Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023-07-18 apie 05.38 val. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARBL-0737 (patikros sertifikato Nr. 1938548) jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023-07-18 dieną mašinoje vartojo alkoholį ir ten miegojo. Iš vakaro su draugu Ž. N. buvo bare ir nebenorėjo važiuoti, nes buvo išgėręs. Prisėdo mašinoje ir išgėrė po keletą skardinių alaus. Atsikėlė ryte ir važiavo iki degalinės nusipirkti valgyti. Ryte anksti 5.30 val. važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Sulaikytas buvo tik išvažiavęs iš aikštelės. 17-os dienos vakare išgėrė du bokalus alaus ir nusprendė, kad vairuoti nebegali, todėl mašinoje su draugu išgėrė keletą skardinių alaus. Paskutinį kartą alkoholį vartojo apie pirmą valandą nakties. Iš viso buvo išgėręs du bokalus alaus kavinėje ir apie keturias skardines alaus mašinoje. Iki kol sustabdė, buvo praėjusios apie 4 valandos. Labai gailisi šio savo poelgio. Dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko dviem savaitėms atostogų ir visą šį laikotarpį gyveno mašinoje prie „(duomenys neskelbtini)“. Jį sustabdė paskutinę dieną prieš išvykstant atgal į (duomenys neskelbtini). Sutinka su jam nustatytu girtumu. Tiek daug įpūtė matyt dėl to, kad apie parą buvo nieko nevalgęs. Buvo nurodęs, kad gyvens (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ten gyvena jo sesuo. Vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis yra jo, bet bankui moka pinigus, nes prieš 1,5 metų pirko lizingu už 21 000 eurų. Negalėjo pateikti pirkimo sutarčių, nes viskas yra (duomenys neskelbtini), o jam atimtas pasas ir todėl negalėjo išvykti. Du mėnesius gyvena viešbutyje. Mano, kad geriau, jog išieškotų iš jo automobilio vertės dalį, gal 8 000 eurų. Užsienyje dirba 11 metų, mėnesio atlygis apie 1 600 eurų. Gyvena vienas, vaikai gyvena su mama. Prisideda prie vaikų gerovės, padeda finansiškai. Neturi kito pajamų šaltinio, taip pat neturi nekilnojamo turto. Prisideda prie vaikų išlaikymo kas mėnesį po 400 eurų. Moka lizingą už automobilį. Įmokėjęs už automobilį apie 5 000 eurų, liko mokėti dar 3,5 metų. Norėtų paprašyti laidavimo. Už jį galėtų laiduoti sesuo. Su ja sutaria gerai, bendrauja dažnai. Ji žino šią situaciją, blogai įvertino jo elgesį. Mano, kad ji sugebės daryti jam teigiamą įtaką savo patarimais. Ji už jį vyresnė dviem metais. Ji visada jam buvo autoritetas, gerai mokėsi, šiuo metu užsiima savo verslu, yra neteista, administracine tvarka nebausta. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Všį „Emprekis“ nurodo 11 000 eurų automobilio vertę, bet mano, kad vertė yra mažesnė, nes vairas kitoje pusėje, automobilis 2018 metų, pačios pigiausios komplektacijos. Mokėjo už jį 21 000 eurų, nes (duomenys neskelbtini) tokios kainos. Jam liko dar apie 18 000 eurų lizingą išmokėti. 8 000 eurų valstybei sumokėtų per du mėnesius.

