- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2-920-615/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08635-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Advokatai
- Atas Molis, Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 1.3.2.9.14Kiti klausimai, susiję su darbo sutarties pasibaigimu (nutraukimu)
- 1.3.2.12Kiti darbo sutartis reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo atvejai
- 1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
- 1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo J. K. įmonė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2252; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 8344,23 Eur; 3) priteisti iš ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką (425,75 EUR : 3 mėn. = 141,92 Eur vidutinis darbo užmokestis); jeigu teismas netenkintų šito prašymo ir manytų, jog ginčui taikytinas galiojantis Darbo kodeksas, ieškovė formuluoja sekantį prašymą priteisti iš atsakovės ieškovei netesybas – ieškovės vidutinį darbo užmokestį už šešis mėnesius – 851,52 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje, teismo posėdyje ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė:
1.1. 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės, vykdančios individualią veiklą ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. pardavėjos pareigose dirbo parduotuvėje. Tuo pačiu adresu yra registruota ir veiklą (prekyba nespecializuotose parduotuvėse pagal EVRK) vykdė J. K. įmonė. Ieškovė pagal darbo pobūdį save visada laikė būtent įmonės darbuotoja, nelabai įsivaizdavo skirtumo tarp individualios veiklos ir individualios įmonės, nes prekių priėmimą – pardavimą vykdė individualios įmonės vardu ir interesais, dirbo su individualios įmonės dokumentais.
1.2. Darbo sutartyje buvo numatytas 0,25 etato darbo krūvis, tačiau nuo 2012 m. birželio 7 d., pagal šalių sulygtas sąlygas, darbo sutartis buvo pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti pilnu darbo krūviu (pilnu etatu). 2014 m. spalio 1 d. be ieškovės sutikimo, ieškovei nežinant, buvo pakeistas – sumažintas ieškovės darbo krūvis iki 0,5 etato. 2016 m. rugpjūčio 22 d. darbo sutartis buvo nutraukta tuo metu galiojusios redakcijos Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu).
1.3. 2017 m. lapkričio 10 d., ne atsakovei, o J. K. individualiai įmonei buvo pateikta pretenzija (išsiųsta įmonės buveinės adresu) su raginimu pateikti duomenis apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir sumokėti įsiskolinimą už nepagrįstai sumažintą 0,5 etatą (darbo krūvį) bei su darbo santykiais susijusias išmokas iki 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau nei iš įmonės, nei iš J. K., kaip įmonės savininkės, nei iš atsakovės, ieškovė jokio paaiškinimo ar dokumentų negavo, įsiskolinimo nesumokėjo. 2019 m. sausio 16 d. ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gavo pažymą, patvirtinančią, kad atsakovė, S. K. darbo santykių pagrindu yra deklaravusi draudžiamąsias pajamas, viso 15 735,35 Eur, iš kurių ieškovei, ieškinio pateikimo teismui dienai buvo apskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis - viso 9 489,54 Eur suma.
Atsiliepimas
1.4. Gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, priedus, kitus procesinius dokumentus, tapo žinoma, kad atsakovė sumokėjo ieškovei darbo sutarties pagrindu darbo užmokestį tik už 2013 metus, pilnai už dvylikos mėnesių laikotarpį, viso 2 894,27 Eur, ir dalį už 2014 metų 02 mėn. 832 Lt., 03 mėn. 832 Lt., 05 mėn. 385 Lt., 06 mėn. 759 Lt., viso 2 808 Lt., 813,24 Eur. Atsakovė už visą darbo laikotarpį ieškovei išmokėjo darbo užmokesčio tik 3 707,51 Eur (už 2013 m., ir 2014 m. 02, 03, 05, 06 mėn.), už visą likusį darbo laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. imtinai ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., išskyrus 2014 m. 02, 03, 05, 06 mėn. Atsakovė nemokėjo ieškovei jokio darbo užmokesčio ir liko skolinga už visą šį laikotarpį, viso 8 344,23 Eur. Ieškovės patikslinto ieškinio pagrįstumą, neišmokėtą darbo užmokestį patvirtina atsakovės pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose už minimą laikotarpį nėra ieškovės jokių parašų, kurie patvirtintų, ar bent leistų daryti prielaidą, apie darbo užmokesčio išmokėjimą ieškovei.
