- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2YT-2400-292/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00661-2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (skolininko) skundą dėl antstolio G. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas „Snoras“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. skundžia antstolio G. S. veiksmus, prašydamas panaikinti antstolio atsisakymą nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti išieškojimą nurodytoje vykdomojoje byloje, grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006-11-27 tarp (duomenys neskelbtini) ir AB banko „Snoras“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas kreditas. Kredito užtikrinimui su juo ir J. B. buvo sudarytos laidavimo sutartys.
2011-09-19 Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, o 2017-05-18 sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo likviduota. 2017-07-04 (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota ir bendrovė baigė savo veiklą.
Kadangi su juo buvo sudaryta laidavimo sutartis, BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir minėtas teismas 2015-06-22 sprendimu iš jo ir J. B. solidariai bankrutuojančiam bankui priteisė 915 331,07 Eur skolą.
Pažymi, kad skundo pateikimo dienai solidariam skolininkui J. B., kaip fiziniam asmeniui, iškelta bankroto byla.
2019 m. vasario mėnesį jis kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo nurodytoje vykdomojoje byloje nutraukimo, kadangi (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir išregistruota, todėl pasibaigė pagrindinio skolininko prievolė.
2019-02-13 antstolis jo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog laiduotojas turi toliau dengti nesamo juridinio asmens skolas tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju bankui „Snoras“, ir tai nesusiję su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintomis laiduotojo atsakomybės ribomis.
Nesutikdamas su antstolio atsisakymu nutraukti ieškojimą pastarojo argumentais, jis ir skundžia patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.128 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas baigiasi visos jo prievolės. CK 6.87 straipsnyje įvardinti laidavimo pabaigos atvejai ir numatyta, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir jo užtikrinama prievolė, o tai reiškia, kad pasibaigus pagrindinei prievolei laiduotojo atsakomybė prieš kreditorių taip pat baigiasi. Šiuo klausimu aiškiai yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau- LAT) civilinių bylų plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, kurioje buvo išaiškinta, jog įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę, todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Taip pat buvo pažymėta, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka teisė tiek pareikšti reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. Mano, kad 2011-12-29 išaiškinimas nurodytoje civilinėje byloje galutinai išaiškino laidavimo santykių ypatumus kai bankrutuoja juridinis asmuo, o plenarinėje sesijoje nurodytoje civilinėje byloje pateikti išaiškinimai yra privalomi visiems teismams ir kitoms institucijoms.
Be to, po teismo sprendimo, kuriuo iš laiduotojų buvo priteista skola, pati skola turėjo sumažėti, kadangi pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumažinta pagrindinė skola parduoto turto verte, ir automatiškai turėjo sumažėti ir laiduotojų pareiga atlyginti žalą.
Mano, kad antstolis neteisingai ir nepagrįstai taikė laidavimo institutą išieškant iš laiduotojo laidavimo sutarties pagrindu priteistą skolą, todėl jo sprendimas yra naikintinas.
Antstolis G. S., kurio veiksmai skundžiami, 2019-03-07 patvarkymu (b. l. 1-3) atsisakė tenkinti pareiškėjo M. B. skundą, nurodydamas, jog LAT ne kartą yra nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl to, ar laiduotojai apskritai yra skolingi kreditoriui, bet nustatinėjo laiduotojų atsakomybės dydį. Nagrinėjamu atveju 2015-05-11 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir pateiktas vykdymui, jau yra konstatuota, jog išieškotojas turi reikalavimo teisę į skolininką, skolininko prievolė nėra pasibaigusi ir ji nėra įvykdyta. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nėra pasisakyta, jog laiduotojas įgyja teisę nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, jei po tokio teismo sprendimo priėmimo pasibaigia pagrindinis skolininkas.
Pagal LAT praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str.1 d.). Tačiau tokiu atveju, jei reikalavimai laiduotojui pareiškiami iki pagrindinio skolininko pabaigos, tai laikoma, kad kreditorius į teismą kreipėsi laiku ir jis turi teisę į ieškinio patenkinimą, o turėdamas teisę į ieškinio patenkinimą, kreditorius pagrįstai gali tikėtis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas. Iš čia jau yra kita kasacinio teismo praktika, jog jei kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi, jis turi teisę gauti reikalavimų patenkinimą.
Vilniaus apygardos teismas 2015-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš laiduotojo M. B. priteisė 915 331,07 Eur skolą ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Skolininkui gera valia nevykdant teismo sprendimo, teismas 2015-06-22 išdavė vykdomąjį raštą, kurį išieškotojas pateikė vykdyti antstoliui. Todėl akivaizdu, kad tiek priteista skola, tiek vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti iki pagrindinio skolininko (duomenys neskelbtini) prievolės pasibaigimo. Mano, kad skolininko skundas išdėstytais motyvais yra nepagrįstas.
Teismas Konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
I. Ginčo esmė
Skolininkas skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje ir ginčas yra kilęs dėl išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą iš laiduotojo tolesnio galimumo pasibaigus pagrindiniam skolininkui bei dėl skolos dydžio.
II. Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos ir iš prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2015-07-27 bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ antstoliui G. S. pateikė vykdymui priverstine tvarka Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą dėl 839 753,28 Eur skolos solidariai iš J. B. ir M. B. išieškojimo ir po 75 577,79 Eur delspinigių iš kiekvieno išieškojimo bei 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo BAB banko „Snoras“ naudai. Antstolis nurodytoje vykdomoje byloje vykdo išieškojimą iš skolininko ir solidaraus skolininko M. B..
Vykdomojoje byloje yra duomenys (vykdomosios b. l. 59-73), kad (duomenys neskelbtini) kredito sutartis sudaryta tarp AB banko „Snoras“ ir (duomenys neskelbtini) užtikrinta ne tik nekilnojamo turto hipoteka, bet ir M. B. ir J. B. laidavimu, o 2011-09-19 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, 2017-05-18 sprendimu (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia ją likvidavus dėl bankroto.
III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
Dėl išieškojimo nutraukimo
Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas nutraukiamas, nutraukus vykdomąją bylą, o vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 629 straipsnyje. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 1 d. 3 p.). Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas ir šiame sąraše nėra pagrindų, kuriais remiasi pareiškėjas (skolininkas), prašydamas nutraukti išieškojimą (vykdomąją bylą), nors, beje, konkretaus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo skolininkas ir nenurodė.
Dėl sprendimo vykdymo
Sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas turi būti vykdomas ir sprendimas negali būti kvestionuojamas, nors po jo priėmimo ir pasikeitė aplinkybės, t. y. sprendimo priėmimo metu bankrutavusios bendrovės statusą turėjusi (duomenys neskelbtini), kuri byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, per sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymo laiką pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Pažymėtina, kad skolininko nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali tik priimant sprendimą, o reikalavimai laiduotojui pareikšti iki pagrindinio skolininko pabaigos, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Nors skolininkas kelia klausimą dėl išieškotinos sumos, tačiau, darydamas prielaidą, kad ji turėtų būti mažesnė, nes buvo parduotas įkeistas nekilnojamas turtas, tačiau ir iš šių aplinkybių matyti, kad skolininkas kvestionuoja patį Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotoja yra bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“ ir būtent pagal jos ieškinį yra priimtas 2015-05-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir aplinkybės, kad įkeistas turtas buvo parduotas galėjo būti vertinamos priimant sprendimą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų kad per vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpį jame nurodyta skola būtų sumažėjusi dėl parduoto turto ar kitų aplinkybių.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas mano, kad antstolis pagrįstai atsisakė nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje skolininko nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Skundo netenkinti.
Priteisti iš M. B. 3,39 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.