Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-499-227/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-11
Bylos Nr.: 2A-499-227/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01279-2011-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: S. J.
Atsakovas: G. J.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –499– 227 / 2014

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01279-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ir atsakovo G. J. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-356/2013 pagal ieškovės S. J. ieškinį ir atsakovo G. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (-ės) kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. J. ieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus (59-69 b.l., t.2), prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 1986-05-24, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę, atsakovui palikti jo pavardę; priteisti 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo 29.919,50 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir be jos sutikimo realizuotą turtą; padalyti santuokos metu įgytą turtą ir jai bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje išvardintą turtą; priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoką laiko iširusia tik dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, neišlaikė šeimos, neprisidėjo prie namų ūkio darbų ir šeimos gerovės, žemino ją, buvo neištikimas jai, dėl ko ji patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 5.000 Lt. Nurodė, kad nekilnojamieji daiktai, esantys Antakalnių kaime, įgyti už bendras lėšas, taip pat turto įgijimui buvo panaudotos jos tėvų jai duotos lėšos, todėl nustatytina jai didesnė dalis turto, kitą turtą prašė padalyti pagal jos pasiūlymą bei iš atsakovo priteisti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį bei be jos sutikimo realizuotą turtą.

Atsiliepimas

Atsakovas G. J. priešieškinyje nurodė faktus ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės (priešieškinio reikalavimas nepareikštas), o taip pat prašė: taikyti ieškinio senaties terminą ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taip pat asmenine jo nuosavybe prašė pripažinti individualioje veikloje naudojamus daiktus ir įrankius, bei jo asmeninius daiktus, išvardintus priešieškinyje ir priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės 36.356,01 Lt, t.y. pinigų sumą, kurią jis sumokėjo vienas gražindamas kreditą BUAB „Snoras“.

Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nes ji, po to, kai jo individualus verslas nebedavė pakankamų pajamų, tapo priekabi, darė psichologinį spaudimą jam, buvo nepatenkinta jo buvimu namuose, neatsižvelgė į jo sveikatą, nepaisė jo nuomonės ir norų, kliudė jam verstis individualia veikla. Nekilnojamieji daiktai, jo veikloje naudoti įrankiai ir kiti daiktai yra įgyti išimtinai už jo asmenines lėšas, todėl turi būti pripažinti jo asmeniniu turtu ir nedalintini. Jis vienas grąžino kreditą BUAB „Snoras“, todėl reikalauja priteisti iš ieškovės viso 36.356,01 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes, padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir ieškovei S. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1.0067 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, tvartą, pirtį, klojimą, ūkio pastatą, garažą, kiemo statinius (kanalizacijos rezervuarus), kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 88.000 Lt vertės; automobilį „RENAULT LAGUNA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2.702 Lt vertės, trimerį „Husqvarna“, 800 Lt vertės, traktoriuką - žoliapjovę, 2.000 Lt vertės, stumdomą žoliapjovę, 300 Lt vertės, suvirinimo aparatą „ESAB Origo Mig“, 2.500 Lt vertės, aukšto slėgio plovimo aparatą, 500 Lt vertės, skalbimo mašiną "Bloomberg", 400 Lt vertės, šaldytuvą "Samsung", 600 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės, dujinę viryklę, 100 Lt vertės, sulčiaspaudę "Philips", 150 Lt vertės, svetainės baldus "Inga", 200 Lt vertės, baldų komplektą "Kulverstukas", 200 Lt vertės, 2 rašomuosius stalus, bendros 300 Lt vertės, prieškambario komplektą, 100 Lt vertės, vaisių džiovyklą „ETA“, 50 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 100 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 200 Lt vertės, indus, bendros 100 Lt vertės, patalynę, bendros 100 Lt vertės; atsakovui G. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2.050 Lt vertės, priekabą „Tauras“ 2501-02, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6.200 Lt vertės, automobilį „IVECO“ 35S11, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 13.702 Lt vertės, motociklus: „Suzuki RG 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.700 Lt vertės „Suzuki RG 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.700 Lt vertės, „Aprilia AF1125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3.000 Lt vertės; „Aprilia RS 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , 902 Lt vertės, „YAMAHA TZRI25“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 391 Lt vertės; „APRILIA CLASSIC 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 762 Lt vertės; „YAMAHA XJ600“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.414 Lt vertės; „HONDA NSR 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.900 Lt vertės, „HONDA CB500“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.447 Lt vertės; tekinimo stakles (mažas), 1.000 Lt vertės; tekinimo stakles (dideles), 9.000 Lt vertės, oro kompresorių, 1.000 Lt vertės, raktus ir įrankius, 5.870 Lt sumai, t.y.: kampinį šlifuoklį „MAKITA“, 600 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „BOSCH“, 400 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „WURTH“, 300 Lt vertės, grąžtus metalui, 500 Lt vertės, raktus, 300 Lt vertės, kampinį pneumatinį raktą, 100 Lt vertės, pneumatinį raktą, 500 Lt vertės, galvučių komplektą, 400 Lt vertės, siaurapjūklį „BOSCH“, 250 Lt vertės, įrankių dėžę, 100 Lt vertės, suvirinimo skydelį „ESAB“, 400 Lt vertės, angliarūgštės balioną, 200 Lt vertės, deguonies balioną, 100 Lt vertės, dujų balioną 25 l, 70 Lt vertės, autogeną, 50 Lt vertės, elektros kabelius, 50 Lt vertės, deimantinį - akmens šlifavimo aparatą, 100 Lt vertės, benzopjūklą „STIHL“, 200 Lt vertės, savos gamybos suvirinimo aparatą 400 Lt vertės, keltuvus, 200 Lt vertės, oblių „BOSCH“, 300 Lt vertės, elektrinį suktuvą „BOSCH“, 250 Lt vertės, nuėmiklių komplektą, 100 Lt vertės; plastikinę valtį su elektriniu varikliu, 1.500 Lt vertės, gręžimo stakles, 1.500 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 100 Lt vertės, muzikinį centrą su kolonėlėmis, 200 Lt vertės, filmavimo kamerą „SONY“, 700 Lt vertės, diktofoną „OLYMPUS“, 100 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį, 1.800 Lt vertės, siuvimo mašiną, 400 Lt vertės, stalo įrankių komplektą (lagamine), 200 Lt vertės, spintelę prie lovos, 30 Lt vertės, čiužinius (3 vnt.), bendros 150 Lt vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą, 50 Lt vertės, bei nustatė, kad atsakovui G. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko 10.000 Lt už parduotą kombainą CLAS MADRESHER EUROPA, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 8.044,65 Lt kompensaciją (už atsakovo grąžintą kreditą), 4.067 Lt kompensaciją (už natūra ieškovei tekusią didesnę turto dalį). Priteisė iš atsakovo 4.287,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, taip pat valstybei 4.109 Lt žyminio mokesčio ir 134 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybės naudai priteisė 1.198 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 1986-05-24 Utenos rajono CMS, šalių sūnus E. J. ir dukra A. J. ieškinio padavimo teismui dieną jau buvo pilnamečiai (11-12 b.l., t.1.). Teismas vertino šalių paaiškinimus, liudytojų A. J., E. J., A. J., V. Š., J. M., D. A., A. Č., A. M. parodymus, ieškovės pateiktas telefono detaliąsias ataskaitas už 2010 m. sausį (35 -44 b.l., t.1), bei UAB „TELE2“ pokalbių išklotinę už 2011 rugpjūtį (109-112, 122-127 b.l., t.2), sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą sutuoktinio kaltės prezumpciją, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės fakto. Nurodė, kad liudytojai patvirtino ieškovės nurodytus faktus apie tai, kad atsakovas žodžiu ją žemino dėl profesijos, mažesnio darbo užmokesčio ir kaip moterį, tą darė vos ne nuo santuokos pradžios, tačiau ieškovė tokį jo elgesį toleravo, būtent dėl to santuoką nutraukti į teismą anksčiau nesikreipė, o liudytojos J. M. teigimu, santuoką siekė išsaugoti, jai buvo žinomas ir faktas dėl atsakovo seksualinio priekabiavimo prie jos sesers. Nors ieškovė ir šalių vaikai nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį kiekvieną dieną, tačiau vertino, kad jis daugumoje gerdavo alų, be to, nurodė, jog sirgo, gerti alkoholio negalėjo. Liudytojų parodymus, kad visi ūkio darbai tekdavo tik ieškovei, vertino atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir nebūdavo namuose. Vertino, kad konfliktai tarp šalių paaštrėjo atsakovui pradėjus savo verslą, prasidėjus krizei bei sumažėjus gaunamoms pajamoms, kilus nesutarimų dėl bendro atsakovo ir sūnaus verslo, atsakovui dirbant tolimųjų reisų darbuotoju šeima turėjo pinigų ir prabangesniems daiktams pramogoms (95 -97, 102 b.l., t.3, 98-100 b.l., t.4). Pripažino, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kurias konkrečiai sutuoktinės pareigas ir kaip ieškovė yra iš esmės pažeidusi, kad jos elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių, faktai, kad ieškovė reikalavo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, netoleravo tam tikro atsakovo elgesio, negali būti laikomi ieškovės kaltais veiksmais, nulėmusiais šalių santuokos iširimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (27, 43, 128-129 b.l., t.3, 96, 177-182, 184 - 193 b.l., t.1, 49-51 b.l., t.4, ) sprendė, kad abu sutuoktiniai pagal savo įgytą išsilavinimą ir galimybes santuokos metu dirbo ir turėjo darbinių pajamų. Konstatavo, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė LR CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 3.70 str. 2 d.).

Nustatė, kad 1.0067 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvartas, pirtis, klojimas, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2001-02-08, pagrindu bei pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2000-07-13 atsakovo vardu, pagrindu, o ūkio pastatas, garažas, kiemo statiniai (kanalizacijos rezervuarus), sukurti statybos būdu, ką patvirtina 2011-09-21 deklaracija apie statybos užbaigimą (14 -18 b.l., t.1, 146-150 b.l., t.2), turtas viešame registre įregistruoti atsakovo vardu. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl LR CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja LR CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, LR CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis turėjo sutaupęs didelę sumą kartu su darbo užmokesčiu jam išmokėtų dienpinigių bei komandiruotpinigių, todėl už asmeninius pinigus pirko sodybą kaime šeimos poreikiams tenkinti, taip pat ieškovės paaiškinimus, kad sodyba buvo pirkta tiek už jų bendras lėšas, tiek už jos tėvų bei iš kitų asmenų skolintas lėšas. Iš liudytojų S. M., A. J. V., D. A., A. Č., A. J. (4-8 b.l., t.3) parodymų nustatė, kad už sodybą pardavėjams buvo sumokėta virš 40 tūkstančių litų, mokėta dalimis apie 1 metus laiko. Pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog jis sodybą pirko tik už savo asmenines lėšas, jo paaiškinimai prieštarauja liudytojos S. M. parodymams apie sodybos kainą ir galutinio atsiskaitymo terminą. Sprendė, kad sutuoktinių turto, tame tarpe ir darbo užmokesčio, bendrumo prezumpcija paneigta nebuvo (LR CK 3.88 straipsnio 2 d.), visi ginčo nekilnojamieji daiktai įgyti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodė, kad pagal CK 3.129 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinas senaties taisykles, reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma. Teismas priešieškinį dalyje dėl reikalavimo ginčo nekilnojamuosius daiktus, esančius Antakalnių kaime, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe atmetė kaip neįrodytą. Nors atsakovas, motyvuodamas tuo, kad jis vienas, t.y. skyrium nuo ieškovės, pradėjo verstis individualia veikla, per keletą metų įsigijo reikiamus daiktus ir įrankius, įsirengė patalpas, prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe individualioje veikloje naudojamus daiktus, nurodytus priešieškinyje, taip pat jo įvardinamus asmeninius daiktus, teismas sprendė, kad daiktai, nurodyti kaip jo asmeninio naudojimo daiktai, nėra daiktai, kurie galėtų būti naudojami tik asmeniškai konkretaus žmogaus, o vadovaujantis CK 3.91 str. turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas neįrodė, jog dalis motociklų yra atvežti už pirkėjų pinigus (81 b.l., t.1), atsakovo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad daiktų, reikalingų asmeniniam jo verslui, įgijimui jis turėjo asmeninių lėšų, nes jam UAB „Bleiras“ išmokėjo 80 tūkstančių litų dienpinigių (99-100 b.l., 3), vertino kaip prieštaringus. Darė išvadą, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija dėl visų atsakovo nurodytų daiktų nepaneigta.

Nustatė, kad atsakovas pareiškė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 36.356,01 Lt (iki 2011-08-01 – 20.266,70 Lt, o nuo 2011-08-01 – 16.089,31 Lt ) kompensaciją, nes jis vienas iš asmeninių lėšų įvykdė jų solidarią piniginę prievolę BUAB „Snoras“. 2008-01-15 atsakovas ir AB bankas „SNORAS“ su ieškovės rašytiniu sutikimu sudarė klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr.035-93443-200 (26-32 b.l., t.1), kurios pagrindu buvo suteikta 45.000 Lt paskola, sulygta metinių palūkanų norma – 9,80 proc., delspinigių norma - 0,05 proc., paskolos grąžinimo terminas – 2012-12-20. AB banko „SNORAS“ duomenimis paskolos likutis 2011-08-03 pagal šią sutartį buvo 15.074,90 Lt be sukauptų palūkanų (33 b.l., t.1). Bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS 2013-01-10 raštas patvirtina, kad atsakovas pagal 2008-01-15 sutartį pilnai atsiskaitė 2013-01-02 (68 b.l., t.2, 68 b.l., t.4). Solidariąją piniginę prievolę įvykdė atsakovas, laikotarpiu nuo 2011-08-17 (po ieškinio pareiškimo) sumokėjo nurodytą sumą, kurios ieškovė neginčijo (3-22, 39, 149-162 b.l., t.4). Priešieškinio reikalavimą dalyje dėl 16.089,31 Lt, atsakovo sumokėtų bankui laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki prievolės įvykdymo, tenkino iš dalies, nes pagal teisinį reglamentavimą (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis), atsakovui priklausytų tik pusė šios sumos, nes privalu atskaičiuoti jam pačiam tenkančią dalį – pusę prašomos priteisti sumos. Iš ieškovės atsakovui priteisė 8.044,65 Lt kompensaciją (LR CK 3.117 str. 1d., 6.9 straipsnio 1 dalis, ), kaip solidariajam skolininkui, įvykdžiusiam piniginę prievolę kreditoriui. Nors atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo iki 2011-08-01 AB bankui SNORAS jo asmeninėmis lėšomis sumokėtas įmokas – 20.266,70 Lt bei teigė, kad pinigus kreditui grąžinti jam skolino jo sesuo A. M., jis pateikė paskolos raštelio kopiją, kuriame nurodyti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2009 m. sausio iki 2010 m. lapkričio buvo paskolinta 20.730 Lt (44 b.l., t.3), teismas pripažino, kad skolą A. M. atsakovas grąžino lėšomis, gautomis iš jo darbinės veiklos, dar iki šios civilinės bylos iškėlimo ir sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 20.266,70 Lt iki 2011-08-01, t.y. iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo, AB bankui SNORAS grąžino asmeninėmis lėšomis.

Nustatęs, kad visas abiejų šalių nurodytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sudarė turto balansą (LR CK 3.118 str.). Nustatant nekilnojamųjų daiktų, esančių Antakalnių kaime vertę, atsižvelgė į tai, kad UAB „Liturta“ ieškovės užsakymu 2011-11-15 atliktu vertinimu turto rinkos vertė yra 70.000 Lt (4-50 b.l., t.2), o atsakovo užsakymu atlikto UAB „Lituka“ ir KO 2011-10-21 vertinimu - 88.000 Lt (110-157 b.l., t.1). Taip pat įvertino, kad būsto draudimo liudijimas už 2011-2012 metus patvirtina, jog turtą apdraudė atsakovas (158-160 b.l., t.1), bendra pastatų draudimo suma – 100.900 Lt, būsto draudimo liudijimas už 2012 - 2013 metus patvirtina, kad turtą apdraudė ieškovė (23-25 b.l., t.5), bendra pastatų draudimo suma – 105.400 Lt. Įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių išsakytą nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad bendra pastatų draudimo suma ne sumažėjo, o padidėjo, teismas darė išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų, šalims atsisakius mokslinių įrodymų, rinkos vertė nustatytina imant už pagrindą UAB „Lituka“ ir KO turto vertintojų nustatytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Antakalnių kaime, rinkos vertę - 88.000 Lt. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė, motyvuodama tuo, jog įsigyjant ginčo nekilnojamuosius daiktus ir vėliau (pirko duris ir statybinių medžiagų) ji investavo tėvo jai dovanotus pinigus, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jai tėvas viso paskolino 22.000 Lt, kuriuos ji, jos teigimu, investavo į įsigyjamą sodybą, 2007 m. papildomai tėvas jai davė 4.000 Lt, ji juos panaudojo šarvuotų durų bei statybinių medžiagų įsigijimui (105-106 b.l., t.1). Paskolos raštelyje nurodyta, kad A. J. V. 2001-10-21 skolino S. J. 10.000 Lt (184 b.l., t.2), o kitame paskolos raštelyje nurodyta, kad 2000-07-07 ieškovė pasiskolino iš A. J. V. 12.000 Lt, įsipareigojo grąžinti iki 2006 metų (185 b.l., t.2). Pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog ieškovės tėvo jai perduoti pinigai 2000-2012 metų laikotarpiu būtų buvę pervesti į jos sąskaitą (153 b.l., t.3), ieškovės teigimu, pinigai jai buvo perduoti grynaisiais. Ieškovė pateikė rašytinę sutartį, sudarytą 2012-05-17, t.y. jau vykstant bylos nagrinėjimui teisme, tarp jos ir A. J. V., kuria pastarasis atleido ieškovę nuo pareigos jam grąžinti 2000-07-21 ir 2001-10-21 sutartimis paskolintus 22.000 Lt, ieškovė šią dovaną priėmė (96, 98 b.l., t.3). Nustatė, kad atsakovas ir pardavėja S. M. gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2000-07-13, kaip nurodyta sutarties 2p., pardavėja už parduodamą namą su ūkiniais pastatais iš atsakovo gavo 40.000 Lt. (47 b.l., t.1), tačiau tuo pačiu įvertino liudytojos S. M. parodymus (4-5 b.l., t.3), jog iš viso buvo sumokėta daugiau kaip 40.000 Lt, kad šalys pilnai atsiskaitė ne iki sutarties patvirtinimo, iš karto gavo tam tikrą sumą, kurios dydžio nebepamena, o paskui jai ir jos buvusiam sutuoktiniui šalys mokėjo dalimis apie metus laiko, kas patvirtina faktą, jog šalys neturėjo pakankamai pinigų visą sumą sumokėti iš karto. Nustatė, kad šalys vedė sumokėtų pinigų apskaitą (48-49 b.l., t.1), įrašus darė abu sutuoktiniai ir nors atsakovas prieštaringai vertino minėtus įrašus, sprendė, kad įrašais nėra pagrindo abejoti. Nustatė, kad ieškovės tėvai J. V. ir G. V. jiems nuosavybės teise priklausiusį butą Utenos mieste pardavė 2002-05-20 už 22.000 Lt (45-45 b.l., t.1), šiuos pinigus, kaip nurodyta sutarties 2p., jie gavo prieš sudarant sutartį. Liudytojai A. J. V., D. A., A. Č., ieškovės tėvas ir seserys, patvirtino, kad už butą gauti pinigai buvo panaudoti šalių sodybai pirkti. Liudytoja A. J., atsakovo brolio marti, taip pat patvirtino faktą, kad sodybai įsigyti ieškovės tėvai davė pinigų (7-8 b.l., t. 3 ), liudytoja S. M. (4-5 b.l., t.3) žinojo, kad sodybai pirkti pinigų davė ir ieškovės tėvai. Pripažino, kad ieškovė prisidėjo didesne dalimi, panaudojant jos artimųjų lėšas, kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kas sudaro pagrindą, taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti sutuoktiniams nekilnojamųjų daiktų nelygias dalis, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 3/5 dalis (52.800 Lt), o atsakovui – 2/5 dalis (35.200 Lt).

Nustatydamas 9 motociklų vertes teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė šio turto vertes nurodė tokias, kokios buvo atsakovo nurodytos jo užrašų knygelėje (107 b.l., t.1), rėmėsi duomenimis iš VšĮ „Emprekis“ (76-83 b.l., t.2), kurios iš esmės nesiskiria, taip pat vertino, kad Panevėžio AVMI 2012-09-6 buvo atliktas atsakovo vykdomos individualios veiklos patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog du iš šalių nurodytų motociklų yra sugedę, o vienas išardytas („Aprilia RS 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), „YAMAHA TZRI25“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), „APRILIA CLASSIC 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kiti 6 motociklai, nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, pateikti tikrinimui nebuvo. Sprendė, kad minėti motociklai buvo atsakovo žinioje arba jo realizuoti po ieškinio pareiškimo. Atsakovas, įrodinėdamas motociklų vertę, pateikė rašytinius įrodymus - muitinės deklaracijas, kuriose nurodyta motociklų įgijimo vertė (84-93 b.l., t.1), tačiau teismas sprendė, kad pagal atsakovo pateiktus motociklų įsigijimo dokumentus galima nustatyti, jog „Aprilia RS 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė yra 902,00 Lt (86 b.l., t.1), „YAMAHA TZRI25“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), – 391,00 Lt (89 b.l., t.1), „APRILIA CLASSIC 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), - 762,00 Lt (88 b.l., t.1), o kitų motociklų rinkos vertėmis laikytinos ieškovės nurodytos vertės. Nustatė, kad ieškinio pateikimo metu VĮ Regitra duomenimis (19 -21 b.l., t.1) ieškovės vardu 2008 m. buvo registruotas automobilis REANAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini) o atsakovo vardu registruotos šios transporto priemonės: TAURAS 2501-02, v/n (duomenys neskelbtini), IVECO 35S11, v/n (duomenys neskelbtini) VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) IFA, v/n (duomenys neskelbtini) OPEL KADETT, v/n (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra 2011-08-25 (po ieškinio pareiškimo) pažymos duomenimis (82 b.l., t.1), atsakovo vardu yra registruotas tik automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys (166-168 b.l., t.1) patvirtina, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo pardavė: priekabą „Tauras“ už 400 Lt, automobilį „IVECO“ už 1.000 Lt (vėliau priekaba ir automobilis buvo grąžinti), transporto priemonę - kombainą CLAS MADRESHER EUROPA už 500 Lt. Priekabos „Tauras“, automobilio „IVECO“ vertę ieškovė nustatė atsižvelgdama į atsakovo paaiškinimą apie tai, kokia kaina jis realizavo (davė kaip užstatą seseriai) (priekabą už 4.000 Lt, automobilį – 13.000 Lt) bei duomenimis iš VšĮ „Emprekis“, atsižvelgiant į šių transporto priemonių pagaminimo metus (88-91 b.l., t.2). Kadangi atsakovas įrodymų dėl šio turto vertės neteikė, teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos priekabos „Tauras“ ir automobilio „IVECO“ rinkos vertės – 6.200 Lt ir 13.702 Lt atitinka jų rinkos vertę. Nors ieškovė prašydama priteisti kompensaciją už be jos žinios realizuotą turtą 1968 m. gamybos automobilį IFA, v/n (duomenys neskelbtini) remdamasi duomenimis iš VšĮ „Emprekis“ apie panašios transporto priemonės, pagamintos 1979 m., vertę (96 b.l., t.2), įvertino 10.000 Lt ir 1985 m. gamybos automobilį OPEL KADETT, v/n (duomenys neskelbtini) įvertino 464 Lt (86 b.l., t. 2), teismas sprendė, kad šios transporto priemonės realizuotos ne jų išregistravimo dieną (2011-08-09), o anksčiau, santuokos metu, kaip ir nurodė atsakovas. Šalys taip pat buvo įgiję 1994 m. gamybos automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) jį ieškovė, vadovaudamasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis (84 b.l., t.2), įvertino 2.050 Lt, atsakovas nesutiko su įvertinimu, tačiau jam jokių įrodymų nepateikus teismas rėmėsi ieškovės nurodyta verte. Dėl automobilio REANAULT LAGUNA nurodytos ieškinyje vertės – 2.702 Lt atsakovas sutiko. Iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad negalima neginčijamai nustatyti, jog traktorius T-16 buvo įgytas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė santuokos metu įgytą kombainą CLAS MADRESHER EUROPA, vadovaudamasi internetinių svetainių duomenimis apie panašių transporto priemonių pardavimo kainas (93-94 b.l., t.2), įvertino 10.000 Lt. Atsakovas pripažino, kad kombainą pardavė už 6.000 Lt, nors transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyje (166-168 b.l., t.1) nurodoma, kad kombainą atsakovas po ieškinio pareiškimo pardavė už 500 Lt. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl kombaino vertės, pripažino, kad ieškovės nurodyta turto vertė yra teisinga. Ieškovė nustatydama mažų ir didelių tekinimo stalių vertę rėmėsi internetinių svetainių duomenimis apie panašių daiktų pardavimo kainas, atsakovas ginčydamas jų vertę, pateikė rašytinį įrodymą – kasos pajamų orderio kvitą (93 b.l., t.1), kad 1997 m. yra sumokėjęs 300 Lt už tekinimo staklių korpusą. Teismas įvertino, kad mokėta ne už stakles, o tik už korpusą, rėmėsi ieškovės nurodyta verte. Atsakovas, teigdamas, kad visi daiktai, išskyrus pagal ieškinį skiriamus ieškovei, yra jo asmeninė nuosavybė, teikti savo įrodymus dėl daiktų vertės atsisakė, todėl teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis ir vertino, kad buities daiktų (pagal ieškinį pozicijos: 2.12 - 2.30 ir 3.14 - 3.27) vertė yra teisinga. Sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog šalys turėtų neįvykdytų bendrų piniginių prievolių, priteistinų iš bendro turto. Turto balanse nurodytą turtą padalino sutuoktiniams pagal ieškovės pasiūlymą, t.y. ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiant nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), bei ieškinyje nurodytą turtą (pozicijos nuo 2.11 iki 2.30), atsakovui priteistina natūra: pozicija 3.1, pozicijos nuo 3.6 iki 3.8, nuo 3.12 iki 3.27, o taip pat pozicijos nuo 3.3 iki 3.5, nuo 3.9 iki 3.11 (motociklai, kurie AVMI patikrinimo metu nerasti), atsakovui paskirtina priekaba „Tauras“ ir automobilis „IVECO“ bei pripažinta, kad jam atitenka 10.000 Lt už realizuotą kombainą. Padalinus turtą natūra, ieškovei atiteko turto už 99.502 Lt, o atsakovui – už 73.768 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui taip pat priteista 4.067 Lt kompensacija.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas įvertino, kad atsakovas nutraukė atstovavimo sutartį ir nepasirūpino tinkamu atstovavimu, ketino pareikšti priešieškinį, tačiau ilgai delsė tai padaryti, procesinius dokumentus rengė pats ir juos tikslino, pateikė neteisingus duomenis, dėl to nepagrįstai į procesą buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu buvusi kreditorė A. M. ir kt., civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl trečiojo asmens atsakovo pusėje S. J. įtraukimo į procesą, atsakovas vienareikšmiškai nepripažino esąs skolingas, teigė gautas lėšas priėmęs kaip sesers paramą, tuo pažeidė LR CPK 42 str. 5d. įtvirtintą pareigą, dėl ko iš esmės ieškovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų. Darė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo LR CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams atsakovas privalėtų atlyginti ieškovei 2.949 Lt, o ieškovė atsakovui – 609 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sprendė, kad ieškovė atsakovui jo išlaidų neatlygina. Kadangi ieškovė visų reikalavimų nebuvo pilnai apmokėjusi žyminiu mokesčiu, todėl jai iš atsakovo priteista 1.269 Lt žyminio mokesčio, o likusi suma - 1.323 Lt iš atsakovo priteista valstybei. Priešieškinis privalėjo būti apmokėtas 3.025 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, mokėjimas buvo atidėtas, todėl iš ieškovės valstybei priteista 239 Lt žyminio mokesčio (22 proc. nuo 1.086 Lt), o iš atsakovo valstybei - 2.786 Lt. Taikant LR CPK 93 str. 1-2, 4 d. nuostatas, procesinių dokumentų išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo. Vadovaujantis LR CPK 93 str., 96 str., 98 str., iš ieškovės priteista viso valstybei 1.198 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo ieškovei – 4.287,50 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir žyminio mokesčio, o valstybei – 4.109 Lt žyminio mokesčio. Trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti ir nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; dalį, kuria atmestas S. J. reikalavimas priteisti iš G. J. neturtinės žalos dėl kaltės už santuokos nutraukimą atlyginimą panaikinti ir šį reikalavimą tenkinti priteisiant 5.000 Lt šios žalos atlyginimą; dalį, kuria S. J. priteista išmokėti G. J. 4.067 Lt kompensaciją už mažesnę jam tenkančio turto dalį pakeisti, numatant, kad šios kompensacijos dydis yra 467 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, todėl sprendimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepagrįstas. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau kaltės nepagrįstai nepripažino, nes neva ieškovė toleravo tokį jo elgesį, nesikreipė į teismą. LR CK 3.60 str. 3 d. numatytos prezumpcijos, kada santuoka laikoma nutrūkusią dėl sutuoktinio kaltės, tokia prezumpcija yra ir žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Atsakovas ne tik kad nevykdė bendrųjų sutuoktinių pareigų, bet ir ieškovės atžvilgiu elgėsi žiauriai: vartojo psichologinį ir fizinį smurtą; ją žemino ir menkino vartodamas nepagarbius ir grubrius terminus; vydavo iš namų, taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai J. M., A.J. V., A. J., E. J., V. Š., D. A., A. Č., A. J.. Ieškovės pastangos išsaugoti šeimą negali būti vertinamos kaip ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Teismas vertindamas, ar atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nurodė, kad iš „parodymų matyti, kad jis daugumoje gerdavo alų“, nors alus yra alkoholinis gėrimas. Atmestinas ir teismo argumentas, kad šalių nesutarimai paaštrėjo ir dėl to, kad tarp atsakovo ir sūnaus prasidėjo nesutarimai dėl bendro verslo, 2011 m. spalį dėl paimtų dokumentų buvo iškviesti policijos pareigūnai. 2011 m. rugpjūčio mėnesį jau buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, todėl, minėtos aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, emocinį skausmą, atsakovas sužalojo jos gyvenimą, paneigė lūkesčius turėti darnią šeimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę rėmėsi būsto draudimo liudijimuose nurodyta nekilnojamųjų daiktų draudimo suma, atsižvelgdamas į draudimo sumas skirtingu laikotarpiu nepagrįstai darė išvadą, kad vertė turėjo didėti bei vadovavosi atsakovo pateiktu turto vertinimu. Draudimo suma yra siejama su atkuriamąja verte bei negali būti laikoma daikto rinkos kaina. Esant tokioms aplinkybėms ir šalims neprašant paskirti teismo ekspertizės turto vertei nustatyti bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, būtų teisinga turto vertę nustatyti išvedant abiejų šalių pateiktų turto vertinimų vidurkį, ir pripažinti, kad nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina yra 79.000 Lt. Atitinkamai turėtų būti peržiūrėtas kompensacijos išmokėjimo klausimas, kadangi atsakovui tenkančių nekilnojamųjų daiktų 2/5 dalių vertė būtų ne 35.200 Lt, o 31.600 Lt, t.y. todėl jam išmokėtinos kompensacijos dydis sumažėtų 3.600 Lt, bendra jam išmokėtinos kompensacijos suma už ieškovei tekusią didesnę turto turėtų būti sumažinta iki 467 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas G. J. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė pati sukėlė sumaištį šeimoje, dokumentus dėl santuokos nutraukimo įteikė po atsakovo mamos mirties, prieš dukters baigiamuosius egzaminus, jos niekas nevarė iš namų. Tikėtina, kad tuo laiku, kada liudytoja J. M. matė ieškovę su smurto žymėmis, atsakovo nebuvo Lietuvoje. Liudytojos D. A. parodymai, kad atsakovas prie jos, dar nepilnametės, seksualiai priekabiavo neatitinka tikrovės, ji buvo pilnametė. Ieškovė įrodinėdama nekilnojamojo turto vertę tokiu būdu pripažįsta, kad prie jo pagerinimo neprisidėjo.

Šalies argumentai

Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti teismo išlaidas. Nurodo, kad jis šeimos poreikiams tenkinti savo vardu sudarė paskolos sutartį su AB bankas „Snoras, įsipareigojimus įvykdė iš paveldėtų asmeninių lėšų ir trečiųjų asmenų paramos, nupirko sodybą, plėtojo individualų verslą, nupirko dukrai sportinę kumelę, ilsėjosi Tunise, sūnui padėjo įregistruoti savo verslą, išmokė ieškovę vairuoti, tuo tarpu ieškovė nevertino jo pastangų, gerų vertybių, santykių šeimoje, piktnaudžiavo psichologine įtaiga, supriešino šeimą, ką patvirtino ir liudytojai. Teismas, neištyręs visų įrodymų, padarė neteisingas išvadas dėl turto asmeninės nuosavybės. UAB „Bleiras“ kasos išlaidų orderiai yra įmonės skola, prievolė bankui įvykdyta iš atsakovo paveldėtų lėšų, dalis pasiskolinta iš trečiųjų asmenų. Ieškovė dalyvavo parduodant kombainą, tai matyti nuotraukose, kombainas buvo jo mamos nuosavybė. Visi individualios veiklos įrankiai (motociklai, staklės, detalės, įrankiai), kurių kainos nepagrįstos, pirktos už atsakovo asmenines lėšas – dienpinigius. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovo prašymą dėl ieškovės banko sąskaitos operacijų ataskaitos išreikalavimo, kas būtų patvirtinę ieškovės priekaištų sutuoktiniui nepagrįstumą, patvirtintų, kokius ji pinigus gavo ir kaip rūpinosi šeimos gerove, padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, nekilnojamojo turto bei individualios veiklos asmeninės nuosavybės. Teismas nepagrįstai pakeitė nekilnojamojo turto, esančio Antakalnių k., Utenos raj., bei įgyto dar negaliojant CK 3.129 str. nuostatoms, statusą ir teisinį rėžimą, nepagrįstai rėmėsi ginčijama ir ieškovės pateikta dovanojimo sutartimi, kuria dovanojama skola. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Nukrypdamas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pateikė neteisingus duomenis, trečiuoju asmeniu A. M. įstojo ieškovės ir jos atstovės iniciatyva, S. J. – savo iniciatyva, būtinybė pareikšti priešieškinį iškilo dėl ieškovės reikalavimų, elgesio proceso metu. Kadangi ieškovė dokumentus dėl santuokos nutraukimo įteikė po atsakovo mamos mirties, prieš dukters baigiamuosius egzaminus, sudarinėjo ginčijamas skolų dovanojimo sutartis, nepateikė banko sąskaitos operacijų ataskaitos, liko neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundas nenuoseklus, neaišku, dėl kurios sprendimo dalies pateikiami nesutikimo motyvai, kad yra skundžiama. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, iš kokių lėšų buvo grąžintas kreditas AB bankui „Snoras“, tačiau teismo konstatuota, kad po bylos iškėlimo G. J. likusio kredito sumą sumokėjo vienas ir priteisė iš ieškovės jam 8 044,65 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančio kredito dalį, kurią sumokėjo G. J., todėl nėra reikšminga, ar iš paveldėtų, ar iš pasiskolintų pinigų jis mokėjo kreditą. Atsakovo argumentai, kad kombainas buvo ne šalių, o jo motinos nuosavybė, kurį jis paveldėjo, nepagrįstas, kadangi atsakovo pateiktame P. J. ūkio surašymo lape nėra įrašytas ginčo kombainas, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2011 metų deklaracijoje buvo įrašytos trys transporto priemonės, iš kurių viena kaip tik buvo kombainas, šios transporto priemonėms pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 168, t.l) patvirtina, kad parduotas kombainas buvo 2011-08-17, pardavėju sutartyje nurodytas atsakovas, o paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas tik 2011-10-14, t.y. daug vėliau nei buvo sudarytas pardavimo sandoris. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo asmeninių lėšų ir, kad būtent iš jų apmokėjo už individualios veiklos priemones (motociklus ir įrankius). Bendra jungtinė nuosavybė neabejotinai kuriama šeimos interesais, vadinasi ir verslui vystyti skiriamos lėšos pripažintinos naudojamos šeimos interesais, o verslas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Atsakovas nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl bendra jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto padalinimo, nes neteisingai interpretuoja sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias nuostatas bei nepagrįstai teigia, kad nekilnojamas turtas, įgytas santuokos metu, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad turtas įregistruotas tik atsakovo vardu nepatvirtina, jo asmeninės nuosavybės prigimties, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsakovas nepateikė reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe, ir kad toks turtas įgytas iš jo asmeninių lėšų, todėl teismas neturėjo pagrindo pakeisti šio turto teisinio režimo. Atsakovo argumentai, kad jis dėl sunkios turtinės padėties negalėjo pasisamdyti advokato ir dėl to buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą nepagrįsti, kadangi byla nagrinėta nuo 2011-08-16 iki 2013-11-29, iš pradžių atsakovą atstovavo jo pakviesta advokatė, kurios vėliau jis atsisakė, vėliau teismas kelis kartus pasiūlė ieškovui kreiptis teisinės pagalbos ir dėl to atidėjo teismo posėdžius, atsakovas galėjo kreiptis dėl valstybės apmokamos teisinės pagalbos. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo elgesys bylos proceso metu nebuvo suderinamas su sąžiningai ir rūpestingai šaliai keliamais elgesio reikalavimais ir sudarė kelią bylos vilkinimui, pagrįstai pritaikė CPK 93 str. 4 d. Daugybę kartų teismo posėdis buvo atidėtas to, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė pasinaudoti atstovo pagalba, pateikti priešieškinį, kurio nepateikdavo ir pan. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d. 3 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje ieškovė prašymo bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovės prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Dėl sutuoktinio kaltės

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymo yra prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (priešingai nei atsakovas), byloje neįrodyta, kad ieškovės elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių, faktų, kad ieškovė reikalavo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, netoleravo tam tikro atsakovo elgesio, nelaikė ieškovės kaltais veiksmais, nulėmusiais šalių santuokos iširimą. Tačiau teismas konstatavo, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus (CK 3.61 str. 2 d.). Apeliantas G. J. skunde nurodo, kad ieškovė nepuoselėjo, nevertino atsakovo pastangų, nepuoselėjo gerų vertybių, gražių santykių šeimoje, piktnaudžiavo psichologine įtaiga, supriešino šeimą. Nors atsakovas teigia, jog liudytojai patvirtino šias aplinkybes, tačiau šio teiginio nekonkretizuoja. Apelianto G. J. nuoroda, kad Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2012-10-30 pažyma patvirtina, jog S. J. pareiškė nenorą su atsakovu bendrauti, neįrodo, kad ieškovė, atsisakydama su atsakovu bendrauti, pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kadangi atsakovo pareiškimas buvo tiriamas jau po bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Aplinkybė, kad ieškovė savo pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo atsakovui įteikė po jo mamos laidotuvių, prieš dukters baigiamuosius egzaminus taip pat nepatvirtina, kad tuo savo veiksmais išreikšdama norą nutraukti santuoką ieškovė būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė S. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, ir šalių kaltės klausimą sprendė remdamasis vien bendrosiomis nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės nustatymo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Absoliuti dauguma byloje apklaustų liudytojų patvirtino atsakovo psichologinio smurto šeimoje faktus. Atsakovas ne tik kad nevykdė bendrųjų sutuoktinių pareigų, bet ir ieškovės atžvilgiu elgėsi žiauriai: vartojo psichologinį smurtą; ją žemino ir menkino vartodamas nepagarbius ir grubius terminus; ką patvirtino byloje apklausti liudytojai J. M., A.J. V., A. J., E. J., V. Š., D. A., A. Č., A. J.. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas ar kitoks žiaurus elgesys reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, žiauriai besielgusio su šeimos nariais (kitu sutuoktiniu, vaikais), kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo remdamasis tik bendro pobūdžio motyvais apie ieškovės nelojalumą ir konfliktavimą su atsakovu, neatsižvelgdamas į atsakovo elgesį šeimoje, kurį patvirtino dauguma byloje apklaustų liudytojų, padarė nepagrįstas išvadas dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovas ieškovę žemino žodžiu dėl profesijos, mažesnio darbo užmokesčio ir kaip moterį nuo santuokos pradžios, jai buvo žinomas faktas apie atsakovo seksualinį priekabiavimą prie jos sesers, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tokį elgesį ji toleravo, į teismą anksčiau dėl santuokos nutraukimo nesikreipė, siekė santuoką išsaugoti. Tai kad ieškovė kentė atsakovo psichologinį smurtą, pažeminimus bei siekė išsaugoti šeimą net ir esant tokiai situacijai, nereiškia jos pačios kaltės dėl santuokos nutraukimo bei nepateisina atsakovo elgesio. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nepagrįstai darė išvadą, jog ši aplinkybė nepatvirtinta, nes atsakovas daugiausia gerdavo alų, nors alus irgi laikytinas alkoholiniu gėrimu. Be to, bylos nagrinėjimo metu aplinkybes, kad atsakovas dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, patvirtino liudytojai J. M., A.J. V., A. J., E. J., D. A., A. Č.. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių santykiai paaštrėjo dėl to, jog tarp atsakovo ir sūnaus prasidėjo nesutarimai dėl bendro verslo, 2011 m. spalį dėl paimtų dokumentų buvo iškviesti policijos pareigūnai, 2012 m. spalį atsakovas kreipėsi į policiją, kuomet ieškovė nurodė nenorinti su atsakovu bendrauti, kadangi minėtos aplinkybės įvyko jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas prieš ją smurtavo fiziškai, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti fizinio smurto panaudojimą prieš ieškovę. S. J. šias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai A. J., E. J., kurie nurodė patys matę, kaip atsakovas mušdavo ieškovę, yra šalių vaikai, todėl jų parodymai, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kurios poziciją liudytojai palaiko, aplinkybių subjektyviu vertinimu. Nors liudytojos V. Š., J. M. parodė, kad matydavo ieškovę su mėlynėmis, tačiau konfliktų metu jos nedalyvavo, todėl negalėjo žinoti, kad mėlynės atsirado kaip atsakovo agresyvių veiksmų pasekmė.

Kaip minėta aukščiau, psichologinis smurtas taip pat pripažintinas žiauriu elgesiu su savo sutuoktiniu, todėl nustačius tokio smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės kaltę nustatė nesant tam pakankamo pagrindo. Remiantis nurodytais argumentais, atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio ieškinio reikalavimo netenkino. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų fiziškai smurtavęs prieš ieškovę, nors pripažinta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su savo sutuoktine, kadangi ją nuolatos žemino, sukeldamas psichologinę įtampą namuose, tačiau ieškovė ilgą laiką, galimai nuo santuokos pradžios, taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu bei jį toleravo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų būtų sutrikusi ieškovės sveikata, kad atsakovas būtų nesirūpinęs šeima, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo apie šalių šeimą būtų žinoma kaimynams, bendradarbiams, dėl ko ieškovė būtų patyrusi nepatogumus. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala (CPK 178 str.), todėl ji nepriteistina.

Dėl ieškinio senaties taikymo nekilnojamuosius daiktus pripažįstant asmenine atsakovo nuosavybe

Atsakovas, remdamasis LR CK 3.88 straipsnio 3 d. nuostatomis, t.y., kad nekilnojamieji daiktai, įgyti 2000-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, viešame registre įregistruoti tik jo vardu, kad ieškovei apie tai yra žinoma jau daugiau kaip 10 metų, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ginčo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo reikalavimą atmetė. Apeliantas G. J. teigia, kad negali būti pakeistas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) teisinis rėžimas, kadangi turtas nupirktas dar iki CK 3.129 str. nuostatų įsigaliojimo, su kuo nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad 1.0067 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvartas, pirtis, klojimas, kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2001-02-08, pagrindu bei pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2000-07-13, pagrindu, o ūkio pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažas, kiemo statiniai (kanalizacijos rezervuarus), sukurti statybos būdu, ką patvirtina 2011-09-21 deklaracija apie statybos užbaigimą (14 -18 b.l., t.1, 146-150 b.l., t.2). Nekilnojamieji daiktai viešame registre įregistruoti tik atsakovo vardu, nors šalių santuoka sudaryta 1986 m.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 d. norma, numatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog visi ginčo nekilnojamieji daiktai buvo įgyti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl ko nesant Nekilnojamojo turto registre LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį, šį turtą, įgytą šalių santuokos metu, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, kad jis turėjo sutaupęs didelę sumą kartu su darbo užmokesčiu jam išmokėtų dienpinigių bei komandiruotpinigių, už kuriuos pirko sodybą kaime šeimos poreikiams tenkinti, ieškovės paaiškinimus, kad sodyba buvo pirkta tiek už jų bendras lėšas, tiek už jos tėvų bei iš kitų asmenų skolintas lėšas, liudytojų S. M., A. J. V., D. A., A. Č., A. J. parodymais, kad už sodybą buvo sumokėta virš 40 tūkstančių litų, mokėta dalimis apie metus laiko šalims neturint pinigų, sprendė, kad atsakovo nurodytą faktas, kad jis sodybą pirko tik už savo asmenines lėšas, nepatvirtintas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu sutuoktinių turto, tame tarpe ir darbo užmokesčio, bendrumo prezumpcija nepaneigta (CK 3.88 straipsnio 2 d.).

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 3.129 str. nuostata, numatančia, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5 m ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, todėl ieškinio senatis netaikytina pagrįstai.

Dėl individualioje veikloje naudojamų daiktų ir įrankių pripažinimo asmenine nuosavybe

Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad jis vienas, t.y. skyrium nuo ieškovės, pradėjo verstis individualia veikla, per keletą metų įsigijo reikiamus daiktus ir įrankius, įsirengė patalpas, prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe individualioje veikloje naudojamus daiktus: motociklus, mechanizmus, įrankius ir kt. Pirmosios instancijos teismas šio atsakovo reikalavimo netenkino, pripažino neįrodytu. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka argumentuodamas tuo, kad visi individualios veiklos įrankiai įgyti už jo asmenines lėšas – dienpinigius.

Iš UAB „Regvos transportas“, UAB „Tralas“ pažymų apie atsakovo gautas pajamas, nustatyta, kad atsakovui 1998-2001 metų laikotarpyje buvo išmokėta 63598 Lt dienpinigių, laikotarpiu nuo 2010-12-31 iki 2011-06-30 išmokėta 13094 Lt (t.1, b.l. 96, t.3, b.l. 27). Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad daiktų, reikalingų asmeniniam jo verslui, įgijimui turėjo asmeninių lėšų, nes jam UAB „Bleiras“ išmokėjo 80 tūkstančių litų dienpinigių, pateikė įrodymus – 2006-07-31 kasos išlaidų orderius, kurie patvirtina tokios sumos išmokėjimą (99-100 b.l., 3). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino, atsižvelgė į tai, kad viename kasos išlaidų orderyje yra nurodyta, kad grąžinama įmonės skolą – dienpinigiai, kitame orderyje yra nurodyta, kad grąžinama įmonės skola bei sprendė, kad paaiškinimai dėl pinigų, gautų iš UAB „Blairas“, panaudojimo nenuoseklūs: panaudojo šeimos gerovei, nes aktyviai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, pirko netgi prabangos daiktus vaikams; šiuos pinigus laikė asmeniniais ir investavo į savo asmeninį verslą. Byloje nustatyta, kad atsakovas dienpinigius gavo iš darboviečių santuokos metu.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja, bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). DK 220 straipsnio 1 dalis numato, kad komandiruojamam darbuotojui mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Taigi, įstatymo leidėjas skiria dienpinigius ir darbuotojo išlaidas, susijusias su komandiruote, sąvokas. Vadinasi, dienpinigiai yra išmokos greta darbo užmokesčio ir skiriamos darbuotojui dėl jo normalių darbo sąlygų laikino pasikeitimo. Darbo kodekso 220 str. 1 dalyje yra numatyta darbdavio pareiga kompensuoti darbuotojui su komandiruote susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad pagal savo funkcinę paskirtį dienpinigiai negali būti didesni negu darbuotojo gaunamas darbo užmokesčio dydis komandiruotės metu vykdant darbines užduotis. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovo gauti dienpinigiai yra kelis kartus didesni negu gautas užmokestis per atitinkamą darbo laikotarpį. Vadinasi darbdavio paskirti dienpinigiai atsakovui, atliko ne tik tikslinės išmokos paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo atveju, dienpinigiai iš esmės nėra vien tik darbuotojo išlaidų kompensacija, jos priskirtinos prie papildomų pajamų, gautų iš darbinės veiklos ir priklauso sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1d. 5 p.). Be to, atsakovas neįrodinėjo, kad darbdavio skirtus dienpinigius panaudojo išimtinai tik padidėjusioms darbuotojo išlaidoms, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę kompensuoti. Priešingai, atsakovo pajamų kaupimas iš darbinės veiklos bei jų panaudojimas individualaus verslo kūrimui, tik parodo apelianto papildomų išlaidų komandiruotės metu nebuvimą ir todėl sukauptos lėšos laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios apelianto mėnesinės pajamos padidėjo ir tai nelaikytina asmenine atsakovo nuosavybe. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad individualios veiklos įrankiai yra įsigyti iš bendrų sutuoktinių pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d., 3.91 str. pripažinti, kad individualios veiklos įrankiai ir daiktai sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl nekilnojamojo turto, individualios veiklos įrankių vertės nustatymo

Apeliantė S. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl dalintino nekilnojamojo turto, o atsakovas G. J. - dėl individualios veiklos įrankių (motociklų, staklių, detalių, įrankių) vertės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas nekilnojamojo turto vertę atsižvelgė į tai, jog būsto draudimu už 2011-2012 metus turtą apdraudė atsakovas (158-160 b.l., t.1) bendrai pastatų draudimo sumai – 100.900 Lt, o būsto draudimu už 2012 - 2013 metus turtą apdraudė ieškovė (23-25 b.l., t.5) bendrai pastatų draudimo suma – 105.400 Lt, bendra pastatų draudimo suma padidėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šią aplinkybę sprendė, kad nekilnojamųjų daiktų, šalims atsisakius mokslinių įrodymų, rinkos vertė nustatytina imant už pagrindą 2011-10-21 UAB „Lituka“ ir KO turto vertintojų nustatytų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 88.000 Lt (110-157 b.l., t.1), o ne UAB „Liturta“ ieškovės užsakymu 2011-11-15 atlikto vertinimo nustatytą 70.000 Lt rinkos vertę (4-50 b.l., t.2).

Vadovaujantis CK 3.119 str. dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 str. nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus, nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę. Todėl šalims nepareiškus prašymo dėl ekspertizės skyrimo bei ekspertizės neatlikus, nekilnojamojo turto vertė nustatytina remiantis šalių pateiktais turto vertinimais. Laiko prasme abu vertinimai atlikti tuo pačiu metu, nes keleto dienų skirtumas esminės įtakos rinkos pokyčiams negalėtų turėti. Abiem atvejais turtas buvo įvertintas lyginamosios vertės metodu, taip pat abiem atvejais vertinimas buvo preliminarus, todėl teisiniu požiūriu abi šios vertinimo ataskaitos yra lygiavertės, t.y. atitinka paprastų rašytinių įrodymų statusą (CPK 197 str. 1 d.). Verčių skirtumas, nurodytas pažymoje, yra 18 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teisiniu požiūriu šalių pateiktos pažymos yra lygiavertės, nustatydamas dalintino buto vertę teismas vadovaujasi jose nurodytu verčių vidurkiu, t.y. priteisdamas piniginę kompensaciją dalinamo nekilnojamojo turto vertę nustato 79000 Lt. Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad būsto draudimo liudijimuose nurodyta draudimo suma negali būti pagrindu nustatinėjant daiktų rinkos kainą, kadangi būstas draudžiamas neatlikus individualaus vertinimo, o draudimo suma siejama ne su rinkos, o su atkuriamąja verte, t.y. kaštais, kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui pastatyti.

Pripažinus, kad nekilnojamųjų daiktų rinkos kaina turėtų būti 79000 Lt, peržiūrėtinas kompensacijos išmokėjimo klausimas, šioje dalyje sprendimas keistinas, nustatant, kad atsakovui teksiančių 2/5 dalių turto dalių vertė yra 31600 Lt bei sumažinant atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydį 3600 Lt suma bei galutinai priteisiant už mažesnę turto dalį tenkančią kompensaciją – 467 Lt (4067-3600 Lt).

Apeliantas G. J., nesutikdamas su individualios veiklos įrankių įvertinimu, nenurodo jokių savo nesutikimo argumentų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgijo 9 motociklus, šalių ieškinyje ir priešieškinyje nurodyti motociklus identifikuojantys duomenys (pavadinimas, VIN kodas) sutampa. Ieškovė šio turto vertes nurodė tokias, kokios buvo atsakovo nurodytos jo užrašų knygelėje (107 b.l., t.1), o taip pat rėmėsi duomenimis iš VšĮ „Emprekis“ (76-83 b.l., t.2), šių šaltinių nurodomos kainos iš esmės nesiskiria. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Panevėžio AVMI 2012-09-06 atlikus atsakovo vykdomos individualios veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad du iš šalių nurodytų motociklų yra sugedę, o vienas išardytas, todėl pripažino, kad šių 3 motociklų vertė turėtų būti skaičiuojama pagal jų įgijimo vertę (84-92 b.l., t.1). Šalys santuokos metu jie buvo įgiję 2 tekinimo stakles (dideles ir mažas), ieškovė, nustatydama šio turto vertę rėmėsi internetinių svetainių duomenimis apie panašių daiktų pardavimo kainas (53-54 b.l., t.3). Atsakovas ginčijo jų vertę, nurodė, kad jos vertos tik pusę nurodytų sumų, pateikė rašytinį įrodymą – kasos pajamų orderio kvitą (93 b.l., t.1), kad 1997 m. yra sumokėjęs 300 Lt už tekinimo staklių korpusą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad minėtas įrodymas nepatvirtina, jog vienos iš tekinimo staklių yra vertos 300 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi savo nuomone bei internetinių svetainių duomenimis apie panašių daiktų pardavimo kainas (55-92 b.l., t.3), nurodė ir kitų daiktų (baldų, buities prietaisų, įrankių ir kt.) vertes. Svarbu pastebėtina, kad atsakovas, teigdamas, kad visi daiktai, išskyrus pagal ieškinį skiriamus ieškovei, yra jo asmeninė nuosavybė, teikti savo įrodymus dėl daiktų vertės atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis ir vertino, kad visų šių daiktų (pagal ieškinį pozicijos: 2.12 - 2.30 ir 3.14 - 3.27) vertė yra teisinga.

Bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovas buvo pasyvus, nes nesutikdamas su ieškovės nurodoma daiktų verte, nepateikė duomenų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus vertinimus. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pateikti daiktų verčių paskaičiavimai neteisingi, akivaizdžiai subjektyvūs, ieškovė nurodydama motociklų vertės paskaičiavimą atsižvelgė į atsakovo nurodytas jo užrašų knygelėje (107 b.l., t.1) vertes, taip pat rėmėsi duomenimis iš VšĮ „Emprekis“, kitų daiktų vertes nurodė vadovaudamasi savo nuomone bei internetinių svetainių duomenimis apie panašių daiktų pardavimo kainas. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad motociklų vertė yra tokia, kokia nurodyta jų įsigijimo dokumentuose, įvertintina, kad G. J. vykdė veiklą, susijusią su motociklų remontu bei pardavimu, tikėtina, kad minėti motociklai, įsigyti dar 2008-2009 metais, iki civilinės bylos iškėlimo buvo pagerinti, todėl jų rinkos verte negali būti pripažįstama įsigijimo dokumentuose nurodyta vertė. Be to, liudytojas E. J., šalių sūnus, kuris kartu vykdė veiklą su atsakovu, parodė, kad motociklų pirkimo dokumentuose buvo nurodoma mažesnė motociklų įsigijimo kaina (t.3, b.l. 8). Taip pat pastebėtina, kad teismas įvertino 3 motociklų faktinę būklę, dėl to sutiko su atsakovo nurodytu vertinimu, pagrįstu motociklų įsigijimo dokumentais. Įrodymų apie kitų 6 motociklų būklę atsakovas nepateikė. Šalys neprašė skirti teismo ekspertizės daiktų vertėms nustatyti, todėl byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėtų būti aktyvus, nustatant dalintino turto vertę atsižvelgtina į šalių pateiktus įrodymus. Atmetus apelianto teiginius kaip nepagrįstus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalims priklausantį turtą, turėjo pagrindą vadovautis ieškovės iniciatyva nustatytomis turto kainomis.

Dėl kombaino pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad kombainas yra šalių, o ne jo motinos nuosavybė. Taip pat nurodo, kad ieškovei buvo žinoma apie kombaino pardavimą, tą patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti, kad parduodant kombainą dalyvavo pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui iš bendro sutuoktinių turto atiteko 10000 Lt už realizuotą kombainą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kombainą CLAS MADRESHER EUROPA atsakovas 2011-08-17, t.y. ieškinio pareiškimo dieną, pardavė, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad kombainą CLAS MADRESHER EUROPA atsakovas parduoda pirkėjui už 500 Lt (166-168 b.l., t.1). Atsakovas 2012-05-16 teismo posėdžio metu pats pripažino, kad kombaino dokumentai yra išduoti jo vardu, kad 2011-10-06 paveldėjimo liudijime, išduotame po mamos mirties, nėra įrašytas kombainas (b.l. 9, t.3). Taip pat 2012-11-26 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2011 metų deklaracijoje buvo nurodęs tarp turimo turto ir kombainą, kad kombaino dokumentai buvo išduoti jo vardu (b.l. 175, t.3). 2013-10-07 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kombainas pirktas jo vardu iš ūkio, bendrų pajamų, nepabaigti tvarkyti dokumentai, šį kombainą jam iš Vokietijos atvežė UAB „Bleiras“, kuriame jis dirbo, kombainas į žemės ūkio knygą neįtrauktas (t.4, b.l. 195). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog yra nufotografuotas kombainas (t.1, b.l. 107), kitoje nuotraukoje matyti, kad prie kombaino stovi vyrai, kurie jį apžiūri, taip pat matyti nugara į fotografą atsisukusi moteris, einanti link kombaino (t.1, b.l. 108). Iš tokių fotonuotraukų negalima daryti išvados, kad nuotraukoje užfiksuota moteris yra ieškovė, taip pat, kad kombainas apžiūrimas prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, be to, nėra žinoma, kada nuotraukos darytos. Todėl toks įrodymas negali būti pripažįstamas tinkamu sprendžiant, kad ieškovei galimai buvo žinoma apie kombaino pardavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kombainas parduotas ieškinio pateikimo teismui dieną, t.y. jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė nebuvo informuota apie sandorio įforminimą. Apeliantas neginčija teismo nustatytos kombaino vertės dydžio, todėl dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis AB bankui „Snoras“ įsipareigojimus įvykdė vienas iš paveldėtų asmeninių lėšų ir trečiųjų asmenų skolintų pinigų. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 36.356,01 Lt (iki 2011-08-01 – 20.266,70 Lt, o nuo 2011-08-01 – 16.089,31 Lt) kompensaciją, dalyje dėl 16.089,31 Lt, atsakovo sumokėtų bankui laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki prievolės įvykdymo, tenkintino iš dalies, nes pagal teisinį reglamentavimą (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis), atsakovui priklausytų tik pusė šios sumos, nes privalu atskaičiuoti jam pačiam tenkančią dalį – pusę prašomos priteisti sumos ir iš ieškovės atsakovui priteisė 8.044,65 Lt kompensaciją (LR CK 3.117 str. 1d., 6.9 straipsnio 1 dalis), kaip solidariajam skolininkui, įvykdžiusiam piniginę prievolę kreditoriui. Taip pat pripažino neįrodyta, jog 20.266,70 Lt iki 2011-08-01, t.y. iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo, AB bankui SNORAS grąžino asmeninėmis, o ne bendromis sutuoktinių lėšomis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008-01-15 atsakovas ir AB bankas „SNORAS“ su ieškovės rašytiniu sutikimu sudarė klasikinės paskolos be užstato sutartį Nr.035-93443-200 (26-32 b.l., t.1), kurios pagrindu buvo suteikta 45.000 Lt paskola, sulygta metinių palūkanų norma – 9,80 proc., delspinigių norma - 0,05 proc., paskolos grąžinimo terminas – 2012-12-20. AB banko „SNORAS“ duomenimis paskolos likutis 2011-08-03 pagal šią sutartį buvo 15.074,90 Lt be sukauptų palūkanų (33 b.l., t.1). BAB banko SNORAS 2013-01-10 raštas patvirtina, kad atsakovas pagal 2008-01-15 sutartį pilnai atsiskaitė 2013-01-02 (68 b.l., t.2, 68 b.l., t.4).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 20.266,70 Lt iki 2011-08-01, t.y. iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo, AB bankui SNORAS grąžino asmeninėmis, o ne bendromis sutuoktinių lėšomis. Nors atsakovas teigė, kad pinigus kreditui grąžinti iki 2011-08-01 skolino jo sesuo A. M., kuri buvo įtraukta dalyvauti į bylą trečiuoju asmeniu (102 b.l., t.3), pateikė paskolos raštelio kopiją, kuriame nurodyti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio iki 2010 m. lapkričio buvo paskolinta 20.730 Lt (44 b.l., t.3), atsižvelgtina į tai, jog paskolos raštelis surašytas iš atskirų įvairių lapelių, kuriuose datos nebuvo įrašytos, ką patvirtino A. M. (144 b.l., t.3), be to ieškovė pateikė kito paskolos raštelio kopiją (131 b.l., t.3), kurio turinys nėra tapatus atsakovo pateikto raštelio turiniui. Iš paskolos raštelio nėra galimybės nustatyti, kada atsakovas A. M. pinigus grąžino ir iš kokių lėšų, kadangi tokios aplinkybės raštelyje nenurodomos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad A. M. atsiliepime į šalių procesinius dokumentus (112 b.l., t.3) nurodoma, kad ji skolino atsakovui pinigų paskolai grąžinti, nes jam trūko pinigų, kad atsakovas jai 2011-06-29 grąžino 3.730 Lt, o 2011-07-01 – 4.000 Lt, likusią skolos dalį apmokėjo jai parduodamas priekabą „Tauras“, kurią jie įvertino 2.000 Lt, ir automobilį „IVECO“, kurį įvertino 11.000 Lt (viso turto už 13000 Lt). 2012-09-01 pirkimo - pardavimo sutartimis A. M. perleido atsakovui nuosavybės teises į abi transporto priemones, kadangi jos teigimu, atsakovas atsiskaitė po to, kai įsidarbino Vilniuje (144 b.l., t.3). Pastebėtina, kad A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog po atsiskaitymo ji jau nuo pavasario prašė, kad transporto priemonės vėl būtų perrašytos atsakovo vardu, tačiau tai padaryta tik 2012-09-01. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas Vilniuje dirbo UAB „Tralas“ laikotarpiu nuo 2010-12-31 iki 2011-07-31 (96 b.l., t.1), t.y. dar iki ieškinio padavimo dienos, bei pagrįstai sprendė, kad skolą A. M. atsakovas grąžino lėšomis, gautomis iš jo darbinės veiklos, dar iki šios civilinės bylos iškėlimo. Teismas taip pat pagrįstai vertino ieškovės paaiškinimus, jog minėtu laikotarpiu jų šeimai skolintis pinigų nereikėjo, taip pat rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šalys 2010 m. rugsėjį ilsėjosi Tunise, o 2010-10-05 dukros pomėgiams tenkinti už 1.000 eurų nupirko sportinę kumelę, tais pačiais metais buvo organizuota atsakovo penkiasdešimtmečio šventė.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog paskola A. M. buvo grąžinta iki ieškinio padavimo dienos, jis nesutinka tik su tuo, kad teismas pripažino, jog skola grąžinta iš darbinių lėšų, nors jis panaudojo savo asmenines, paveldėtas lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui neginčijant fakto, jog paskola grąžinta iki civilinės bylos iškėlimo, byloje esant duomenims, kad atsakovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą asmenines lėšas gavo tik 2011-10-06, 2011-11-07 dienomis (t.3, b.l. 192, 193), bei nesant kitų duomenų, jog atsakovas būtų gavęs asmeninių lėšų iki ieškinio pareiškimo dienos, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskola A. M. grąžinta ne iš bendrų sutuoktinių pajamų (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 20.266,70 Lt kompensacijos priteisimo.

Dėl teisės į gynybą

Apeliantas nurodo, jog jis neturi lėšų advokato pagalbai apmokėti, tokiu būdu yra ribojama jo teisė į gynybą, 2012-11-08 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas šalių dukters ieškinys dėl paramos pilnamečiui vaikui mokėjimo, antstolis areštavo banko sąskaitas.

Kaip matyti iš teismo posėdžių protokoluose užfiksuotos teismo posėdžių eigos, posėdžių metu atsakovas išsakė savo poziciją visais byloje nagrinėjamais klausimais, reiškė prašymus, samprotavimus ir argumentus, dalyvavo tiriant įrodymus, reiškė prieštaravimus ieškovės bei jos atstovo dėstomiems argumentams, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ir įgyvendino iš esmės visas procesines teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad pačios šalies dalyvavimas teismo posėdyje be atstovo - teisininko savaime negali būti traktuojamas kaip tos šalies procesinių teisių pažeidimas. Remiantis bylos medžiaga, atstovavimo sutartį su jį atstovavusia advokate J.Umbrasiene atsakovas nutraukė 2012-03-21 (2 t., b.l. 166), ši advokatė atsakovą atstovavo civilinės bylos iškėlimo dienos. Kokių nors aplinkybių, kurios jam galėjo sudaryti realias kliūtis pasirūpinti atstovavimu, išskyrus tai, kad po 2012-11-08 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, jis nebeturi piniginių lėšų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-07-26 teismo posėdžio metu atsakovui teismas išaiškino CPK 161 str. nuostatas, pasiūlė atsakovui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, posėdžio metu buvo padaryta pertrauka atsakovui pasikonsultuoti su teisininku, bylos nagrinėjimas atidėtas išaiškinant atsakovui, kad, jei jis reikš priešieškinį, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Be to, pastebėtina, kad atsakovas 2012-07-26 teismo posėdžio metu pats nurodė, jog su teisininku konsultavosi, priėmė sprendimą reikšti priešieškinį byloje (t.3, b.l. 102), todėl manytina, kad dėl teisinių konsultacijų jis turėjo kur kreiptis, tačiau priėmė savarankišką sprendimą pats ruošti procesinius dokumentus bei dalyvauti teisme nesinaudojant teisininko paslaugomis. Atsakovas nepasinaudojo teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, todėl byla buvo nagrinėjama toliau. Nesant aplinkybių, kurios, remiantis Civilinio proceso kodekso 246 str. 1 d. nuostatomis galėtų būti kliūtimi nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą dalyvaujant atsakovui, kuris neturėjo atstovo ir tokie teismo veiksmai jokiu teisiniu pagrindu negali būti vertinami kaip civilinio proceso pažeidimas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.).

Dėl dovanojimo sutarties kaip įrodymo vertinimo ir banko ataskaitų išreikalavimo

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimdamas teismo sprendimą rėmėsi ginčijama dovanojimo sutartimi, kuria norima dovanoti prieš 11 metų neva buvusią skolą. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti iš banko operacijų ataskaitas, dėl ko jis negalėjo įrodyti ieškovės priekaištų sutuoktiniui nepagrįstumo, ataskaitos būtų patvirtinę, kokius ji pinigus gavo ir kaip rūpinosi šeimos gerove, turėtų įtakos sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto ir individualios veiklos asmeninės nuosavybės. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Pirmosios instancijos teismas 2012-05-17 ieškovės ir A.J. V. rašytinę sutartį, kuria pastarasis atleido ieškovę nuo pareigos grąžinti 2000-07-21 ir 2001-10-21 sutartimis paskolintus 22000 Lt, o ieškovė dovaną priėmė, vertino visų įrodymų kontekste sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo CK 3.123 str. 1 d. nustatyto turto lygių dalių principo. Teismas šią sutartį vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais bei šalių paašikinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, todėl teismo motyvų nebeatkartoja. Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas neįrodinėjo, jog jis ar ieškovė būtų grąžinę A.J. V. kitus perduotus pinigus, išskyrus 2000 Lt, kurių perdavimas buvo užfiksuotas knygelėje, taip pat neįrodinėjo, kad A.J. V. pinigus davė ieškovei ir jam bendrai. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2012-05-17 ieškovės ir A.J. V. rašytinė sutartis yra ginčytina, tačiau pastebėtina, kad byloje jis nebuvo pareiškęs reikalavimo minėtą sutartį pripažinti negaliojančia. Todėl pirmosios instancijos teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir aukščiau minėtą sutartį, buvo pagrindas spręsti, jog labiau tikėtina buvus ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos prisidėjimo prie sodybos įsigijimo didesne dalimi jos artimųjų lėšomis.

Vadovaujantis CPK 199 str. 1 d. 1 p. asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų turi nurodyti ir aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Atsakovas pirmosios instancijos teismui kelis kartu reiškė prašymą dėl ieškovės banko operacijų ataskaitų nuo 2000 metų išreikalavimo. 2012-09-28 teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė prašymą išreikalauti šias ataskaitas tuo tikslu, kad būtų paneigtos aplinkybės, jog jis neprisidėjo prie šeimos gerovės, būtų įrodyta dėl 20000 Lt sumos dovanojimo. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsakovo prašymą atmetė, nes yra duomenys apie ieškovės uždarbį iš Sodros, nutarė pareikalauti iš banko duomenų dėl konkrečios sumos (t.3, b.l. 146). Į teismo užklausimą buvo gautas AB SEB bankas atsakymas, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2002-12-31 nerasta duomenų, jog į ieškovės sąskaitą būtų pervesta 20000 Lt suma (t.3, b.l. 153). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog iš A.J. V. pinigus gavo grynais. 2013-10-07 teismo posėdžio metu atsakovas pakartotinai pareiškė prašymą dėl ataskaitų išreikalavimo nurodydamas, kad būtų galima nustatyti, kaip yra panaudoti AB banko Snoras pinigai, koks ieškovės atlyginimas, ar A.J. V. perduoti pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Teismas protokoline nutartimi prašymo netenkino, kadangi jis jau buvo spręstas bei atmestas, atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl ko teismas turėtų pakartotinai spręsti šį klausimą (t.4, b.l. 197). Su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone teisėjų kolegija sutinka, kadangi ieškovė neįrodinėjo, jog A.J. V. jai pinigus būtų pervedęs į sąskaitą, byloje yra duomenys apie ieškovės gautas pajamas iš darbovietės, 45000 Lt kredito suma pagal 2008-01-15 atsakovo ir AB banko „SNORAS“ sudarytą klasikinę paskolos be užstato sutartį Nr.035-93443-200 pervesta į atsakovo, o ne ieškovės sąskaitą (t.1, b.l. 26-32, t.4, b.l. 3). 2013-11-11 teismo posėdžio metu atsakovo pareikštas pakartotinis prašymas dėl sąskaitos išrašų išreikalavimo atmestas atsakovui nenurodžius, kokias aplinkybes pagal ieškinį ar priešieškinį jis įrodinėtų (t.5, b.l. 51). Pripažintina, kad atsakovas prašydamas išreikalauti rašytinį įrodymą konkrečiai nenurodė, kokias aplinkybes šis didelės apimties dokumentas patvirtins. Atsakovo teiginiai, kad ataskaitos galėtų patvirtinti kaip ieškovė ir atsakovas rūpinosi šeimos gerove, turėtų įtakos sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto ir individualios veiklos asmeninės nuosavybės, laikyti nepagrįstais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas neįrodinėjo faktų, jog ieškovė būtų nesirūpinusi šeima, šeimos bendras lėšas išleidusi išimtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui ar būtų sudariusi sandorius, prieštaraujančius šeimos interesams, byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, dėl to banko operacijų ataskaitų už 13 metų laikotarpį išreikalavimas būtų buvęs netikslingas, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principą (CPK 8 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstai atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo, nesutiktina su apelianto pozicija, kad dėl to buvo neatskleista bylos esmė, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi ginčui išspręsti reikalingi įrodymai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, konstatuodamas, kad jis pateikė teismui neteisingus duomenis, kad tretieji asmenys į bylą įstojo jo iniciatyva. Teigia, kad ieškovė klaidino teismą neprisidėjusi prie prievolių bankui įvykdymo, nepateikusi įrodymų dėl banko operacijų, sudariusi skolų dovanojimo sutartį, dėl jos reikalavimų ir elgesio proceso metu buvo pareikštas priešieškinys. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovės reikalavimai nepagrįsti, ji turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais nuspręsta nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrįstai teismas vertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei sprendė, kad atsakovas pažeidė CPK 42 str. 5 d. įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjama byla, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, dėl ko iš esmės ieškovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau minėta anksčiau, atstovavimo sutartį su jį atstovavusia advokate J.Umbrasiene atsakovas nutraukė 2012-03-21 (2 t., b.l. 166), 2012-07-26 teismo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškintos CPK 161 str. nuostatos, pasiūlyta atsakovui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, posėdžio metu buvo padaryta pertrauka atsakovui pasikonsultuoti su teisininku, atsakovas priėmė sprendimą reikšti priešieškinį byloje (t.3, b.l. 102), todėl manytina, kad dėl teisinių konsultacijų jis turėjo kur kreiptis, tačiau priėmė savarankišką sprendimą pats ruošti procesinius dokumentus bei dalyvauti teisme nesinaudojant teisininko paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo reikalavimus galutinai suformulavo 2011-12-30 patikslintame ieškinyje, 2012-03-20 parengiamojo teismo posėdžio metu, 2012-04-16 teismo posėdžio metu teismas atsakovui išaiškino teisę reikšti byloje priešieškinį, 2012-05-16 atsakovui teismo posėdžio metu apsisprendus reikšti priešieškinį teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą (t.3, b.l. 9), 2012-07-26 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad reikš priešieškinį. Priešieškinys, neatitinkantis procesiniams dokumentams įstatymo keliamų reikalavimų, pirmą kartą teismui pateiktas tik 2012-11-26, priešieškinys po trūkumų šalinimų, patikslinimų priimtas Utenos rajono apylinkės teismo 2013-04-08 nutartimi, praėjus daugiau nei metams nuo patikslinto ieškinio pareiškimo teisme dienos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, dėl to nepagrįstai į procesą buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu buvusi kreditorė A. M.. 2012-07-26 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė neteisingą informaciją, kad pagal paskolos raštelį, kuris teismui atsakovo pateiktas kartu su 2012-06-11 prašymu, kreditorei A. M. ne viskas yra grąžinta, nors A. M. savo atsiliepime į ieškinį bei 2012-09-28 teismo posėdžio metu nurodė, jog su ja atsakovas yra pilnai atsiskaitęs. Civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl trečiojo asmens atsakovo pusėje S. J. įtraukimo į procesą, atsakovas vienareikšmiškai nepripažino esąs skolingas, teigė gautas lėšas priėmęs kaip sesers paramą (78, 143, 145, 164, 181 b.l., t.4, 28 b.l., t.5). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl to, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti iš bankų ieškovės sąskaitos išrašus, kadangi atsakovas nenurodė, ką šiais dokumentais įrodinės, dėl to pripažintina, kad ir ieškovė neturėjo pareigos pateikti tokio dokumento, ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2011-12-30, dar vykstant pasirengimui bylos nagrinėjimui teisme, nepažeidžiant CPK 141 str. 1 d. reikalavimų, nors tarp ieškovės ir A.J. V. sudaryta 2012-05-17 rašytinė sutartis buvo pateikta 2012-07-26 teismo posėdžio metu, šį įrodymą teismas vertino visų įrodymų kontekste sprendžiant klausimą dėl galimybės nukrypti nuo CK 3.123 str. 1 d. nustatyto turto lygių dalių principo ieškovei laikantis pozicijos, kad ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, manytina, kad tokio įrodymo pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, tuo pačiu įvertinant, kad jo pateikimo metu atsakovas dar nebuvo pareiškęs byloje priešieškinio. Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad ieškovė klaidino teismą, dėl ko galėjo užsitęsti bylos nagrinėjimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pripažįstant, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, taip pat nustatant, kad atsakovui teksiančių 2/5 dalių turto dalių vertė yra 31600 Lt bei sumažinant atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydį 3600 Lt suma, galutinai priteisiant už mažesnę turto dalį atsakovui tenkančią kompensaciją – 467 Lt (4067-3600 Lt), perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės ir atsakovo turėtos pirmosios instancijos teisme. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia, kadangi nėra gautas trečiojo asmens apeliacinis skundas.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 1.545 Lt žyminiu mokesčiu (10 b.l., t.1), 1.922 Lt (1.545 Lt + 377 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (59 b.l., t.1, 102 b.l., t.2). Pirmosios instancijos teismas protingomis ieškovės patirtomis išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti laikė 4.900 Lt. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1.500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą, 30 Lt už banko sąskaitos išrašo išdavimą.

Ieškovė pareiškė 3 ieškinio reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti neturtinę žalą ir padalyti (natūra/kompensuojant) santuokos metu įgytą turtą. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas iš dalies - 73 proc. (nepatenkintas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo), pagal atsakovo priešieškinį buvo nagrinėjami du reikalavimai: pripažinti turtą asmenine jo nuosavybe – atmestas, priteisti kompensaciją už jo grąžintą kreditą – patenkintas iš dalies - 22 proc. Šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti (kitos būtinosios išlaidos) ieškinio ir priešieškinio reikalavimams (viso 5 reikalavimai) paskirstytinos lygiomis dalimis: ieškovės po 980 Lt, o atsakovo – 306 Lt. Tokiu būdu, jei nebūtų taikomos LR CPK 93 str. 4 d. nuostatos, atsakovas privalėtų atlyginti ieškovei 3439,80 Lt, o ieškovė atsakovui – 467,82 Lt minėtų išlaidų, tačiau taikant CPK 93 str. 4d. nuostatas, pripažintina, kad ieškovė atsakovui jo išlaidų advokato pagalbai apmokėti neatlygina.

Tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovei priteistina natūra turto už 90.502 Lt, iš ieškovės atsakovui priteista 467 Lt kompensacija. Taigi ieškovei teko turto už 90035 Lt. Ši ieškinio suma (dalyje dėl turto priteisimo ieškovei natūra) skiriasi nuo nurodytos ieškinyje, nes nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų vertė yra ne 70.000 Lt, o 79.000 Lt. Taigi ieškinio suma, turint omenyje, kad nekilnojamieji daiktai įvertinti 79.000 Lt, būtų 125.421 Lt: priteisti 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti asmeninės nuosavybės teise 79.000 Lt vertės nekilnojamuosius daiktus bei kitus daiktus, bendros 11.502 Lt, ir priteisti iš atsakovo 29.919 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį bei be jos sutikimo realizuotą turtą. Ieškinį ieškovė žyminiu mokesčiu apmokėjo tik iš dalies - 1.545 Lt. Ieškinys, kurio suma yra 125.421 Lt, privalo būti apmokėtas pagal LR CPK 80 str. 1d. 1p. nuostatas 3.508 Lt žyminiu mokesčiu (3.000 Lt + (25.421 Lt x 2 proc.)). Ieškinys dalyje dėl reikalavimo nutraukti santuoką privalėjo būti apmokėtas 139 Lt žyminiu mokesčiu. Iš viso žyminio mokesčio suma – 3.647 Lt. Kadangi ieškinys dėl santuokos nutraukimo patenkintas, tai ieškovei iš atsakovo priteistina 139 Lt žyminio mokesčio už šį ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimas priteisti moralinę žalą atmestas, todėl 137 Lt žyminio mokesčio atitenka valstybei. Ieškinys dalyje dėl turto padalijimo patenkintas 73 proc., todėl atsakovui tektų pareiga atlyginti ieškovei 73 proc. nuo 3.508 Lt žyminio mokesčio sumos, t.y. 2.561 Lt, o ieškovei likusią sumą (27 proc.) – 947 Lt sumokėti valstybei. Kadangi ieškovė visų reikalavimų nebuvo pilnai apmokėjusi žyminiu mokesčiu, todėl jai iš atsakovo priteistina 1.408 Lt žyminio mokesčio, o likusi suma - 1.153 Lt iš atsakovo priteistina valstybei. Atsakovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe 79.000 Lt vertės nekilnojamuosius daiktus, kitą turtą (daiktų verčių nenurodė), kaip buvo nustatyta nagrinėjant civilinę bylą, jų bendra vertė - 41.816 Lt, šie reikalavimai buvo atmesti. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės 36.356,01 Lt kompensaciją, šis reikalavimas patenkintas iš dalies, t.y. iš ieškovės priteista 8.044,65 Lt dydžio kompensacija. Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Priešieškinio suma 96764,01 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2.903 Lt. Atsakovui iš ieškovės priteista 8.044,65 Lt dydžio kompensacija, priešieškinis šioje dalyje patenkintas 22 proc., todėl iš ieškovės valstybei priteistina 239 Lt žyminio mokesčio (22 proc. nuo 1.086 Lt), o iš atsakovo valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio suma – 2.664 Lt. Viso iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1.186 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo ieškovei – 3.439,80 Lt išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir 1.547 Lt žyminio mokesčio, o valstybei – 3.817 Lt žyminio mokesčio. Byloje susidarė 134 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos, taikant CPK 93 str. 1-2, 4 d. nuostatas, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 402 Lt žyminiu mokesčiu (t.5, b.l. 93), taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt (750 Lt už apeliacinio skundo surašymą, 450 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), šios išlaidos nėra didesnės, nei nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, laikytinos protingomis ir pagrįstomis atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 144 Lt žyminiu mokesčiu (t.5, b.l. 109, 146), Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nutartimi likusios 6708 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t.5, b.l. 182).

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetant, iš atsakovo ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė apeliaciniu skundu reiškė 3 reikalavimus: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos, sumažinti atsakovui priteistą piniginę kompensaciją 3600 Lt, iš kurių du reikalavimai patenkinti, todėl iš atsakovo priteistina 2/3 ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 800 Lt. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 252 Lt žyminis mokestis, kadangi jos turtinis reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos, kuris apmokestinamas 150 Lt žyminiu mokesčiu, netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo skundžiamas visas sprendimas, netenkinamas, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis sudaro 6406 Lt (3.647 + 2.903 – 144 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, kompensacijos už natūra tenkančią didesnę dalį bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp S. J., gim. 1964-03-16 Utenos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. 1960-08-02 Utenos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1986-05-24 ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.123, nutraukti dėl G. J. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo S. J. palikti pavardę - J, o G. J. palikti pavardę - J.

3. Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir :

3.1. ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1.0067 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), klojimą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kanalizacijos rezervuarus), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 79.000 Lt vertės; automobilį „RENAULT LAGUNA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2.702 Lt vertės, trimerį „Husqvarna“, 800 Lt vertės, traktoriuką - žoliapjovę, 2.000 Lt vertės, stumdomą žoliapjovę, 300 Lt vertės, suvirinimo aparatą „ESAB Origo Mig“, 2.500 Lt vertės, aukšto slėgio plovimo aparatą, 500 Lt vertės, skalbimo mašiną "Bloomberg", 400 Lt vertės, šaldytuvą "Samsung", 600 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės, dujinę viryklę, 100 Lt vertės, sulčiaspaudę "Philips", 150 Lt vertės, svetainės baldus "Inga", 200 Lt vertės, baldų komplektą "Kulverstukas", 200 Lt vertės, 2 rašomuosius stalus, bendros 300 Lt vertės, prieškambario komplektą, 100 Lt vertės, vaisių džiovyklą „ETA“, 50 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 100 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 200 Lt vertės, indus, bendros 100 Lt vertės, patalynę, bendros 100 Lt vertės;

3.2. atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2.050 Lt vertės, priekabą „Tauras“ 2501-02, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6.200 Lt vertės, automobilį „IVECO“ 35S11, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 13.702 Lt vertės, motociklus: „Suzuki RG 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.700 Lt vertės „Suzuki RG 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.700 Lt vertės, „Aprilia AF1125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3.000 Lt vertės; „Aprilia RS 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 902 Lt vertės, „YAMAHA TZRI25“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 391 Lt vertės; „APRILIA CLASSIC 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 762 Lt vertės; „YAMAHA XJ600“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.414 Lt vertės; „HONDA NSR 125“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.900 Lt vertės, „HONDA CB500“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2.447 Lt vertės; tekinimo stakles (mažas), 1.000 Lt vertės; tekinimo stakles (dideles), 9.000 Lt vertės, oro kompresorių, 1.000 Lt vertės, raktus ir įrankius, 5.870 Lt sumai, t.y.: kampinį šlifuoklį „MAKITA“, 600 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „BOSCH“, 400 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „WURTH“, 300 Lt vertės, grąžtus metalui, 500 Lt vertės, raktus, 300 Lt vertės, kampinį pneumatinį raktą, 100 Lt vertės, pneumatinį raktą, 500 Lt vertės, galvučių komplektą, 400 Lt vertės, siaurapjūklį „BOSCH“, 250 Lt vertės, įrankių dėžę, 100 Lt vertės, suvirinimo skydelį „ESAB“, 400 Lt vertės, angliarūgštės balioną, 200 Lt vertės, deguonies balioną, 100 Lt vertės, dujų balioną 25 l, 70 Lt vertės, autogeną, 50 Lt vertės, elektros kabelius, 50 Lt vertės, deimantinį - akmens šlifavimo aparatą, 100 Lt vertės, benzopjūklą „STIHL“, 200 Lt vertės, savos gamybos suvirinimo aparatą 400 Lt vertės, keltuvus, 200 Lt vertės, oblių „BOSCH“, 300 Lt vertės, elektrinį suktuvą „BOSCH“, 250 Lt vertės, nuėmiklių komplektą, 100 Lt vertės; plastikinę valtį su elektriniu varikliu, 1.500 Lt vertės, gręžimo stakles, 1.500 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 100 Lt vertės, muzikinį centrą su kolonėlėmis, 200 Lt vertės, filmavimo kamerą „SONY“, 700 Lt vertės, diktofoną „OLYMPUS“, 100 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį, 1.800 Lt vertės, siuvimo mašiną, 400 Lt vertės, stalo įrankių komplektą (lagamine), 200 Lt vertės, spintelę prie lovos, 30 Lt vertės, čiužinius (3 vnt.), bendros 150 Lt vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą, 50 Lt vertės, bei nustatyti, kad atsakovui G. J. asmeninės nuosavybės teise atiteko 10.000 Lt už parduotą kombainą CLAS MADRESHER EUROPA, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

4. Priteisti iš ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8.044,65 Lt kompensaciją (už atsakovo grąžintą kreditą), 467 Lt kompensaciją (už natūra ieškovei tekusią didesnę turto dalį).

5. Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4.986,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6. Priteisti iš ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1.186 Lt žyminio mokesčio.

7. Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3.817 Lt žyminio mokesčio ir 134 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

8. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

9. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimą AA Nr.077453“.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1052 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6406 Lt žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir pateikiant įrodymą Utenos rajono aplinkės teismui.

Teisėjai Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėLaimantas Misiūnas