1.5. Esamas ginčas negali būti tapatinamas su ginču, kuris buvo sprendžiamas pagal 2018 m. sausio 10 d. prašymą ir negali būti laikomas tapačiu ginču, nes ginčas sprendžiamas ne tarp tų pačių šalių. Taip pat skirtingas ginčo dalykas. 2018 m. sausio 10 d. prašymu buvo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už nepagrįstai sumažintą 0,5 etatą (darbo krūvį) bei su darbo santykiais susijusias išmokas (neišmokėtas išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas). Šios bylos dalykas yra atsakovės deklaruotas, mokėtinas ieškovei darbo užmokesti, toje apimtyje, kurioje pati atsakovė deklaravo VSDFV duomenis apie ieškovei išmokėtiną darbo užmokestį, į kurį niekaip nepatenka ankstesnio ginčo dalykas. Prašymu buvo prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už nepagrįstai sumažintą 0,5 etatą (darbo krūvį) bei su darbo santykiais susijusias išmokas (neišmokėtas išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas), viso 7 147,24 Eur sumą, o ieškiniu ir patikslintu ieškiniu yra prašoma priteisti darbo užmokestį ieškovės naudai už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. imtinai ir nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., išskyrus 2014 m. 02, 03, 05, 06 mėn., viso 8 344,23 Eur., t. y. skirtingas ginčo dalykas ir skirtingo ginčo suma, kuri neturi nieko bendro su ankstesniu ginču.
1.6. Prašymas Darbo ginčų komisijai buvo pateiktas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po darbo santykių pasibaigimo, tačiau ieškovei tik 2019 m. sausio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išdavė pažymą apie J. K. deklaruotas draudžiamąsias pajamas, iš kurių nustatyta, kad S. K. buvo apskaičiuotas mokėtinas darbo užmokestis sudarė 9 489,54 Eur sumą, po perskaičiavimo negauta darbo užmokesčio suma sudaro 8 344,23 Eur, kurios ieškovė iš darbdavio jokia forma iki šiol nėra gavusi. Iki 2019 m. sausio 16 d. ieškovė neturėjo duomenų apie tai, kokias draudžiamąsias pajamas, susijusias su ieškovės darbo santykiais, atsakovė yra deklaravusi. Atsakovė į 2019 m. sausio 23 d. pretenziją, kuri įteikta atsakovei 2019 m. sausio 26 d., nurodytą 25 kalendorinių dienų terminą, skaičiuotiną nuo pretenzijos gavimo dienos, niekaip nereagavo, todėl teisės kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas skaičiuotinas būtent nuo 2019 m. vasario 25 d. t. y. nuo datos, kada ieškovė sužinojo apie tai, jog atsakovė, deklaravusi draudžiamąsias pajamas, kurios neatitinka faktiškai ieškovei išmokėto darbo užmokesčio, atsisako ieškovei tenkinti 2019 m. sausio 3 d. pretenziją ir išmokėti darbo užmokestį - terminas skaičiuotinas nuo datos, kai ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą ir nelaikytinas praleistu, nes būtent tą dieną ieškovė suprato, kad atsakovė vengia bendrauti ir atsisako išmokėti ieškovei priklausantį darbo užmokestį.
