Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės KB Lietuvos centrinė kredito unija ieškinį atsakovams V. J. ir S. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės KB Pajūrio kredito unija ir atsakovo 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5 000 Lt (1448,10 Eur) dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2016 m. birželio 30 d. ir mokėti sutartyje numatytas įmokas. 2014 m. rugpjūčio 22 d. laidavimo sutartimi atsakovė laidavo už atsakovą dėl prievolių, kylančių iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutarties, vykdymo. Atsakovai skolos pradinei kreditorei negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą naujai kreditorei- ieškovei. Ieškovė pateikė išrašą, iš kurio matyti, kad perleistą reikalavimą sudaro 988,31 Eur kredito likutis, 324,50 Eur palūkanos, 435,23 Eur delspinigių. Ieškovė nurodo, kad siuntė atsakovams raštą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą tačiau laiškai grąžinti ieškovei neįteikti, atsakovai skolos negrąžino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-351-2014, 3K-7-61/2011, 3K-7-364/2010 ir kt.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 988,31 Eur negrąžinto kredito, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi nustatyta 13 procentų dydžio metinių palūkanų norma. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę, ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 13 procentų metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (988,31 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito sumos grąžinimo dienos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė reikalauja iš atsakovų priteisti 451,57 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 23 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo perleidimo dieną palūkanų suma sudaro 324,50 Eur. Pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkų neinformavo, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkai privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, teigiančiu, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkams ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininkų informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, kad atsakovai apie pasikeitusį kreditorių buvo informuoti tik su įteiktu ieškiniu. Įvertinus, jog reikalavimo perleidimo metu paskaičiuota palūkanų suma buvo 324,50 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovų. Ieškovės prašymu iš atsakovų priteistina 13 procentų metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (988,31 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito sumos grąžinimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ir 88,20 Eur delspinigių už 180 dienų skaičiuojant 0,05 proc. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkų neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatą, laikant, kad skolininkai tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuoti ieškinio įteikimo dieną, ieškovės paskaičiuoti 88,20 Eur delspinigių iki ieškinio pateikimo už prievolės nevykdymą naujajam kreditoriui iš atsakovės nepriteistini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintiems reikalavimams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 32 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad patenkinta apytikriai 91 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovų priteistinas 29 Eur žyminis mokestis ieškovei (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,74 Eur. Įvertinus tai, jog byloje pareikštas solidarus reikalavimas atsakovams, - ši suma priteistina Valstybei iš atsakovų solidariai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei KB Lietuvos centrinė kredito unijai, įmonės kodas 110086034, solidariai iš atsakovų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 988,31 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 31 ct) negrąžinto kredito, 324,50 Eur (trys šimtai dvidešimt keturi eurai 50 ct) palūkanų, 13 ( trylika) procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 988,31 Eur kreditą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1312,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur (dvidešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Valstybei solidariai iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.