Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu P. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį skirta subendrinta nuobauda – 150 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 11 d., apie 9 val. 30 min., vairuodamas automobilį važiavo per sankryžą (darė kairį posūkį) degant draudžiamam šviesoforo signalui (nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę), taip pat nebuvo įsijungęs automobilio žibintų artimųjų šviesų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 ir 102 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu P. G. skirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 11 d. vairuodamas automobilį važiavo per sankryžą nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, taip pat nebuvo įsijungęs automobilio žibintų artimųjų šviesų, taip pažeisdamas KET 78.11 ir 102 punktų reikalavimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių abejonių dėl P. G. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė pažeidimus užfiksavusius policijos pareigūnus, kurie vienareikšmiškai patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas P. G. inkriminuojamų pažeidimų padarymo aplinkybes. Policijos pareigūnų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto iškelta įvykio versija, jog Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, kadangi vairuoto automobilio šviesos buvo įjungtos bei degė šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į kairę. Nors policijos pareigūnai tiesiogiai nematė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo kryptimi degusių šviesoforo signalų, tačiau kaip jie patys paaiškino, iš savo stovėjimo vietos jie matė degantį žalią šviesoforo signalą ir tuo metu apeliantui negalėjo degti kairį posūkį leidžianti žalia šviesoforo rodyklė. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantas tvirtina, kad pareigūnas A. J. sieki jį melagingai apkaltinti, kadangi pagal šio pareigūno anksčiau surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą iškelta byla buvo nutraukta. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas per sankryžą važiavo nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, taip pat kad jo vairuotam automobiliui nebuvo įjungtos artimosios šviesos, paliudijo ne tik pareigūnas A. J., tačiau ir kartu su juo dirbęs pareigūnas S. V., kurio parodymai sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir kuris nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (b. l. 25). Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnas S. V. būtų suinteresuotas neteisingai jį apkaltinti, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų S. V. ir A. J. parodymai iš esmės sutampa, pagrindo jais abejoti ir nesiremti nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl liudytojais apklaustų P. P., L. G., Z. J. ir L. Č. suinteresuotumo bylos baigtimi bei siekiu padėti P. G. išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, todėl jų nebekartoja ir šių liudytojų parodymus taip pat vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Pagal ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punktą, policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę <..> už šio kodekso <...> 124¹ straipsnyje <...> numatytus administracinius teisės pažeidimus – įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra; kiti tam įgalioti policijos pareigūnai – baudą iki dviejų šimtų litų.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu P. G. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirtos atitinkamai 150 Lt ir 30 Lt baudos, skirta galutinė subendrinta nuobauda – 150 Lt bauda. Taigi pagal aukščiau cituotą ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punktą P. G. administracinę nuobaudą galėjo skirti ne tik įgalioti aukštesniosios ir vidurinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra, bet ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai, tame tarpe ir Institucijos specialistė J. J..

Atsižvelgdama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. P. G. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.