Šalies argumentai
1.7. Nuo 2016 m. rugpjūčio 22 darbo santykių pasibaigimo dienos iki šios dienos atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove ne dėl ieškovės kaltės, todėl patikslintu ieškiniu prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką (425,75 Eur : 3 mėn. = 141,92 Eur vidutinis darbo užmokestis) (pagal galiojusio DK 141 straipsnio redakciją). Jeigu teismas manys, jog ginčo sprendimo dienai galioja naujas Darbo kodeksas, ieškovė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už šešis mėnesius – 851,52 Eur (425,75 Eur : 3 mėn. = 141,92 Eur vidutinis darbo užmokestis x 6 mėn.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5000 Eur baudą. Atsakovė atsiliepime, teismo posėdyje ir atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė:
2.1. 2008 m. rugpjūčio 1 d. J. K. vykdanti individualią veiklą sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 6, priimant į darbą ieškovę, pardavėjos pareigoms dirbant 0,25 etatu. Ieškovė visuomet, kiekvieną mėnesį nuo pat įsidarbinimo dienos, pasiimdavo jai priklausantį darbo užmokestį kasoje. Atlyginimą ji pasiimdavo pati. Atsakovė ieškove pasitikėjo, jos buvo labai artimos ne tik kaip giminės, bet ir kaip draugės. Šalis siejo artimi, giminiški, draugiški santykiai, todėl kitu būdu mokėti atlyginimo nebandė, nes nesitikėjo, kad ieškovė elgsis nesąžiningai. 2012 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė prašymą ir nuo šios dienos pradėjo dirbti pilnu darbo krūviu (pilnu etatu). 2014 m. spalio 1 d. su ieškovės sutikimu buvo pakeistas jos darbo krūvis pilnu etatu į 0,5 etato. Ir tai pagrindžia Įspėjimas dėl darbo sąlygų pakeitimo ir darbo sutartyje Nr. 6 nurodytas darbo sutarties pakeitimas, tačiau ieškovė abiejuose dokumentuose atsisakė pasirašyti. Su pakeistomis darbo sąlygomis ieškovė sutiko, su mokamu darbo užmokesčiu taip pat. Ji dirbo tik pusę darbo laiko, atleidžiant iš darbo jokių pretenzijų atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio nereiškė, su atsiskaitymo sumomis sutiko. Ieškovė neginčijo darbo sąlygų pakeitimo, nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Darbo krūvio sumažinimą lėmė ir tai, jog J. K. materialinė padėtis pablogėjo ir ji turėjo didelių įsiskolinimų už patalpų nuomą. Taip pat ir pati atsakovė pradėjo dirbti parduotuvėje pusę etato. Parduotuvė dirbo nepelningai, todėl keitėsi darbo organizavimo ir darbo sąlygos. Darbo santykiai tarp atsakovės ir ieškovės buvo nutraukti pačios ieškovės prašymu ir pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 22 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Ieškovė atostogavo laikotarpiais nuo, 2014-04-29 iki 2014-06- 04, 2014-07-14 iki 2014-07-20, 2015-08-17 iki 2015-08-30, 2016-08-08 iki 2016-08-21. Nėra aišku kaip ieškovė apskaičiavo neišnaudotas atostogas. Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, ir pateikė prašymą, įpareigoti atsakovę išmokėti visą darbo užmokestį, kuris priklausė pagal darbo sutarties sąlygas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. t. y. už 0,5 etato, bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 6258,65 Eur įsiskolinimą ir 788,59 Eur delspinigių, iš viso – 7 147,24 Eur. Darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. DGKS-651 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovė praleido DK 220 str. 1 d. trijų mėnesių kreipimosi terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė minėtame prašyme darbo ginčų komisijai net neužsiminė apie tai, jog būtų negavusi darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė prieš kreipdamasi į darbo ginčų komisiją apie neva pažeistas jos teises žinojo jau 2016 m. rugpjūčio 22 d. (darbo santykių pasibaigimo dieną), ji nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su darbo užmokesčiu, su prašymu kreipėsi tik 2018 m. sausio 12 d. (po 16 mėnesių). 2019 m. kovo 26 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš atsakovės, kuriuo prašė priteisti iš J. K. S. K. naudai 9 489,54 Eur skolą už neišmokėtą darbo užmokestį, priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą atlyginimą 1 195,68 Eur. Darbo ginčų komisija 2019-04-17 sprendimu Nr. DGKS- 2252 atsisakė nagrinėti S. K. prašymą, kadangi reikalavimas iš dalies jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir dėl to jau priimtas sprendimas, kita dalimi ieškovė į DGK kreipėsi praleidusi DK 220 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą.
