Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-206-468/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
AN2-206-468/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-206-468/2025Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00004-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.11.11; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARTIS2025 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutarties, kuria jo skundas netenkintas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės D. P. 2024-08-27 nutarimas paliktas galioti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A.R., 2024-08-27, 7.23 val., Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) ribose, Butrimonių sen., Šalčininkų r., vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas įjungus švyturėlius ir garso signalą bei per garsiakalbį duodant nurodymus vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, nepakluso aiškiai išreikštiems pareigūnų nurodymams sustoti, apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2024-08-27 nutarimu A.R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 850 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A.R.pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutartimi, A.R. skundas atmestas. Teismo vertinimu skundžiamame nutarime esminių jo turinio trūkumų nenustatyta, ir nors nėra vaizdo įrašo, iš kurio būtų galima matyti, kaip buvo stabdoma pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, tačiau aplinkybės, patvirtinančios, jog A.R. padarė administracinį nusižengimą, užfiksuotos pamainos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose bei administracinio nusižengimo protokole, jas patvirtina paties A.R. elgesys bei tai, kad dėl galimai šio įvykio metu padarytos nusikalstamos veikos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-256-604/2025. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir skundo argumentus apie tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis bei advokato pagalba, kadangi pats A.R. protokole pasirašė, o atnaujinus skundo padavimo terminą jis teisę būti išklausytam įgyvendino bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas sprendė, kad administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, jos terminas tinkamai individualizuotas, o pagrindo nukrypti nuo administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių nėra. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi A.R. pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A.R. prašo: 1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutartį ir Institucijos 2024-08-27 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; arba 2. neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą iki 1 metų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nesutinkant su atliktu įrodymu vertinimu teigiama, kad versija, jog jis nesuprato esąs stabdomas, liko nepaneigta. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi E.V. 2024-08-30 ir A.Z. 2024-08-30 tarnybiniais pranešimais, kurie surašyti po priimto nutarimo surašymo dienos, be to, iš E.V. 2024-08-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad nei jis, nei jį informavęs specialistas R.K., jo sulaikyme nedalyvavo. Sulaikymo nematė ir Institucijos atstovė, todėl šie paaiškinimai negali būti laikytini tinkamu įrodymu. Mano, kad Institucijai nepateikiant duomenų, kad vaizdo įrašas buvo daromas ir to neužfiksavus tarnybiniame pranešime, galima kelti prielaidą, kad vaizdo įrašai nebuvo daromi, arba jie patvirtina A.R. nurodomas aplinkybes. Pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-604/2025 pareikštu kaltinimu, kadangi kaltinamasis aktas šioje byloje nėra pridėtas, o jame nurodytos aplinkybės nepatvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sprendimas negali būti grindžiamas samprotavimais, jog apelianto versija negalima pasitikėti, todėl, esant abejonių dėl E.V. tarnybiniame pranešime pateiktų aplinkybių ir remiantis nekaltumo prezumpcija administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

6. Atskirai prašoma nusprendus, kad A.R. padarė administracinį nusižengimą, įvertinti aplinkybes, turėjusias reikšmės švelninant jo atsakomybę, kurių teismas neįvertino. Mano, kad tai, jog jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinti jos terminą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas R.B. prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

8. Nurodo, kad apelianto pateiktą įvykių versiją paneigia jo paties elgesys įvykio metu, o A.R. minimas ateinantis žmogus, buvo uniformuotas VSAT pareigūnas. Apeliantas buvo stabdomas įjungtais švyturėliais, garso signalais bei per garsiakalbį duodamais nurodymais sustabdyti transporto priemonę (nurodant automobilio markę, spalvą ir valstybinio ženklo numerį), apie du kilometrus, o kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Panaudotos garsinės priemonės neabejotinai buvo girdimos, kadangi jos yra pritaikytos tokio pobūdžio veiksmams (stabdymui) atlikti. Apeliantui bandant išvengti sulaikymo, apsisukimo metu pro atsidariusias vairuojamo automobilio dureles iškrito dėžė su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei iššoko šuo, tačiau jis, palikdamas šunį, toliau dideliu greičiu važiavo siaurais gyvenviečių keliukais, taip keldamas pavojų, kliudė medį, dėl ko išlūžo jo vairuojamo automobilio šoninės durelės bei ant važiuojamosios kelio dalies išsibarstė kitos transporto priemonės detalės. Nepaisant to apeliantas toliau važiavo dar apie 0.5 km ir sustojo tik privažiavęs aklavietę, kur buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

