Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43496-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2025 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.53 val., kelio (duomenys neskelbtini)kilometre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (nutarimo redakcija nuo 2024 m. gruodžio 1 d.) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu 11.12 val. jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Tokiu būdu jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams vykdant policines priemones, (duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinimui automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir patikrino vairuotojo T. T. blaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0377 (2025 m. gegužės 9 d. patikros sertifikatas Nr. 2359327) 2025 m. rugpjūčio 3 d., 10.55 val., nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, 11.12 val. – 1,83 promilių neblaivumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad T. T. 2025 m. rugpjūčio 3 d. 10.55 val. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, ir paliekama tik aplinkybė, jog 2025 m. rugpjūčio 3 d. 11.12 val. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajam palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad T. T. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Praeityje T. T. neteistas, tačiau 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43496-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 74–75), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 77–89), pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad T. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b. l. 111–112).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad T. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas A. P. priklausantį automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. A. P. automobilis buvo paliktas remontui servise „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirba kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų žinojęs ar leidęs neblaiviam T. T. vairuoti jam priklausančią transporto priemonę. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio lengvojo automobilio „Ford Transit“, kėbulo tipas – Kombi 9 v., 2018 m. laidos, 96 kW variklio galios, vidutinė kaina Lietuvoje – 15 760 Eur (1 t., b. l. 37).

Kaltinamojo pateiktoje 2025 m. rugsėjo 26 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 8 030 Eur (1 t., b. l. 168–200, 2 t., b. l. 2–3).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje konstatuota konkrečiai transporto priemonės „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė nusikaltimo padarymo metu, laikytina, kad ji yra tikslesnė nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta pasirinkto laikotarpio vidutinė automobilio rinkos kaina Lietuvoje. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 030 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam T. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vauizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 62, 66), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti T. T. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d

- konfiskuoti iš T. T. automobilio „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 8 030 Eur (aštuonis tūkstančius trisdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (Kaunas, Laisvės al. 103).

Kaltinamajam T. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti bylioje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.