2.3. Ieškovė apie savo draudžiamąsias pajamas, t. y. atsakovės priskaičiuotą darbo užmokestį, žinojo ir 2017 m. rugpjūčio 9 d., tačiau dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į darbo ginčų komisiją tik 2018 m. sausio 12 d., o ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų pareiškė 2019 m. gruodžio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovė praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Procesinis terminas, per kurį ieškovė turėjo teisę pareikšti teisme ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškovei pasibaigė 2018 m. kovo 5 d. dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Ieškovė nuo 2017 m. spalio 16 d. yra atstovaujama jai kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančios advokatės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl to pačio dalyko, tai pačiai šaliai, pateikdama tą pačią darbo sutartį, nesvarbu, kad reikalaujama suma nuo 7147,24 Eur antrame prašyme padidėjo iki 9 489,54 Eur, o patikslintame ieškinyje reikalavimo dydis jau 8 344,23 Eur, prašymų pagrindai ir pagrindiniai argumentai sutampa su nurodytais byloje, taigi ieškovės reikalavimas jau buvo išspręstas DGK komisijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimu.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė kreipdamasi su prašymu į darbo ginčų komisiją pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. VSDFV Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, niekas ieškovei nesudarė kliūčių kreiptis dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio dar pasibaigus darbo santykiams t. y. 2016 m. rugpjūčio 22 d., ar 2014 m. spalio 1 d. kuomet neva jai nebuvo mokamas darbo užmokestis už 0,5 etatą, nes būtent tokį reikalavimą ji reiškė 2018 m. prašymu darbo ginčų komisijai bei ieškiniu ir patikslintu ieškiniu.
2.6. Ta aplinkybė, jog ant darbo užmokesčio žiniaraščių nuo 2009 m. – 2012-01-31 imtinai ir nuo 2014 m. 01 mėn. iki 2016-08-22, išskyrus 2014 m. 02, 03, 05, 06 mėn. nėra ieškovės parašų nepatvirtina to fakto, jog ieškovė negavo darbo užmokesčio. Atsakovė visuomet garantavo ir iki šiol garantuoja, kad su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi ir nieko jai neskolinga. Atsakovė visuomet sąžiningai mokėjo sutartyje numatytą darbo užmokestį ir įstatymų nustatytą gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei nustatyta tvarka deklaravo išmokas ir išskaičiuotas išmokas. Visi darbiniai sprendimai buvo su ieškove suderinti ir priimami su jos sutikimu, ir ji tai puikiai žino, ji į teismą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, nes neturėjo tam jokio pagrindo. Į teismą ieškovė kreipėsi tik paskatinta asmeninių konfliktų tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų bei trokšdama neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės.
2.7. Ieškovė pateikė į bylą lentelę parengtą vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. sausio 16 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir nurodė, kad J. K. VSDFV deklaravo teisingus skaičius, tačiau pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose nuo 2009 m. taikė VSDFV tarifą ne 39,98 proc., o senąjį tarifą 33,98 proc., todėl atsiranda skirtumas tarp VSDFV deklaruotų duomenų ir DU žiniaraščiuose esančių duomenų prie išmokėtinos sumos („išmokėjimo į rankas“). Neatitikimai esantys lentelėje ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra padaryti dėl techninės klaidos ruošiant dokumentus. Svarbi aplinkybė ta, jog VSDFV yra deklaruoti teisingi skaičiai. Atsakovė pateikė duomenis nuo 2009 m., o ne nuo 2008 m.
Atsiliepimas
2.8. Atsakovei pateikus darbo užmokesčių žiniaraščių originalus ieškovė patikslintame ieškinyje jau nurodo, kad vis dėl to gavo darbo užmokestį už 2013 m. ir 2014 m. 02,03,05,06 mėn., nors 2018 m. gruodžio 17 d. ieškinyje nurodo, kad jokių dokumentų niekada nepasirašinėjo, kas ir vėlgi yra akivaizdus melas ir tai patvirtina pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai, prašymai išleisti atostogų ir kiti dokumentai. Ieškovė gavo darbo užmokestį už visą laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovė turėjo teisę sustabdyti darbo sutarties vykdymą jeigu darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų. Ieškovė pateikdama prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo, išreiškė savo valią, su visomis išėjimo sąlygomis ir išmokėtomis kompensacijomis sutiko ir pretenzijų tuo metu atsakovei nereiškė. Įstatymo nustatytais terminais dėl atleidimo iš darbo ir tariamai neišmokėto darbo užmokesčio, nesikreipė. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji ieškinio negalėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą.