9. Nutarimo turinyje aiškiai išdėstyta nusižengimo esmė, laikas ir vieta, o įvykio aplinkybės užfiksuotos pamainos vyresniojo specialisto E.V.2024-08-27 d. tarnybiniame pranešime. Šis pareigūnas vadovavo A.R. sulaikymo operacijai bei valdė visą susijusią informaciją, o dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2024-08-30 dėl cigarečių gabenimo, jis kitą savo tarnybos dieną, t. y. 2024-08-30 d. pateikė pirmojo tarnybinio pranešimo papildymą, tačiau juose užfiksuota informacija yra analogiška. Po įvykio apelianto sulaikyme dalyvavę pareigūnai buvo apklausti žodžiu, o sulaikyme dalyvavęs A.Z. tarnybinį pranešimą parengė kitą savo darbo dieną. A.R. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime patvirtino susipažinęs su jų turiniu bei tai, kad jam ANK 577 straipsnyje numatytos teisės buvo išaiškintos ir jokių pretenzijų neišreiškė. Įvertinus įvykio aplinkybes bei tai, kad apeliantas yra baustas už įvairius KET pažeidimus (ANK 415 straipsnio 1 dalį, 416 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 2 dalį) Institucija tinkamai paskyrė baudą ir specialiosios teisės atėmimą. Institucijos vertinimu nėra jokių aplinkybių, dėl kurių A.R. atsakomybė turėtų būti švelninama.

A.R. apeliacinis skundas netenkinamas

10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A.R. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba nustatyti trumpesnį nei įstatymas numato administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti. Nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis tyčia siekė nepakluso reikalavimams sustoti ir ši teismo padaryta išvada pagrįsta spėjimais, todėl nepašalinus visų abejonių, kurios turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti. Mano, kad tai, jog jis nusižengimą padarė pirmą kartą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių leidžia jo atžvilgiu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nustatyti trumpesnį nei numatyta įstatyme specialiosios teisės atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės neskirti.

11. Apygardos teismas, įvertinęs A.R. apeliacinį skundą, Institucijos atsiliepimą, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos A.R. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra tiksliai apibrėžta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas, surinkti duomenys buvo ištirti apylinkės teismo, todėl A.R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, o paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutartis nekeistina.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės

12. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

13. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra nurodyta, jog A.R. yra kaltinamas ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Detalizuoti ir jo neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, kad A.R., įjungus švyturėlius, garso signalą ir per garsiakalbį duodant nurodymą sustabdyti transporto priemonę ir taip aiškiai išreiškus reikalavimus, jiems nepakluso, apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo (b. l. 39), taip padarydamas ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad nepakluso uniformuoto <..> Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno <..> teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Remiantis šio straipsnio 6 dalimi pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, o <..> uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos <..> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir <..> tarnybos <..> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <..> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų <..> Valstybės sienos apsaugos tarnybos <..> pareigūnų. Duomenų, patvirtinančių, jog šių reikalavimų nebuvo laikytasi, nėra.

15. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigė savo kaltę ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lauke pastebėjęs dėžes su cigaretėmis, jas dėjosi į automobilį, tačiau pamatęs ateinantį žmogų išvažiavo į kelią. Kadangi jam kelią už kelių šimtų metrų užstojo automobilis, jis apsisuko ir nuvažiavo kita kryptimi. Privažiavęs apleistą fermą šalia jos esančiame lauke išmėtė dėžes su cigaretėmis ir nuvažiavęs už kaimo ribų sustojo, kur prie jo privažiavo pasieniečių automobilis. Vis tik, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir apelianto paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad šią jo pateiktą versiją paneigia paties veiksmai įvykio metu: iš jo vairuojamo automobilio pro atsidariusias transporto priemonės duris iškrito dėžė su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir iššoko starforširo terjerų veislės šuo, ko apklausiamas pirmosios instancijos teisme A.R. neneigė; jis iššokusio šuns negaudė, o, palikdamas jį laukuose, nuvažiavo pirmyn, po ko kliudė medį (dėl ko išlūžo jo vairuojamo automobilio šoninės durelės (b. l. 29), ir toliau nuvažiavo. Aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams pažymi, jog A.R. pateikta įvykio versija, kurioje nurodomas ramus transporto priemonės vairavimas, prieštarauja nustatytiems objektyviems duomenimis, dėl to sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodomas aplinkybes, kad A.R. ne tik nestojo, tačiau vairuodamas transporto priemonę kėlė pavojų kitų asmenų sveikatai bei turtui. Pažymėtina, jog analizuojant apelianto pateiktą versiją lieka neaišku, kodėl jis, neigdamas bėgimo nuo pareigūnų aplinkybes, o pastebėjęs ateinantį „žmogų“ nusprendė išvažiuoti iš lauko, pamatęs jam kelią užstojusį „kažkokį automobilį“, apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi ir dėl kokių priežasčių jis nesustojo nei po jo šuns iššokimo, nei po durelių išlūžimo atsitrenkus į medį. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodo apeliantas, įvertinus tai, kad šio įvykio pasekoje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas, patvirtina ne ramų automobilio vairavimą, o didelę skubą pasišalinti, ignoruojant tiek kelių eismo saugumo poreikį, tiek rūpinimosi šunimi pareigą.

