- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- eP-10-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05248-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, L. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir L. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir L. J. skundus atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Abastas“, atstovaujamas direktoriaus L. J., (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. lapkričio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597. Taip pat pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-9597 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo.
Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597. Taip pat pareiškėjai prašė skundą nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-11775-789/2015 kartu su UAB „Abastas“ skundu bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48)FR0706-9597 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundus, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015). Teismas pažymėjo, kad UAB „Abastas“ ir L. J. ginčija tik Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-9597. Ginčijamu aktu UAB „Abastas“ informuojamas, kad, vykdant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 7 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9175, atliekamas įmonės operatyvus patikrinimas ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojo UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui nurodyta iki 2015 m. lapkričio 5 d. 13:30 val. atvykti į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir patikrinimui pateikti šiuos dokumentus: Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 8 d., turimas rangos sutartis, dėl darbų atlikimo, bei darbų pridavimo aktus, susijusius statybos objektu, esančiu adresu: Kareivių g. 2B, Vilnius, ir gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai. Taip pat minėtame akte nurodoma, kad už Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė. Taigi šioje byloje ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymas Nr. (11.48)FR0706-9597 vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Realias teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas taikyti UAB „Abastas“ atžvilgiu sankcijas ginčijamo akto nevykdymo atveju, ir dėl tokio sprendimo galėtų būti keliamas ginčas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, priėjo išvadą, kad ginčijamame Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodyme Nr. (11.48)FR0706-9597 yra pateikiama informacija bei įpareigojimas atlikti tam tikrus procedūrinio pobūdžio veiksmus, todėl jis nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų, nekeičia jų teisinės padėties. Taigi teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamas 2015 m. spalio 27 d. nurodymas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams ginti jų galbūt pažeistas teises kitais įstatymų nustatytais būdais.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštus reikalavimus dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.
2. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir ABTĮ, yra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama besikreipiančio asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundus, buvo pažeisti pamatiniai teisės principai, nes jie vienodai taikomi tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Konkrečiu atveju teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl ko skundą atsisakyta priimti. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 37 straipsnius ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnio nuostatas.
3. Teismo nutartis yra deklaratyvi, o joje pateikiama išvada yra priešinga nutartyje dėstomiems motyvams. Be to, kitas labais svarbus faktas yra tas, kad pačiame skundžiamame nurodyme yra pažymėta, kad „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsniu, mokesčių mokėtojas/ asmuo, nesutinkantis su nurodymu, turi teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <..> nustatyta tvarka“. Vadinasi, tokiu būdu, buvo visiškai užkirstas kelias pareiškėjams apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi teismas apskritai atsisakė priimti skundą, kurio apskundimo tvarka aiškiai nurodyta skundžiamame nurodyme, ir kurios laikėsi pareiškėjai.
4. Skundžiamas nurodymas pažeidė ir MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą lygybės principą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinamas kaip lygiateisiškumo įstatymui principas, nes buvo diskriminuojamos pareiškėjų teisės, nepagrįstai prašoma teikti tokius duomenis ir dokumentus, kurie niekaip nesusiję su atliekamu tyrimu. Taip pat skundžiamas nurodymas buvo priimtas pažeidžiant MAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas – reglamentuojamą administravimo procedūrą, nes tokiu būdu pareiškėjams yra sukuriamos nepagrįstai prastesnės sąlygos kitų asmenų atžvilgiu, dėl to, kad pareiškėjai tapo diskriminacijos objektu.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundų reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597, apeliacinės instancijos teismas, kad šiuo dokumentu (nurodymu) nurodyta, kad atliekamas įmonės operatyvus patikrinimas ir tuo pagrindu UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui nurodoma iki 2015 m. lapkričio 5 d. 13:30 val. atvykti į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir patikrinimui pateikti nurodyme išvardytus konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822 275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011).
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus mokesčių administratoriaus nurodymo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjų skundų priėmimo klausimą.
V.
Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015.
Pareiškėjai šį prašymą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktų nuostatoms. Pareiškėjų įsitikinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis yra be motyvų, teismas tik atkartojo pirmosios instancijos teismo nutarties tekstą, nepasisakė dėl pareiškėjų nurodomų argumentų.
Pareiškėjai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas (reguliuojančias teisminę gynybą), neteisingai jas taikė ir 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi užkirto pareiškėjams kelią į teisminę gynybą – pamatinį teisės principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. pateikto prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015 pagrįstumo klausimas.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV skyriuje. Tai yra pripažįstama kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai proceso atnaujinimą administracinėje byloje sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi, kuria apeliacinės instancijos teismas jų atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti jų pateiktą skundą, paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjų skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, todėl ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Šiuo apsektu svarbu tai, jog teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti nagrinėti skundą, neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, tinkamai suformulavus ginčo dalyką ir pagrindą, iš naujo kreiptis į administracinį teismą.
Padariusi išvadą, kad byla pagal pareiškėjų skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo nebuvo užbaigta (t. y. nebuvo pradėta), kas yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.
Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2012). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo įvardintų argumentų ir pateiktų prašymų.
Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos yra laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).
Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir L. J. prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-1402-556/2015 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir L. J. skundus atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.