2.9. Ieškovė viso proceso metu elgiasi kaip nesąžininga proceso šalis reikšdama nepagrįstus reikalavimus, nurodydama objektyviai tiesai neatitinkančias ir nuolat prieštaringas aplinkybes, nepateikdama jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės teikiamuose ieškiniuose ir prašymuose skiriasi jų esmė, ne tik apskaičiavimai, tai rodo jos nesąžiningumą, todėl yra pagrindas skirti 5000 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Civilinė darbo byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Civilinėje darbo byloje 2020-03-26 pareikštu 2020-03-25 patikslintu ieškiniu ieškovė be viso kito prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-04-17 sprendimą Nr. DGKS-2252. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme. Todėl civilinė darbo byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas) ir spręstina dėl kitų ieškovės reikalavimų. Teismų praktiką dėl civilinių darbo bylų nutraukimo nurodytoje jų dalyje formuoja aukštesniųjų instancijų teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje darbo byloje Nr. e2A-120-638/2019 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
4. Civilinės darbo bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-01 tarp ieškovės ir atsakovės, vykdančios individualią veiklą, buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė nuo 2008-08-01 iki 2016-08-22 dirbo parduotuvėje pardavėjos pareigose. 2016-08-22 darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta tuo metu galiojusios redakcijos DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
5. Iš ieškovės į bylą pateiktų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė darbo santykių pagrindu deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 15735,35 Eur dydžio ieškovės draudžiamąsias pajamas, iš kurių ieškovei, ieškinio pateikimo teismui dienai, buvo apskaičiuotas mokėtinas 9489,54 Eur dydžio darbo užmokestis. Iš atsakovės į civilinę bylą jos nagrinėjimo metu pateiktų rašytinių įrodymų ir duomenų matyti, kad atsakovė pagal jos pateiktus rašytinius duomenis ieškovei išmokėjo darbo užmokestį už 2013 metų dvylikos mėnesių laikotarpį (2894,27 Eur), taip pat už 2014 metų vasario-kovo ir gegužės-birželio mėnesių laikotarpius (813,24 Eur), viso 3707,51 Eur. Ieškovė patikslintu 2020-03-25 ieškiniu prašo priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2012-01-31 imtinai ir nuo 2014-01 iki 2016-08-22, išskyrus 2014 m. vasario-kovo ir gegužės-birželio mėnesių laikotarpius (patikslinto ieškinio 2.3 punkto 3 papunktis). Būtent tokią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimus. Tokiu būdu ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė byloje neįrodo, jog aukščiau nurodytais laikotarpiais ji ieškovei išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui deklaruoto dydžio darbo užmokestį. T.y. ieškovės reikalavimai yra grindžiami tuo pagrindu (aplinkybėmis), kad atsakovė ieškovei iš viso neišmokėjo jokio darbo užmokesčio už darbo laikotarpius nuo 2008-08-01 iki 2012-01-31 imtinai, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 imtinai, nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 imtinai ir nuo 2014-07-01 iki 2016-08-22 imtinai.
6. Tiek pagal iki 2017-07-01 galiojusį DK 27 straipsnį, tiek pagal nuo 2017-07-01 galiojančio DK 15 straipsnį, senatis, t.y. įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį arba pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą, DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių senaties terminų, o senačiai yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos.
7. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ieškovė savo reikalavimus šioje byloje grindžia tuo pagrindu (aplinkybėmis), kad atsakovė ieškovei iš viso neišmokėjo jokio darbo užmokesčio už paminėtus ieškovės darbo pas atsakovę laikotarpius. Protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Todėl apie tai, kad darbdavys už darbą darbuotojui neišmoka jokio darbo užmokesčio, darbuotojas sužino, arba turi visas galimybes sužinoti, iš karto, kai darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis darbuotojui neišmokamas. Tuo atveju, jeigu darbdavys neišmoka darbuotojui sutarto darbo užmokesčio, darbuotojas turi galimybę iš karto kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas, tame tarpe, išreikalauti visus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie darbdavio deklaruotą darbo užmokesčio dydį, o nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl ieškovės teigimu paminėtais laikotarpiais iš viso neišmokėto darbo užmokesčio, darbo ginčų komisijai pateikė 2019-03-26. Savo patikslintame 2020-03-25 ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad šis reikalavimas neturi nieko bendro su ankstesniais ieškovės iš darbo santykių kilusiais ginčais (patikslinto ieškinio 2.3 punkto 3 papunktis). Atsakydamas į teismo klausimus tai dar kartą patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Todėl reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį iki 2016-03-26 pareikšti ieškovė yra praleidusi senaties terminą.
8. Atsakovė ieškinio senatį byloje taikyti prašo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį, tokį savo prašymą yra pagrindusi visai ne tomis įstatymų normomis, kuriomis turėtų jį grįsti. Teismas su šiais ieškovės atsakovo argumentais iš dalies sutinka, kadangi DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra ne ieškinio senaties, o procesinis terminas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1315-945/2019, ir kt.). Tačiau nei DK, nei CK, nei CPK, nei kitų teisės aktų nuostatos neįpareigoja atsakovo, reiškiant prašymą taikyti ieškinio senatį, privalomai nurodytų tokio prašymo teisinį pagrindą, kaip teisės aktų nuostatos neįpareigoja ir ieškovo reiškiamame ieškinyje nurodyti savo reikalavimų teisinį pagrindą. Patikrinti ar atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra teisiškai pagrįstas, turi tokį prašymą nagrinėjantis teismas. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį iki 2016-03-26 pareikšti ieškovė yra praleidusi senaties terminą, o vien tai, kad atsakovės prašymas nebuvo pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu, negali sudaryti pagrindo atsakovės prašymą atmesti, kaip vien netinkamas ieškinio teisinio pagrindo nurodymas negalėtų sudaryti pagrindi netenkinti ieškovo reikalavimų.
9. Pagal CK 131 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė nei pirminiu, nei patikslintu 2020-03-25 ieškiniu, pagal kurį yra nagrinėjama byla. Tai, kad ieškovė neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino patvirtino ir ieškovę atstovaujantis advokatas teismo posėdžio metu. Tačiau atsižvelgdamas į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį ir tai, kad teismas darbo bylose turi būti aktyviu, teismas savo iniciatyva įvertina ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad aukščiau nurodytus reikalavimus ji darbo ginčų komisijoje pareiškė tiktai 2019-03-26 dėl tos priežasties, kadangi atsakovė šiuos reikalavimus pripažino ir patikslintu ieškiniu šiuo metu prašomą priteisti sumą žadėjo sumokėti, o ieškovė dėl šeimos giminystės ryšių su atsakove, ja (atsakove) pasitikėjo ir dėl to iki 2019-03-26 reikalavimų darbo ginčų komisijoje nereiškė. Tačiau tokias, ieškovės nurodomas, aplinkybes, paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad nei šeimos giminystės ryšiai, nei kitos aplinkybės, visiškai netrukdė ieškovei reikšti kitus reikalavimus atsakovei paminėtu laikotarpiu. Be to, ieškovė nenurodė ir byloje nėra visiškai jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovė kada nors pripažino, jog laikotarpiais nuo 2008-08-01 iki 2012-01-31 imtinai, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 imtinai, nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 imtinai ir nuo 2014-07-01 iki 2016-08-22 imtinai, ji nemokėjo ieškovei visiškai jokio darbo užmokesčio ir žadėjo tai padaryti ateityje. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad ieškovė nenurodė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių buvus svarbias senaties praleidimo priežastis, todėl atnaujinti ieškinio senaties termino teismo iniciatyva nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo.
10. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį iki 2016-03-26 atmetami (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, iki 2017-07-01 galiojusi DK 27 straipsnis, galiojančio DK 15 straipsnis).
11. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-03-27 iki 2016-08-22 imtinai. Iš ieškovės į bylą pateiktų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė darbo santykių pagrindu deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ieškovės draudžiamąsias pajamas, neatskaičius mokesčių, už laikotarpį nuo 2016-03-27 iki 2016-03-31 – 22,58 Eur; už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 – 175 Eur; už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 – 175 Eur; už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 – 175 Eur; už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 – 190 Eur; už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-08-22 – 102.82 Eur. Viso atsakovė už nurodytą laikotarpį deklaravo 840,40 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, ieškovės draudžiamųjų pajamų (22,58+175+175+175+190+102.82=840,40). Šie duomenys sutampa ir su į bylą pateiktais darbo užmokesčio žiniaraščiais. Pareiga kilus ginčui įrodyti, kad į darbo užmokesčio žiniaraščius įtrauktos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaruotos darbuotojo draudžiamosios pajamos, darbuotojui, atskaičius mokesčius, buvo išmokėtos, tenka darbdaviui. Jokių rašytinių įrodymų, kurie ne subjektyviai (atsakovės teigimu), o objektyviai patvirtintų, kad aukščiau nurodytos darbo užmokesčio sumos, atskaičius mokesčius, ieškovei buvo išmokėtos (ieškovės pasirašyti grynųjų pinigų išmokėjimo orderiai ar kvitai, bankinių pavedimų ieškovei kopijos, ar kt.), atsakovė į bylą nepateikė. Todėl ieškinys aukščiau nurodytoje jo dalyje tenkinamas (iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnio 1 dalį atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo dieną. Pagal iki 2017-07-01 galiojusios DK 141 straipsnio 3 dalį kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju ieškovės kaltė dėl to, kad jai 2016-08-22 nebuvo sumokėtos aukščiau nurodytos darbo užmokesčio sumos, nenustatyta. Darbo santykiai pasibaigė 2016-08-22, todėl šiuo atveju taikytinos iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra ne kartą pažymėjęs, kad darbdavys yra įstatymo įpareigotas išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Kita vertus, nurodyta išmoka pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali būti mažinama įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, proporcingumo ir teisingumo principų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013; ir kt.). Įvertinęs konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, t.y. tai, kad pasibaigus darbo santykiams tarp šalių 2016-08-22 ir tarp šalių kilus ginčams dėl to, visiškai ar nevisiškai darbdavė atsiskaitė su ieškove, ieškovė tiktai 2019-03-26, t.y. tiktai praėjus daugiau negu dviem su puse metų kreipėsi į darbo ginčų komisiją pareikšdama darbdavei reikalavimus, kurių dalis yra tenkinama šiuo teismo sprendimu ir atsižvelgdamas į proporcingumo ir teisingumo principus, byla nagrinėjantis teismas sprendžia, kad iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovei priteistina jos vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimo laiką turi būti mažinama iki 1680,80 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių).
14. Ieškovės pareikštus reikalavimus tenkinus aukščiau nurodytoje jų dalyje, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2252.
16. Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio suma buvo 8344,23 Eur. Šiuo sprendimu yra tenkinama 840,40 Eur dydžio reikalavimų dalis. Tačiau atsižvelgus į tą aplinkybę, kad šiuo ieškiniu taip pat yra tenkinama pagrindinė dalis ieškovės reikalavimo dėl jai priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos už uždelsimo laiką, taip pat tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas laikytina, kad priimtu teismo sprendimu yra tenkinama 1/3 visų ieškiniu reikštų reikalavimų (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė į bylą pateikė duomenis pagrindžiančius 968 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė į bylą pateikė duomenis pagrindžiančius 2500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, tarp šalių kilusių ginčų pobūdis yra santykinai didelis, todėl patirtos išlaidos laikytinos protingomis ir nemažintinos. Sprendimu patenkinta 1/3 dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, atitinkamai netenkintos 2/3 dalys ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 319,44 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 1650 Eur bylinėjimosi išlaidos.
18. Teismas patyrė 10,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovės valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes nuo jų ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes atsakovei tenkanti dalis (ieškinio reikalavimai tenkinti 1/3 dalimi) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
nutraukti civilinę darbo bylą dalyje dėl ieškovės S. K. ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2252.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) naudai 840,40 Eur (priskaitytina suma) neišmokėto darbo užmokesčio, 1680,80 Eur (priskaitytina suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką, viso 2521,20 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 20 ct) (priskaitytina suma) su darbo santykiais susijusių išmokų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2521,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 319,44 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2252.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.