16. Priešingai apelianto pateiktai įvykių versijai, įvykių eina yra nurodyta pasalą dėl pastebėtų cigarečių laukuose vykdžiusio pareigūno tarnybiniame pranešime. Iš byloje esančio specialisto E.V. 2025-08-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, kartu su specialistu R.K., aptikę laukuose cigarečių ryšulius ir pažeidimo vietoje važinėjantį automobilį „VW Transporter“ surengė pasalą bei nurodė sargybai vykdyti stebėjimo postą. Pasalą tęsiantis R.K. 7.23 val. informavo, kad bandė sulaikyti A.R., tačiau šis greitai įsėdo į automobilį ir pasišalino, dėl ko buvo blokuotas pažeidimo rajonas. Tai gi apelianto sulaikymui buvo pasitelktos papildomos pajėgos, tačiau patruliui pastebėjus jo vairuojamą automobilį ir prie jo priartėjus, įjungtais švyturėliais, garso signalu ir per garsiakalbį duodant nurodymą sustoti, apeliantas nepakluso, apsikuko ir išmetęs cigarečių ryšulius nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini), kur 7.32 val. buvo sulaikytas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, būtent šiuo tarnybiniu pranešimu buvo grindžiamas nutarimas, kurio pagrįstumu aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu E.V. ir A.Z. tarnybiniai pranešimai (b. l. 33, 34–35), buvo surašyti jau po nutarimo priėmimo, tai gi jais nebuvo remtasi nutarimo priėmimo metu. Vis tik, tai, kad juose nurodytos iš esmės analogiškos specialisto E.V. 2025-08-27 tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, atsižvelgiant į minėtą situaciją ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, bei tai, jog nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių pareigūnų šališkumą, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą ir neleidžia abejoti šių duomenų teisingumu.

17. Pažymėtina, kad apelianto minimame A.Z. 2024-08-30 tarnybiniame pranešime iš tiesų nurodytos ir papildomos aplinkybės dėl apelianto apsisukimo metu kelyje iškritusių ne tik cigarečių, bet ir šuns (b. l. 33), kurios, nebuvo nurodytos 2024-08-27 E.V. tarnybiniame pranešime. Nors šios aplinkybės negalėjo būti įvertinos priimant nutarimą, tačiau negalima sutikti, kad skundžiamoje nutartyje jomis rėmęsis pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidas. Priešingai A.R. kaltė grįsta jo paties elgesiu įvykio metu bei išsamiai įvertinus tiek A.R. ir Institucijos atstovės paaiškinimus, tiek kitus bylos duomenis. Nors apelianto teigimu administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi teismo išvados grindžiamos įvykyje tiesiogiai nedalyvavusio specialisto E.V. tarnybiniu pranešimu bei tarnybiniais pranešimais, surašytais jau po nutarimo priėmimo, tai gi duomenimis, negalinčiais būti pripažintais įrodymais, vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

18. Aplinkybės, jog apeliantas pareigūnų buvo stabdomas transporto priemone įjungtais švyturėliais ir garso signalais, tačiau nesustojo nei po to, kai iš automobilio iššoko jo šuo, nei po to, kai jis atsitrenkė į medį ir iškrito automobilio durelės yra įrodytos. Tai, jog pagrindinį rašytinį dokumentą, teismo pagrįstai pripažintą įrodymu, surašė pareigūnas, nedalyvavęs sulaikyme, neduoda pagrindo abejoti šio pareigūno pateiktos informacijos pagrįstumu, kadangi būtent jis organizavo pasalą ir davė nurodymus asmenį sulaikyti. Taip pat argumentas, kad apeliantas nesuprato, jog yra stabdoma būtent jo vairuojama transporto priemonė, atmestinas kaip deklaratyvus, siekiant bet kokiomis priemonėmis sušvelninti savo padėtį, kadangi byloje nėra duomenų, jog tuo metu kelyje būtų buvusios ir kitos transporto priemonės, o panaudotos specialiai tokiems atvejams pritaikytos priemonės neabejotinai yra pakankamai garsios, jų, ankstaus ryto metu, tarp laukų ir gyvenvietės keliukų, vejantis apeliantą 10 min., neužgožė jokie pašaliniai garsai. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde deklaratyviais teiginiais neigiamos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A.R. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ką pagrįstai konstatavo jo skundą pirmąja instancija išnagrinėjęs apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, A.R. Institucijos pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį.