Apklausta kaip galima laiduotoja L. J. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Paaiškino, kad su broliu G. J. sutaria gerai. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio brolis gyveno viešbutyje, o iki viešbučio kur gyveno, nežino. Pati gyvena dviejų kambarių bute. Jos šeimą sudaro trys asmenys, tai gal brolis nenorėjo trukdyti ir gyveno viešbutyje. Labai pyko, kai sužinojo, ką jis padarė. Jis pats jai pranešė apie tai. Dažnai bendrauja su broliu, kalbasi apie įvairiausius dalykus. Turės galimybę jam patarti. Ji vyresnė, jis jos klauso. Yra neteista, dirba grožio srityje. Brolis negyveno pas juos, nes nenorėjo trukdyti, nenorėjo įsiterpti į šeimą, nors jam primygtinai siūlė.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be G. J. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- policijos pareigūno A. D. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2023-07-18 patruliuojant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. pastebėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurį nuspręsta sustabdžius patikrinti. Minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato. Bendraujant su vairuotoju, pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojui neblaivumo testus atlikti sekėsi sunkiai. Vairuotojui buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-077, patikros Nr. 1938548, galioja nuo 2023-06-08 iki 2023-12-06, kurio pagalba 2023-07-18 05.38 val. jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis, o 2023-07-18 05.55 val. buvo nustatytas 1,93 prom. neblaivumo laipsnis. Pasinaudojus POLIS II naršykle, nustatyta, jog automobilį vairavo G. J.. Automobilis nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu automobilyje taip pat važiavo Ž. N.. Filmuota tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaizdo bei garso įrašymo įranga ir nešiojamomis kameromis (b. l. 9-10);

- 2023-07-18 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūros atlikimo eiga. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės vairas yra dešinėje, ant jos tiek priekyje, tiek gale pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kurie išduoti (duomenys neskelbtini) valstybės. Transporto priemonės unikalus kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2018. Apžiūrint transporto priemonę, matomi smulkūs kėbulo defektai. Transporto priemonės registracijos dokumentas rastas priekinėje daiktinėje. Daugiau visi reikšmingi požymiai užfiksuoti nuotraukose. Įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai: transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris su jo užvedimo rakteliu priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę; transporto priemonės registracijos dokumentas, 1 vnt.; vairuotojo pažymėjimas, 1 vnt. (b. l. 11-22);

- 2023-07-18 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad G. J. pirmu tikrinimu 05.38 val. nustatyta 1,73 promilės, 05.55 val. antru tikrinimu 1,93 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais G. J. sutiko (b. l. 23);

- 2023-07-18 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 24);

- 2023-07-18 transporto priemonės aprašas, kuriame nurodyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė (b. l. 25-26);

- 2023-07-21 VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11 893 Eur (b. l. 29-31);

- 2023-07-28 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 00:04:56. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai sustabdo sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Pareigūnas priėjęs prie vairuotojo: „Laba ryta. Vykdom alkoholio kontrolę. Nevartojęs alkoholio?“ vairuotojas: „ne“. Pareigūnas: „nevartojęs?“ vairuotojas: „ne“. Vairuotojas paprašomas išlipti iš automobilio. Pareigūnas: „atliksim porą testų. Tai tiek su viena, tiek su kita ranka į nosies galūnę. Ir dabar link manęs tiesia linija koją už kojos“. Vairuotojas be žodžių atlieka lieptus pratimus. Pareigūnas: „teises turit?“ vairuotojas: „jo“. Vairuotojui alkoholio matuokliu tikrinamas blaivumas. Nustatoma 1,73 promilės. Pareigūnas: „dabar palauksim 15 minučių ir remsimės mažesniu tikrinimu“. Vairuotojas: „vakar užjudėjau, negalvojau, kad taip baisiai“. Vyras pasodinamas į policijos automobilį. Daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos vaizdo įraše nėra. Apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 00:21:59. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojamas vaizdas, prieina prie keleivio, sėdinčio automobilyje. Pareigūnas: „kaip sekasi? Alučio matau buvo ane?“ keleivis: „nu aš gėriau, taip“. Pareigūnas: „vairuotojas negėrė?“ keleivis neatsako. 00:08:30 vaizdo įrašo minutę pareigūnas klausia: „prieš kiek valandų alkoholį gėrėt?“ vairuotojas: „kaip ir ką tik“. Pareigūnas: „tai, kad prieš tai sakėt iš vakaro“ vairuotojas: „maniau, bet aš damušau ten biški“. Pareigūnas: „tai prieš kiek laiko?“ vairuotojas: „prieš kokį 20 minučių“. Toliau policijos pareigūnas pildo reikiamus dokumentus. 00:18:20 vaizdo įrašo minute vairuotojui antrą kartą tikrinamas blaivumas. Nustatoma 1,93 promilės. Pareigūnas: „žodžiu, turiu blogą žinią. Esat sulaikomas, yra pradėdamas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo būnant neblaiviam“ vairuotojas: „supratau“. Vairuotojui leidžiama pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio. Daugiau ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos vaizdo įraše nėra. Apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 00:01:26. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui naudingos informacijos nėra. Todėl įrašas tik peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Apžiūrimas BODY kamerų vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 00:01:57. Vaizdo įraše fiksuojamas antras blaivumo tikrinimas, kuris jau minėtas antrame faile. Tik filmuojamas kita kūno kamera. Todėl įrašas peržiūrimas ir detaliai neaprašomas (b. l. 36-38);

- 2023-08-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) padalinys informavo, jog valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išduoti transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, registruotas transporto priemonės savininkas yra G. J. (b. l. 41);

- dokumentai, liudijantys, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas savininkas G. J. (b. l. 45-54).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281(1) str. 1 d. G. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno A. D. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad G. J. užfiksuotas 1,73 prom. ir 1,93 prom. neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Kaltinamojo sesuo L. J. pateikė prašymą atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė teismo atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 68-72), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Administracine tvarka nebaustas (b. l. 73-74), dirbantis užsienio valstybėje. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti), kuri, kaip G. J. sesuo, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti G. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas L. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-07-18 (BK 68 str.), t. y. nustatytinas šiek tiek trumpesnis uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones terminas nei prašė prokuroras. Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog G. J. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą, dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat įvertinus ir G. J. nustatytą girtumo laipsnį. Tuo pačiu pastebėtina, jog G. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju asmuo vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,73 promilių (antru pūtimu – 1,93 prom.) neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, be to, automobilį vairavo mieste, kas galėjo būti skaudaus įvykio tiesiogine priežastimi.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kaltinamasis G. J. ir jo gynėjas prašė teismo nekonfiskuoti automobilio, o leisti valstybei sumokėti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 000 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Toks prašymas nepagrįstas.

Kaip rodo byloje esantys dokumentai (b. l. 41, 45, 48), G. J., o ne kitas asmuo, yra registruotas automobilio (duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismo posėdžio metu G. J. pripažino galintis šiuo automobiliu laisvai disponuoti, pvz., parduoti jį kitam asmeniui. Joks kitas asmuo pretenzijų dėl šio automobilio neišreiškė.

G. J. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus (37 m.), sveikas, darbingas, ilgą laiką dirbantis užsienio valstybėje, įvardijo gana nemažą gaunamą algą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas automobilis buvo naudojamas specifiniams poreikiams tenkinti.

Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 11 893 Eur (b. l. 29-31), nors, kaltinamojo teigimu, jo automobilio kaina Lietuvoje būtų dar mažesnė. Taigi, tokio automobilio vertė yra gana artima tai sumai (8 000 Eur), kurią, kaip teigia G. J., galėtų sumokėti, jei būtų netaikoma automobilio konfiskacija, kas iš esmės paneigia būtinybę taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019 ir kt.). Sutiktina, kad automobilio konfiskavimas sukels papildomų nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. J. ir jo artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, jam taip pat buvo žinomos jo turtinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas gana didelis girtumas rodo, kad kitiems asmenims buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos.

G. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108-113) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta 2023-09-07 nutartimi.

- automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas, esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- G. J. vairuotojo pažymėjimas, esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas VĮ „Regitra“;

- DVD laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą G. J. atžvilgiu nutraukti.

G. J. perduoti L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti G. J. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 18 d.;

- konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), su jo užvedimo rakteliu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

G. J. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Įspėti G. J., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentą, esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- G. J. vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti VĮ „Regitra“;

- DVD laikmeną su vaizdo įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.