėl per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį 32669 Lt (9462 Eur) Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų skyrius Patikrinimo akte nurodė, kad bendrovė pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio nuostatas (Nr. XI-400, 2009-07-23). Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas 2015-12-23 rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, skundžiamu 2016-01-22 sprendimu Nr. 2 patvirtino 2015-11-24 patikrinimo aktą Nr. 15293651 ir nurodė šiuo sprendimu patvirtintą 91430 Eur (7–12 b. l.) sumą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 81 straipsnio 2 dalimi, sumokėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog Bendrovė 2011 m.–2013 m. Deklaracijose nedeklaravo dalies išgauto žvyro ir smėlio kiekio, tačiau 2012 m. II–IV ketv. ir 2013 m. IV ketv. deklaravo daugiau nei išgauta kito smėlio kiekio. Pažymėtina, kad Bendrovė, pritaikiusi neteisingą mokesčio tarifą, sumokėjo neteisingą mokesčio sumą. Bendrovė už 2011 m.– 2013 m. nedeklaruotą Stagarių žvyro ir smėlio telkinio ribų be leidimo išgauto žvyro 10057 kub. m ir smėlio 15337 kub. m (2011 m.) nesumokėjo 31569,10 Lt (9143 Eur) mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, tačiau už 2012 m. II–IV ketv. ir 2013 m. IV ketv. deklaruotą 24981 kub. m neišgautą kitą smėlį permokėjo 32669 Lt (9462 Eur). Taigi, pareiškėjas mokesčių sumokėjo 319 Eur daugiau, o Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas pažeidė tuo aspektu, kad deklaracijose neteisingai nurodė išgautų iškasenų (žvyro ir smėlio) kiekius, kurių dalį išgavo už eksploatuojamo telkinio ribų, t. y. be leidimo. Vertinant pareiškėjo veiksmus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo prasme, darytina išvada, kad pareigą valstybei sumokėti mokesčius pareiškėjas atliko, o skundžiamu sprendimu pareiškėjui taikoma sankcija yra 91430 Eur.
Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, išdavusios leidimą naudingiems ištekliems išgauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiūra, kad mokesčiai būtų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis vykdė savo pareigą įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių bei turėti mokestinės naudos. Šios nustatytos aplinkybės vertintinos analizuojant pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumą.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartį administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).
Kaip jau aukščiau tekste nurodyta, mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą proporcingumo klausimą, vertina tai, kad bendrovė, sužinojusi, kad suklydo, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad padarytas pažeidimas būtų greičiau ištaisytas bei pašalinta gamtos išteklių išgavimu neturint leidimo padaryta žala. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (markšeideriniai matavimai, markšeiderinis planas, naudingųjų iškasenų kasybos ataskaita, mokesčio už naudingąsias iškasenas deklaracija, PVM sąskaitos faktūros už įrangos nuomą) patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas nedelsiant atstatė pažeistas ribas, be leidimo išgautą žvyrą ir smėlį grąžino į teritoriją už Stagarių telkinio sklypo ribų bei ją sutvarkė savo lėšomis. Pareiškėjas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tvirtina, jog dėl teritorijos už Stagarių telkinio sklypo ribų atstatymo patyrė 84000 Eur išlaidų, kurias sudarė vandens siurblio, ekskavatorių ir savivarčių nuoma, kuras. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog už žemės gelmių valstybinės nuosavybės pažeidimą bendrovės atsakingiems asmenims (bendrovės darbuotojui K. P. (licencijuotam karjerų meistrui) ir bendrovės vadovui Gintarui Bačioniui) buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už LR ATPK 46 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą bei surašyti administraciniai nurodymai, kuriuos šie asmenys įvykdė. Lietuvos geologijos tarnybos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (26–27 b. l.) užfiksuota, jog „materialinė žala valstybei nepadaryta, kadangi išgautas žvyras buvo apskaitytas ir už jį mokesčiai sumokėti. Deklaruotas žvyro kiekis sutampa su markšeideriniais matavimais nustatytu išgauto žvyro kiekiu“. Kita vertus, nei LR aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD 2015-11-24 Patikrinimo akte Nr. 15293651, nei skundžiamame sprendime nėra duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, apie tai, kad bendrovei anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos, nors Bendrovė šia veikla užsiima daug metų (nuo 2004 m. (7–8 b. l.). Be to, Bendrovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad bylai aktualiu laikotarpiu Stagarių telkinyje nebuvo telkinio riboženklių, kurių dėl neaiškių priežasčių nepastatė privalėjęs pastatyti bendrovės atsakingas darbuotojas. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas supranta ir laikosi Mokesčių administravimo ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymų reikalavimų, tikėtina, jog Bendrovė klaidingai nurodė išteklių rūšį neturėdama tikslo nuslėpti išgautų gamtos išteklių kiekio. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į bendrovės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus (45–47 b. l.).
Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, išdavusios leidimą naudingiems ištekliams išgauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiūra, kad mokesčiai būtų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis vykdo savo pareigą įstatymuose nustatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius. Kadangi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tikslas yra valstybinių gamtos išteklių apmokestinimas ir jo sumokėjimas, laikytina, kad pareiškėjas šią pareigą įvykdė.
Pareiškėjo įvardijamos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamai ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti netaikomas MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokestis už 2011 m.-2013 m. išgautą (už Stagarių žvyro ir telkinio ribų) ir nedeklaruotą 10057 kub. m žvyrą ir 15337 kub. m smėlį, kadangi skundžiamu sprendimu taikoma sankcija – 91430 Eur, šiuo atveju yra per griežta, t. y. neteisinga ir neadekvati padarytam pažeidimui, vertinant Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo tikslo prasme – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis). Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus 2011–2013 metais be leidimo išgautus už telkinio ribų žvyro ir smėlio kiekius nustatymo (18286 Eur (2 x 9143 Eur).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-22 sprendimą Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 18286 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio spedicija“ patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažinti iki 18 286,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.