- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- II-161-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00797-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- P. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą dėl 2009-12-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK VTS KPP viršininko Vadimo Fedotovo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-12-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK VTS KPP viršininko Vadimo Fedotovo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 725505 P. G. pagal ATPK 124-1 str. 1 d. buvo nubaustas 150 Lt bauda, pagal ATPK 124-1 str. 6 d. – 30 Lt bauda ir, remiantis ATPK 33 str., galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 150 Lt bauda.
Administracinės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos už tai, kad jis 2009-12-11 apie 9 val. 30 min. Kauno rajone, Garliavoje, šviesoforo signalų reguliuojamojoje Vytauto – Marijampolės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Astra, važiavo per sankryžą (darė kairį posūkį) degant draudžiamam šviesoforo signalui (nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę), taip pat nebuvo įsijungęs automobilio žibintų artimųjų šviesų – t.y. pažeidė KET 78.11 p., 102 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Jis važiavo automobiliu su įjungtomis artimosiomis šviesomis, kadangi tik išvykus iš namų Linksmakalnio kaime jo dukra priminė, jog būtina įsijungti šviesas. Garliavoje į sankryžą jis įvažiavo, kai degė papildoma sekcija, leidžianti sukti į kairę. Pasukus į kairę maždaug už 120 metrų jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareiškėjas buvo apkaltintas tuo, kad kirto sankryžą (darė kairį posūkį), kai nedegė papildoma sekcija, leidžianti sukti į kairę, taip pat tuo, jog buvo neįjungęs automobilio artimųjų šviesų. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir mano, kad policijos pareigūnai nori su juo susidoroti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkinamas.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E 725505 dokumentų duomenų (b.l. 6-17) visumos matyti, kad pareiškėjui 2009-12-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009-12-11 apie 9 val. 30 min. Kauno rajone, Garliavoje, šviesoforo signalų reguliuojamojoje Vytauto – Marijampolės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Astra, darė kairį posūkį nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, taip pat nebuvo įsijungęs automobilio žibintų artimųjų šviesų. Pareiškėjas buvo apkaltintas (jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) KET 78.11 p., 102 p. reikalavimų pažeidimu. 2009-12-23 Institucijos pareigūno nutarimu pareiškėjas pagal ATPK 124-1 str. 1 d. buvo nubaustas 150 Lt bauda, pagal ATPK 124-1 str. 6 d. – 30 Lt bauda ir, remiantis ATPK 33 str., galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 150 Lt bauda. Policijos pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu (b.l. 10, 11, 24-25) nurodė, kad jie budėjo maždaug 50-100 metrų už sankryžos. Jie betarpiškai matė, kad pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą jam jau nedegė papildoma rodyklė, leidžianti sukti į kairę. Tuo metu pareigūnai matė, kad į jų pusę esančiame šviesofore, kai pareiškėjas buvo prie pat sankryžos, jau baigė degti geltona šviesa ir užsidegė žalia, todėl pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą jau negalėjo jo kryptimi degti papildoma žalia rodyklė. Priešais pareiškėjo automobilį važiavusi transporto priemonė vos spėjo padaryti kairį posūkį. Be to, pareiškėjas važiavo neįsijungęs automobilio artimųjų šviesų. Pareiškėjas su KET pažeidimais įvykio vietoje nesutiko ir iš karto ėmė konfliktuoti su policijos pareigūnais.
Teismas konstatuoja, kad liudytojai (policijos pareigūnai) nuosekliai patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas į sankryžą įvažiavo nedegant papildomai šviesoforo rodyklei, leidžiančiai sukti į kairę ir visą sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Analogiškai įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose savo tarnybiniuose pranešimuose bei betarpiškai teismo posėdžio metu. Jų nurodyti duomenys neprieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai (pažeidimo protokolo, nutarimo skirti nuobaudas duomenims). Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jie tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo asmeniškai nepažįsta. Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos policijos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (taip pat ir tarnybinių pranešimų duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007 ir kt.). Teismas taip pat pabrėžia, kad pats pareiškėjas betarpiškai siekia išvengti administracinės atsakomybės bei administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Kartu su pareiškėju važiavę bei automobilyje Niva buvę liudytojai yra pareiškėjo pažįstami bei šeimos nariai, todėl logiška, jog jie taip pat siekia padėti pareiškėjui išvengti administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Be to, beveik visi liudytojai (išskyrus automobilio Niva vairuotoją) buvo tik transporto priemonių keleivei, jiems nebuvo būtinumo įdėmiai stebėti šviesoforo signalus, todėl, duodami pareiškėjui naudingus parodymus, kurie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iš esmės sąžiningai klysta. Tiek pareiškėjo, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja kitų bylos įrodymų, kurie sudaro nuoseklią grandinę ir patvirtina pažeidimo sudėtį, visumai, todėl jie negali būti pakankamu pagrindu skundui patenkinti (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjo padaryti KET pažeidimai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124-1 str. 1d., 6 d., nes jis pažeidė KET 78.11 p. ir 102 p. reikalavimus. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl baudų dydžiai iš esmės pagrįstai buvo parinkti sankcijų vidurkio ribose – nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30² str., 33 str., 35 str., 260 str., 272 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 57 str., ATPK 256 – 257 str., 297 str.). Darydamas šią išvadą teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijoje. Skiriant nuobaudą Institucijoje jis betarpiškai dalyvavo. Teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo nurodytos jam iki bylos nagrinėjimo Institucijoje surašytame teisės pažeidimo protokolo nuoraše, todėl teismas konstatuoja, kad teisės išaiškintos tinkamai. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, ne kartą pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (pareiškėjas asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme ir naudojosi visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, betarpiškai teisme buvo apklausti jo nurodyti liudytojai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2009-12-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK VTS KPP viršininko Vadimo Fedotovo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 725505, kuriuo P. G. pagal ATPK 124-1 str. 1 d. buvo nubaustas 150 Lt bauda, pagal ATPK 124-1 str. 6 d. – 30 Lt bauda ir, remiantis ATPK 33 str., galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 150 Lt bauda, palikti nepakeistą ir P. G. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.