- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eAN2-219-635/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00357-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios skyriaus viršininko funkcijas, E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025-05-15 nutarimu R. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, už tai, kad jis 2025-05-02, 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2730 kg ir tempė priekabą „Putzmeister“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1700 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies junginio. Bendra junginio didžiausių masių suma 4430 kg. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga B kategorija su papildomai išlaikytu įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminu valstybės įmonėje Regitra arba BE, C1E, CE, D1E, DE kategorija.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025-05-15 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž. apylinkės teismui pateikė skundą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-22 nutartimi skundą tenkino, pakeitė Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikino R. Ž. skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paskirta 300 Eur bauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-22 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025-05-15 nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde apylinkės teismui, nurodoma priežastis dėl kurios jis, kaip teigė, vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės jo vairuoti, objektyviais duomenimis nėra pagrįsta. R. Ž. nusižengimo fiksavimo metu nurodė, kad paprasčiausiai neskaičiavo transporto junginio svorio ir vairavo galvodamas, kad gali vairuoti. Minėti duomenys yra užfiksuoti policijos pareigūno A. B. naudota kūno kamera. Pažymi, kad prieš pradėdamas vairuoti junginį R. Ž. turėjo įsitikinti, kad turi teisę vairuoti jį, kadangi KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.
3.2. Skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir nurodo, kad parenkant administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudas, būtina vertinti kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Pažymi, kad asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
3.3. Tvirtina, kad visumos eismo dalyvių, kurie laikosi KET reikalavimų teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia, ir kiekvieno individo dalyvaujančio eisme pareiga yra užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad ignoruodami KET nustatytus esminius reikalavimus, jos netenka. Institucijos vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas R. Ž. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, neobjektyviai vertino jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį bei nepagrįstai panaikino ne teismo tvarką skirtą privalomą administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-22 nutartį. Nurodo, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl kažkokio netinkamo vairavimo, negebėjimo suvaldyti transporto priemonių junginio, o dėl pareigūnų vykdyto pravažiuojančių transporto priemonių tikrinimo. Dėl jo pažeidimo jokių neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sutrikdyta kitų eismo dalyvių veikla ir nepadaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Pažymi, jog teisė viruoti transporto priemones jam yra ypač reikalinga, kad galėtų pasirūpinti savo šeima ir toliau dirbdamas ją išlaikyti. Teigia, kad nėra pagrindo abejoti, jog nuo šiol jis (R. Ž.) dar griežčiau laikysis KET ir nebedarys tokių pažeidimų, kadangi administracinio nusižengimo teisenos procesas jam padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį ir jis aiškiai suprato savo neteisėto elgesio neigiamus padarinius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė R. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
7. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir Institucijos nutarimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad R. Ž. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, bet paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pastebėtina, kad bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-58-697/2017). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
10. Pažymėtina, kad nors ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tačiau kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę ir numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikindamas Institucijos 2025-05-15 nutarimu R. Ž. skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, atsižvelgė ne tik į R. Ž. ir jo šeimos interesus, tačiau ir į jį, kaip asmenį, ir būtent kaip vairuotoją charakterizuojančius duomenis, kurie, apylinkės teismo vertinimu, sudarė pagrindą daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Ž. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. R. Ž. po nusižengimo padarymo, t. y., (duomenys neskelbtini) išsilaikė ir įgijo B96 vairavimo kategoriją. Svarbu pažymėti tai, kad anksčiau R. Ž. nebaustas už analogiškus ar itin šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už KET pažeidimus (per penkerius metus jis keletą kartų vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros) yra sumokėjęs. Teisė vairuoti R. Ž. būtina dėl darbo – jis nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs individualią veiklą ir užsiima (duomenys neskelbtini) darbais. Veiklą vykdo iš esmės visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai (Duomenys neskelbtini) apskrities teritorijoje. Į objektus vyksta savo mikroautobusu, kuriuo atsiveža darbui reikiamus įrankius bei medžiagas (cementą, žvyrą). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik iš šio darbo gauna pajamas ir vienas išlaiko šeimą, kurioje augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, šeima turi įsipareigojimų bankui. R. Ž. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl be jo teisės vairuoti transporto priemones, neturėtų kaip pasiekti (Duomenys neskelbtini) miestą, kur yra gydymo bei visos kitos įstaigos. Iš gyvenamosios vietos joks viešasis transportas nekursuoja. Sutuoktinė nevairuoja. Be to, R. Ž. turi darbo užsakymų iki pat žiemos, visi klientai nustatytomis datomis laukia (duomenys neskelbtini), nes kitaip negalėtų tęsti (duomenys neskelbtini) darbų, todėl jo specialiosios teisės netekimas ir darbų neįvykdymas reikšmingai pakenktų ne tik jo, tačiau ir kitų žmonių interesams.
13. Skundą nagrinėjantis teismas su jau aptartomis aplinkybėmis, vertina ir tai, kad, nors R. Ž. vairavo transporto priemonę ir tempė priekabą, kai bendras junginio maksimalus svoris 4430 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies junginio (kadangi tokį junginį galima vairuoti tik turint teisę vairuoti BE kategorija (B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai), taip pat C1E, CE, D1E arba DE kategorijas, kurios suteikia teisę vairuoti ir BE kategorijos transporto priemones, teisė vairuoti BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones), tačiau pažeidimo padarymo metu jis turėjo teisę vairuoti (duomenys neskelbtini) kategorijos transporto priemones, o tai leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Nors R. Ž. nusižengimo fiksavimo metu nurodė, kad paprasčiausiai neskaičiavo transporto junginio svorio ir vairavo galvodamas, kad gali vairuoti, o atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą jis nurodė, kad negalėjo objekte palikti priekabėlės, kuri yra didelės vertės ir galėjo būti pavogta, be to, sekančios dienos ryte turėjo pradėti (duomenys neskelbtini) darbus kitoje vietovėje esančiame objekte, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. Ž. laikėsi KET reikalavimų (nėra duomenų, kad būtų juos pažeidęs) – neviršijo greičio, vairavo blaivus, transporto priemonė ir priekaba buvo apdraustos ir techniškai tvarkingos. Jis savo veiksmais nesukėlė jokių pavojingų padarinių, vairuodamas transporto priemonę. Teismui nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirtį turintis R. Ž. turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip saugiai vairuoti transporto priemonės ir priekabos junginį, nors atitinkamos vairavimo kategorijos, administracinio nusižengimo padarymo dieną, ir neturėjo.
14. Vis dėlto, skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. Ž. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi kiek neatsakingai. Visgi, šiame kontekste, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Per griežtas nubaudimas pažeistų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą. Todėl ANK 34 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į R. Ž. asmenybę, jo gyvenimo būdą, neabejotina, kad net ir neskyrus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei paliekant 300 Eur baudą, jis vis dėl to patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusižengimo būtų neteisinga R. Ž. prilyginti asmenims, kurie sąmoningai ir piktybiškai vairuoja transporto priemones, apskritai neturėdami tam teisės ir/ar įgūdžių.
15. Taigi įvertinus aptartų aplinkybių visumą, individualaus R. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kuris laikytinas mažesniu nei rūšinis, kontekste, konstatuojama, jog paliekant galioti Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, dėl to galimai R. Ž. kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės ir aptarti R. Ž. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį, vienareikšmiškai suprato savo padaryto nusižengimo pasekmes ir yra linkęs pasitaisyti.
16. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, įvertinęs teisingumo ir protingumo kriterijus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys apylinkės teismo buvo įvertinti visapusiškai, todėl sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti R. Ž. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir nepaskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-22 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį R. Ž. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios skyriaus viršininko funkcijas, E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.