19. Pažymėtina, jog tai, kad Institucijos atstovas nepateikė jo sulaikymo vaizdo įrašo, nedaro skundžiamos nutarties nepagrįstos. Faktinėms aplinkybėms nustatyti nebūtinai turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, kadangi įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Nors nagrinėjamoje byloje, dėl objektyvių priežasčių nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kadangi vaizdo įrašai, nesant pateikto skundo dėl Institucijos nutarimo, saugomi 30 dienų, o apeliantas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė gerokai praleidęs apskundimo terminą, taip pat tai, kad 2024-08-27 tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog įvykis buvo filmuojamas, nesudaro pagrindo abejoti nei nutarimo, nei nutarties pagrįstumu. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje esantys duomenys gauti teisėtai, leistinais būdais, ištirti apylinkės teismo, todėl jų patikimumu neturi pagrindo abejoti ir aukštesnysis teismas.

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai – tai, jog nutarime nenurodyta, kurios institucijos pareigūnų reikalavimų apeliantas nevykdė, bei tai, kad buvo aptariamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktas – kaip ir padaryta gramatinė klaida, apie kurią išsamiai pasisakė apylinkės teismas, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį ir nutarimą neteisėtus ar nepagrįstus, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Pažymėtina, jog apeliantas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, byloje nesant duomenų, patvirtinančių pareigūnų suinteresuotumą jį apkalbėti ar kitų objektyvių duomenų, dėl kurių apeliantas negalėjo girdėti ir matyti pareigūnų reikalavimų sustoti, vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas pareigą tikrinti eismą per galinį vaizdo veidrodėlį, pastebėjęs pareigūnų garso ir šviesos signalus privalėjo sustoti dešiniame kelkraštyje, tačiau to nepadarė.

Dėl administracinio poveikio priemonės

21. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už aptariamo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad Institucija pagrįstai A.R. paskyrė administracinio poveikio priemonė, nustatydama jos minimalų terminą, o teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, nenustatė. Skundu nesutinkama su šia išvada ir teigiama, jog tai, kad apeliantas pirmą kartą padarė tokį nusižengimą ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sudaro pagrindą administracinio poveikio priemonės neskirti arba, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti jos terminą. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina.

22. Šiuo atveju įstatymų leidėjas suteikia diskrecijos teisę spręsti, ar už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą reikalinga skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą. Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės parenkamos įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, jog A.R., siekiant užtikrinti nuobaudos tikslus, administracinio poveikio priemonė paskirta ir jos terminas nustatytas tinkamai. Bylos duomenis nustatyta, jog A.R. po išreikšto aiškaus reikalavimo sustoti automobilį vairavo dar apie 2 km, nesustojo ir paliko iš automobilio iššokusį šunį, taip pat nesustojo ir toliau važiavo po to, kai kliudė medį, dėl ko iškrito automobilio šoninės durelės. Šioje byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, A.R. ir teikdamas apeliacinį skundą savo kaltę neigė, be to jis praeityje baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Atsižvelgiant į tai administracinio poveikio priemonės paskyrimas, tiek padaryto administracinio nusižengimo, tiek jo asmenybės kontekste yra pagrįstas ir proporcingas.

24. Nors teigiama, kad tai, jog A.R. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam turėtų būti nustatytas trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau tokie skundo argumentai nepagrįsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs skundo argumentus konstatavo, kad minimos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos poveikio priemonės griežtumo ir dydžio (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Nurodomos aplinkybės, atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte pateiktus argumentus, nesudaro pagrindo spręsti klausimo ir dėl trumpesnio specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo. Priešingu atveju, toks normos taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis, todėl skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

25. Nors teisės paskirta poveikio priemonė neabejotinai pakeis įprastą A.R. asmeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

26. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025-03-31 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė