Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

K. U. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jo apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 15 d. 19.24 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 9 (devynis) šaudmenis, tai yra keturis pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 7,62x51 šovinius; du pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro garsinius (imitacinius) šovinius; vieną pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro 7,62x51 NATO garsinį (imitacinį) šovinį; vieną pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio šovinį (5,45x39 mm), ir vieną pramoninės gamybos, 5,56 mm kalibro 5,56x45mm (.223 Remington) imitacinį šovinį, kol kratos metu policijos pareigūnai juos surado ir paėmė.

2. Be to jis, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2023 m. birželio 15 d. 19.24 val., turėdamas tikslą platinti įgijo ir laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį mišinyje, tai yra 1,039 g augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra kanapių (antžeminių dalių), o delta-9-tetrahidrokanabinolio masė šiame augalinių medžiagų mišinyje – 0,072 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje – 6,9 %), kas vadovaujantis 2000m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2017 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 bei 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476 yra psichotropinė medžiaga, bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo ir laikė namuose (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – 47,281 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 0,5 % iki 10,1 %, bei savo automobilyje „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 0,157 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,1 %, kurios vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 bei 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476 yra narkotinė medžiaga, kol kratos metu policijos pareigūnai narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad jame nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas ar G. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinkant su nuteistajam paskirta bausme, prašoma paskirti kitą, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo bei individualizavimo kontekste.

7. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat laikantis BK 61 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei nustatomas skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kita nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuteistajam gali būti paskirta, jeigu nustatytos išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-112-788/2015, 2K-187-693/2016, 2K-436-489/2016, 2K-149-511/2017, 2K-155-719/2022).

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. V. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis yra proporcingas vertinant jį nusikalstamų veikų pobūdžio bei sunkumo kontekste, taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios – baudos, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, o už nusikalimą numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant 2 (dvejų) metų 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtąją bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistajam parinktinų bausmių rūšių bei jų dydžio atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistojo asmenybę skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į apelianto skunde dėstomas aplinkybės apie tai, kad jis yra dirbantis, darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai, be to, pažymėta, kad jis nėra baustas administracine tvarka bei nėra įtrauktas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas (3 t., b. l. 144, 150, 151, 155, 159), tačiau atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad G. V. šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu (3 t., b. l. 161–163). Visgi, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, G. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje, o paskirtosios terminuotos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejų metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimus (3 t., b. l. 166–200). Nors teistumas dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistajam ir yra išnykęs, tačiau akivaizdu, kad iš savo teisei priešingo elgesio G. V. nepasimokė, nes padarė analogiško pobūdžio, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam neabejotinai buvo žinomos jo nusikalstamo elgesio pasekmės, o ankščiau teismo parodytas pasitikėjimas atidedant terminuoto laisvės atėmimo bausmę vis tik nepaskatino nuteistojo rinktis socialiai priimtiną, paremtą įstatymų laikymųsi, elgesio modelį. Nuteistasis ankstesnes nusikalstamas veikas padarė būdamas pakankamai jauno amžiaus, tačiau sulaukęs pilnametystės, o šias nusikalstamas veikas padarė jau būdamas pakankamai brandi asmenybė, taigi tai suponuoja išvadą, kad nusikalsti G. V. rinkosi sąmoningai, galėdamas įvertinti jam gresiančias teisines pasekmes.

12. Nesutiktina ir su apelianto skundo argumentais, kad darydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką jis neturėjo tikslo praturtėti ar kam nors pakenkti. Visų pirma pažymėtina, kad kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, o juo labiau jų platinimas, daro didelę žalą visuomenės nariams, nes narkotinės medžiagos yra ne tik kenksmingos, tačiau ilgainiui psichiką veikiančių medžiagų vartotojai tampa nuo jų priklausomi. Nuteistasis, siekdamas sumenkinti savo padarytą nusikalstamą veiką, skunde nurodo, kad narkotines medžiagas jis pardavė tik keletą kartų, nedideliais kiekiais, ir jos buvo silpnos koncentracijos, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. narkotines medžiagas pardavė daugiau nei keletą kartų, priešingai – tai buvo sisteminga ir pakankamai intensyvi jo veikla. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. A., E. M., G. A., K. B. (1 t., b. l. 15–16, 27–28, 33–34, 39–40) patvirtino, kad iš nuteistojo ne kartą yra įsigiję narkotinių medžiagų – kanapių, o savo sugyventinę G. A. nuteistasis yra vaišinęs narkotinėmis medžiagomis. Taigi akivaizdu, kad G. V. net ir turėdamas darbo vietą, jo teigimu, santaupų iš ankstesnės darbovietės užsienyje bei kitų veiklų, greta vertėsi ir narkotinių medžiagų prekyba, iš kurios gavo pajamas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo namuose atliktos kratos metu buvo rasta užrašų knygelė (2 t., b. l. 57–62), kurioje buvo fiksuojami duomenys apie asmenų piniginius atsiskaitymus ir skolas už narkotinių medžiagų įsigijimą. Apygardos teismo vertinimu, šie argumentai neabejotinai patvirtina, kad G. V. ne tik platino narkotines medžiagas, tačiau už tai gaudavo ir piniginį atlygį. Nors tai ir galėjo būti nepagrindinis, tačiau visgi buvo nuteistojo pajamų šaltinis. G. V. skundo teiginius apie tai, kad jo namuose kratos metu rastas kanapes jis naudojo arbatos virimui bei kokteilių darymui, o automobilyje rastos kanapės buvo skirtos jo asmeniniam naudojimui, tačiau ne pardavimui ar kitokiam platinimui, apygardos teismas laiko deklaratyviais, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir pripažino įrodymais, kurie patvirtina, kad nuteistasis laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir faktiškai platino.

13. Be kita ko, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju sąlygų taikyti šias baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra.

14. Teismų praktikoje aiškinama, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.

15. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta tik viena nuteistojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be to, neegzistuoja nei viena BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. apygardos teismas nenustatė, kad: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad nesant BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo visumos, švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė vadovaujantis šiomis nuostatomis nuteistajam negali būti skiriama.

16. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių sietinų su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ar jo asmenybės mažesniu pavojingumu, kurios sudarytų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020). Taip pat siekiant nustatyti ar konkrečiu atveju gali būti taikomos aptariamo įstatymo nuostatos, ne mažiau svarbu įvertinti ir kaltininko asmenybę, kuri leistų daryti išvadą, jog net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

17. Šioje baudžiamojoje byloje G. V. yra nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų – apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistojo padaryti nusikaltimai yra atitinkamai susiję su šaudmenų įgijimu ir laikymu neturint tam leidimo bei neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir išplatinimu. Namuose bei automobilyje nuteistasis laikė pakankamai didelį kiekį narkotinių medžiagų (namuose – psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį mišinyje, tai yra 1,039 g augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra kanapių (antžeminių dalių), narkotinę medžiagą – 47,281 g kanapių (antžeminių dalių), savo automobilyje – 0,157 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei devynis šovinius. Svarbu ir tai, kad nuteistasis praeityje jau buvo teistas už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ir jam buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, kad bausmės tikslų ši švelnesnio pobūdžio bausmė nepasiekė. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo asmenybė yra tiek išimtinė, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad nuteistasis savo kaltę padarius vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, siekia sumenkinti, teigdamas, kad narkotines medžiagas platino tik kelis kartus ir nedideliais kiekiais. Nors nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, tačiau yra lankęsis (duomenys neskelbtini), be to, atlikus tyrimą, G. V. kraujyje buvo rasta tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio hidroksido, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, o šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties ( 2 t., b. l. 94), kas patvirtina, kad nuteistasis ir pats vartoja narkotines medžiagas. Tai, kad nuteistasis išgyvena dėl savo teisei priešingo elgesio šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju padės pasiekti bausmės paskirčiai keliamus tikslus.

18. Sutiktina, kad reali laisvės atėmimo bausmė G. V. neabejotinai sukels tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau šiuo atveju tai negali būti itin prioretizuojama, nes asmenys apie jiems galinčias kilti teisines pasekmes už nusikalstamų veikų darymą yra informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Be kita ko, G. V. praeityje jau buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, taigi galėjo numatyti jam galinčias kilti teisines pasekmes. Nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė, vertinant ją padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste, iš esmės paneigtų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų prasmę. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai net ir minimalios nuteistajam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą G. V. skirti kitą, straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę nei šiuo metu paskirtoji, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę ją tinkamai individualizavo, bei įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. gegužės 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. V. sudaro 168,75 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

21. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

22. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo paduotas paties nuteistojo, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Nors nuteistasis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki šio laiko jo paties teigimu dirbo, ką patvirtina ir byloje esantis SODRA duomenų išrašas (3 t., b. l. 151). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už G. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga apelianto turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo G. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš G. V. 168,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus75 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.